- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-11-19
- Bylos Nr.
- A-556-1900-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Antanas Ablingis, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- I. P. V., P. I. V., G. V.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. I. V. ir G. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai P. I. V. ir G. V. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (b. l. 3-4), kurį patikslino (b. l. 46-47), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir atsakovas, VAVA) išnagrinėti pareiškėjų 2007 m. birželio 19 d. prašymą ir pateikti į jį atsakymą Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigos ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka ir laikantis jose nustatytų reikalavimų bei priteisti iš atsakovo pareiškėjų naudai bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai taip pat prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus 2007 m. spalio 12 d. raštą Nr. 20-740.
Pareiškėjai nurodė, kad atsakymas į VAVA pateiktą prašymą buvo gautas, kuriame nurodoma, jog prašymas paliekamas nenagrinėtu, kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nėra išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjų ieškinį atsakovui VAVA dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo, nustatančio namų valdos (duomenys neskelbtini), plotą, ribas, kitas sąlygas. Nurodytam šiam faktiniam nenagrinėjimo pagrindui teisinis pagrindas pridėtoje Teisės departamento išvadoje nėra nurodytas. Pareiškėjų manymu, jis ir negali būti nurodytas, kadangi tokio pagrindo teisės aktai nenumato. Prašymas išnagrinėtas nesilaikant Asmenų prašymo nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, todėl prašymas buvo neišnagrinėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 32-33) prašė skundą atmesti.
Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai 2007 m. birželio 19 d. pateikė VAVA raštą „Dėl faktinių aplinkybių ir dėl sklypo ribų koregavimo organizavimo“. VAVA Žemės tvarkymo departamentas 2007 m. spalio 12 d. raštu Nr. 20-740 informavo pareiškėjus, kad raštas buvo perduotas nagrinėti VAVA Teisės departamentui bei pateikė pareiškėjams Teisės departamento išvadas dėl rašte išdėstytų aplinkybių. Tokiu būdu VAVA į raštą atsakė, pareiškėjai yra informuoti apie atsakovo poziciją dėl rašte išdėstytų motyvų, ir pareiškėjų motyvas, kad prašymas paliktas nenagrinėtu, yra atmestinas. Pareiškėjai nenurodo, kaip yra pažeisti teisės aktų reikalavimai. Atsiliepime taip pat nurodė, jog sprendimas šioje byloje nesukels teisinių pasekmių pareiškėjams, todėl skundas atmestinas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 8 d. sprendimu (b. l. 101-103) pareiškėjų skundą patenkino – panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 12 d. sprendimą bei įpareigojo VAVA išnagrinėti pareiškėjų 2007 m. birželio 19 d. prašymą iš naujo, nurodyti priimamo sprendimo motyvus, apskundimo tvarką, sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusios institucijos vadovo, jo pavaduotojo ir patvirtintas institucijos antspaudu. Teismas priteisė iš atsakovo - Vilniaus apskrities viršininko administracijos - pareiškėjui P. I. V. 500 Lt teismo išlaidų.
Teismas konstatavo, kad šio ginčo esmė - ar atsakovas pilnai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjų 2007 m. birželio 19 d. prašymą, ar, išnagrinėjęs prašymą, priėmė sprendimą, ar laiku ir tinkamai atsakė. Šiuo aspektu svarbu išsiaiškinti, ar atsakovas nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimų. Šį ginčo klausimą reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Teismas vadovavosi Įstatymo 8 straipsniu, Taisyklių 27, 30, 31 punktais. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2007 m. birželio 19 d. pateikė atsakovui prašymą dėl faktinių aplinkybių nustatymo, sklypo ribų koregavimo, adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl atsakovo veiksmų vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 1999 m. gruodžio 23 d. sprendimą. Šio prašymo gavimą patvirtina spaudas ant prašymo. Atsakovas 2007 m. liepos 3 d. parengė išvadą, kurią pareiškėjui išsiuntė 2007 m. spalio 12 d. raštu, t. y. beveik po keturių mėnesių. Pastarąjį raštą pasirašė ne įstaigos vadovas ar jo pavaduotojas, jame nėra suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Teismas padarė išvadą, kad šis raštas daro įtaką pareiškėjų teisėms ir pareigoms, todėl jis laikytinas individualiu administraciniu sprendimu. Šis sprendimas turi būti paremtas nustatytais faktais ir pagrįstas teisės normomis. Sprendime nėra nurodytos sklypo ribų, adresu (duomenys neskelbtini), nekoregavimo priežastys, Vilniaus apygardos administracinio teismo 1999 m. gruodžio 23 d. sprendimo nevykdymo priežastys, nėra nurodytos nustatytos aplinkybės, t. y. viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju - VAVA, jokių faktinių aplinkybių nenustatinėjo ir netyrė. Atsakovas, atsisakydamas koreguoti sklypo ribas, adresu (duomenys neskelbtini), ir vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 1999 m. gruodžio 23 d. sprendimą, jokių atsisakymo motyvų nenurodė, savo rašte pažymėjo, kad siunčia VAVA Teisės departamento 2007 m. liepos 3 d. išvadą. Paminėtame ginčijamame dokumente (rašte) matyti, kad jame joks teisinis pagrindas atsisakyti koreguoti žemės sklypo ribas ir vykdyti teismo sprendimą nenurodytas. Toks priimtas sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, jis nėra pagrįstas teisės normomis, atsakymas pateiktas praleidus įstatymo numatytą 20 dienų nagrinėjimo terminą, terminas nebuvo pratęstas, raštas pasirašytas ne įstaigos vadovo. Teismas konstatavo, kad ginčo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme numatytų reikalavimų, teismas neturi galimybės įsitikinti priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Nagrinėjant pareiškėjų prašymą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo, žemės sklypo koregavimo, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas - VAVA - privalo iš naujo įvertinti pareiškėjų prašyme išdėstytas aplinkybes, ar yra pagrindas koreguoti žemės sklypą minėtu adresu, priimti motyvuotą sprendimą, kuriame turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, savo daromas išvadas pagrįsti teisės normomis. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 2 dalimis, priteisė pareiškėjams iš atsakovo sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį ir 400 Lt turėtas bylinėjimosi išlaidas už skundo surašymą teismui, teisinę konsultaciją bei kitas teisines paslaugas.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 109-112) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Teismo sprendimas yra formalus, nėra tinkamai įvertintos visos su byla susijusios aplinkybės.
2. Pareiškėjų prašymo tekstinėje dalyje yra nurodytos skirtingos aplinkybės, dėl kiekvienos iš kurių vyksta ar yra užbaigti teisminiai ginčai, taip pat nėra tiksliai suformuluoti klausimai, į kuriuos pageidaujama gauti atsakymus.
3. VAVA Teisės departamentas parengė visapusišką ir objektyvią išvadą dėl prašymo tekstinėje dalyje nurodytų aplinkybių ir dėl situacijos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini).
4. Teismas, priimdamas sprendimą, dėl prašymo esmės sprendė iš prašymo pavadinimo. Tekstinėje dalyje jokie prašymai ar klausimai nėra suformuluoti. Vertinti prašymą VAVA pavedė savo struktūriniam padaliniui, VAVA Žemės tvarkymo departamentui, kuris dėl tarnybinės pagalbos šiuo klausimu kreipėsi į VAVA Teisės departamento Juridinį skyrių. Pastarasis dėl prašyme išdėstytų aplinkybių parengė 2007 m. liepos 3 d. išvadą dėl I. P. V. prašymo Nr. (50)-7.5-66-(86). Išvadoje yra tinkamai įvertinta visa situacija su ginčo sklypu, todėl VAVA, palaikydama išvadoje išdėstytą poziciją, persiuntė išvadą pareiškėjui kaip atsakymą į jo prašymą.
5. Prašyme išdėstytos aplinkybės buvo įvertintos visapusiškai, prašymą tinkamai išnagrinėjo du VAVA departamentai - Žemės tvarkymo ir Teisės, todėl prašymo nagrinėjimas užtruko ir atsakymas buvo pateiktas pavėluotai. Teismas, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakyme nėra nurodytos sklypo ribų (duomenys neskelbtini), nekoregavimo priežastys, taip pat, kad nėra nurodytos priežastys, dėl kurių nevykdomas Vilniaus apygardos administracinio teismo 1999 m. gruodžio 23 d. sprendimas.
6. Teismas neįvertino pateiktų rašytinių įrodymų bei šiais įrodymais įrodančių faktinių aplinkybių. Teismas neįvertino, kad dėl prašyme nurodyto sprendimo įvykdymo jau vyksta teisminis ginčas. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 28 d. nutartimi P. I. V. skundą dėl minėto sprendimo vykdymo atmetė ir konstatavo, kad šis sprendimas yra įvykdytas.
7. Teismas nevertino teismo posėdžio metu išdėstytus motyvus dėl reikalavimo dėl išlaidų priteisimo netenkinimo, dėl jų nepasisakė. Nėra pagrindo teigti, kad pinigai pagal pinigų paėmimo kvitą buvo sumokėti būtent už teisines paslaugas dėl šios administracinės bylos (nėra tiksliai nurodyta, už kokias paslaugas yra pateiktas kvitas, kokioje byloje).
Atsiliepimas
Pareiškėjas P. I. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 124-126) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje (redakcija galiojusi 2006 m. birželio 19 d. pareiškėjo prašymo pateikimo metu) numatyta, kad Viešojo administravimo įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą.
Įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pasisakyta, jog prašymas - su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.
Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Įstatymo 14 str. 1 d.). Tokios taisyklės buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491. Taisyklių 30 punkte (redakcija nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 2 d.) buvo pažymėta, jog prašymas ar skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo gavimo institucijoje datos, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymų nustatyta kitaip arba prašymo ar skundo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau kaip 30 dienų nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje datos. Numatęs pareigą prašymą išnagrinėti per atitinkamą laiko tarpą teisėkūros subjektas kompetentingoms institucijoms suteikė ir tam tikras teises. Taisyklių 8 punkte buvo pažymėta, jog institucijoje nagrinėjami tik tokie rašytiniai prašymai ir skundai, kurie tvarkingai ir įskaitomai parašyti valstybine (lietuvių) kalba, yra pareiškėjo pasirašyti, nurodytas jo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jeigu pareiškėjas - fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu pareiškėjas - juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti. Jeigu su prašymu ar skundu kreipiasi pareiškėjo atstovas, nurodomas atstovo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pareiškėjas, kurio vardu jis kreipiasi. Neįskaitomus, nesuprantamai išdėstytus prašymus ir skundus suteikta teisė grąžinti pareiškėjui, nurodant grąžinimo priežastį.
Atkreiptinas dėmesys į ką tik paminėtos nuostatos paskutinį sakinį, pagal kurį viešojo administravimo ir kitoms institucijoms suteikiama teisė grąžinti prašymą pareiškėjui, jei jis yra neįskaitomas ar/ir jame išdėstyti prašymai nesuprantami. Šios taisyklės pagrindu teigtina, jog besikreipiantis asmuo turi ne tik teisę paduoti atitinkamo pobūdžio prašymus viešojo administravimo sistemos subjektams ir kitoms institucijoms, bet ir pareigą tokį prašymą pateikti taip, kad jis būtų įskaitomas bei jame išdėstyti prašymai pakankamai aiškūs ir suprantami. Taip yra paisoma teisiniuose santykiuose egzistuojančios teisių bei pareigų vienovės. Institucija turi pareigą išnagrinėti prašymą, bet jai suteikiama ir teisė nenagrinėti atitinkamo prašymo jei jis nesuprantamas. Pareiškėjas turi teisę paduoti prašymą, bet privalo pateikti suprantamą prašymą. Jei prašymas nėra įskaitomas ar /ir suprantamas, viešojo administravimo subjektas ir kita institucija neturi pareigos teikti atsakymą į tokio pobūdžio dokumentą. Todėl pirmosios instancijos teismas tikrindamas, ar buvo tinkamai atsakyta į pareiškėjo prašymą, visų pirma, turėjo išsiaiškinti pateikto prašymo turinį bei jame suformuluotus reikalavimus ir tik po atlikti viešojo administravimo subjekto atsakymo vertinimą.
Iš administracinėje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštinės tarnyboje 2007 m. birželio 19 d. buvo užregistruotas pareiškėjų P. I. V. ir G. V. prašymas „Dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir dėl sklypo ribų koregavimo organizavimo; dėl VAVA veiksmų vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 1999 m. gruodžio 23 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje“. Išsamiai susipažinus su pastarojo dokumento turiniu, lieka nepakankamai aišku, kokio pobūdžio reikalavimai keliami Vilniaus apskrities viršininko administracijai, t. y. ko iš institucijos prašoma. Pateiktame dokumente dėstoma pareiškėjų pozicija dėl sklypo, minimi priimti teismų, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimai, teisės aktai, tačiau dokumente taip ir neatskleidžiamas aiškiai išreikštas pareiškėjų siekis, todėl nėra jokių abejonių, kad toks prašymas akivaizdžiai patenka į nesuprantamai išdėstytų prašymų sąvoką ir turėjo būti grąžintas pareiškėjui, nurodant grąžinimo priežastį. Tai reiškia, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija neprivalėjo pateikti atsakymą į tokio pobūdžio prašymą, todėl nebuvo jokio faktinio bei teisinio pagrindo naikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 2007 m. spalio 12 d. raštą, kuris apskritai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, net nėra priskirtinas individualiems teisės aktams (šiame dokumente pareiškėjas I. P. V. paprasčiausiai informuojamas apie prašymo perdavimą Vilniaus apskrities viršininko administracijos atitinkamam struktūriniam padaliniui bei pažymima apie siuntimą išvados, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turėjo būti skųstas ir galimai panaikintas ne 2007 m. spalio 12 d. raštas, o 2007 m. liepos 3 d. išvada – b.l. 5-9). Vadinasi, nepagrįstai buvo pavesta išnagrinėti ir pareiškėjų 2007 m. birželio 19 d. prašymą iš naujo.
Įvertinus surinktų įrodymų visumą, tvirtintina, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija, gavusi pareiškėjų 2007 m. birželio 19 d. prašymą, iš esmės Taisyklių reikalavimų nepažeidė. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir vadovaudamasi Taisyklėmis turėjo minėtą prašymą grąžinti pareiškėjams jo nenagrinėjusi. Nors to ir neįvykdė, bet tai nepripažintina esminiu pažeidimu, lemiančiu pareiškėjų skundo reikalavimų tenkinimą.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Taisyklės yra tik rekomendacinio pobūdžio, skirtos siekiant pagerinti piliečių ir kitų asmenų aptarnavimą viešojo administravimo ir kitose institucijose, jų prašymų ir skundų nagrinėjimą, o tai reikšią nėra imperatyvios. Taigi, net ir nustačius pastarųjų Taisyklių pažeidimus, bet pripažinus buvus laikytas Viešojo administravimo ir kitų įstatymų bei privalomo pobūdžio teisės aktų reikalavimų, tai paprastai negalėtų ir neturėtų būti besąlyginė aplinkybė skundžiamiems teisės aktams panaikinti ar veiksmams pripažinti neteisėtais.
Dėl išdėstytų priežasčių Vyriausiasis administracinis teismas negali pripažinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą teisėtu bei pagrįstu, todėl apeliacinis skundas tenkintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują.
Skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.