Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės -Maculevičienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S.K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarties S.K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

S.K. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 12 d. apie 18 val. 50 min. Alytaus mieste, ji nesilaikė Alytaus miesto tarybos 2000 m. vasario 24 d. sprendimu patvirtintų Gyvūnų laikymo Alytaus mieste taisyklių 3.2 punkto reikalavimų, neužtikrino jai priklausančio šuns Marso - Vilties Askero tinkamos priežiūros, dėl to šuo pro tvoros plyšį pabėgo iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) ir išgąsdino keliu ((duomenys neskelbtini)) einančias M.Š., gyv. (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, ir U.J., gyv. (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, sukeldamas grėsmę jų sveikatai.

II.

Teismo vertinimu, administracinėje byloje neginčijamai įrodyta, jog dėl šuns tinkamos priežiūros neužtikrinimo, atsirado reali grėsmė nukentėjusiųjų sveikatai, todėl skunde nurodyti argumentai dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo, žalos neįrodymo nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pabrėžė, jog vertinant pavojaus realumą, be nustatytų aplinkybių, atsižvelgtina į šuns dydį (didelis šuo), priskiriamas agresyvios veislės šunims, į nukentėjusiųjų subjektyvius požymius (U.J. yra pagyvenusio amžiaus, M.Š. ligota). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad S.K. kreipdamasi į teismą su skundu pateikė visus jos nuomone reikšmingus įrodymus, dalyvaudama teismo posėdyje pasinaudojo teise duoti paaiškinimus, kitomis procesinėmis teisėmis, tai leidžia teigti, jog klaidos, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, yra pašalintos. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog ši aplinkybė nėra esminis procesinis pažeidimas, kurio pagrindu būtų panaikintas nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis adm. byloje Nr. N18 -1403/2007). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos ir jos atstovės argumentus dėl procedūrinių pažeidimų, padarytų bylą nagrinėjant Administracinėje komisijoje prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, S.K. sutuoktinio V.K. parodymai vertintini kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens paaiškinimai, todėl teismas jais nesirėmė. Teismas taip pat akcentavo, jog kai kurie faktinių aplinkybių neatitikimai liudytojo Z.Š. parodymuose bei tai, kad tarp Š. ir K. šeimų apie 7-erius metus vyksta konfliktas, nepaneigia nutarime nurodyto pažeidimo fakto, kuriam patvirtinti pakanka kitų įrodymų. Teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ir jiems suteiktų įgaliojimų ribose. Teismo nuomone, Administracinė komisija prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos, priimdama skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl nustatytų aplinkybių, nuobaudos paskyrimas atitinka ATPK 30 bei 30² straipsnių nuostatas.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Administracinės komisijos prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 10 d. nutarimu S.K. buvo paskirta 400 Lt bauda be gyvūno (šuns) konfiskavimo už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

S.K. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 12 d. apie 18 val. 50 min. Alytaus mieste, ji nesilaikė Alytaus miesto tarybos 2000 m. vasario 24 d. sprendimu patvirtintų Gyvūnų laikymo Alytaus mieste taisyklių 3.2 punkto reikalavimų, neužtikrino jai priklausančio šuns Marso - Vilties Askero tinkamos priežiūros, dėl to šuo pro tvoros plyšį pabėgo iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) ir išgąsdino keliu ((duomenys neskelbtini)) einančias M.Š., gyv. (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, ir U.J., gyv. (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, sukeldamas grėsmę jų sveikatai. Administracinės komisijos prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 10 d. nutarime taip pat buvo pažymėta, jog S.K. nesilaikė Alytaus miesto tarybos 2000 m. vasario 24 d. sprendimu patvirtintų Gyvūnų laikymo Alytaus mieste taisyklių 3.2 punkto reikalavimų (t. 1, b. l. 18).

ATPK 110 straipsnio 3 dalis numato, jog šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos (Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas, taip pat Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas), sukėlusios grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Vadovaujantis Alytaus miesto tarybos 2000 m. vasario 24 d. sprendimu patvirtintų Gyvūnų laikymo Alytaus mieste taisyklių 3.2 punktu, gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų (t. 1, b. l. 85).

Kaip matyti tiek iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S.K. pirminio 2007 m. lapkričio 7 d. paaiškinimo (t. 1, b. l. 54), tiek ir iš jos apeliacinio skundo (t. 2, b. l. 68 – 69), apeliantė pripažįsta faktą, jog 2007 m. rugpjūčio 12 d. apie 18 val. 50 min. iš jai priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos, išbėgo jos šuo Marsas - Viltis Askeras. Tačiau, apeliantės nuomone, išbėgęs į gatvę jauno amžiaus bailus šuo neužpuolė praeinančiųjų, jų neapdraskė, neapkandžiojo, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytas ATPK 110 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas. Be to, anot S.K., byloje yra duomenų, kad jai priklausančios teritorijos vartelius atidarė kaimynas Z.S..

Teisėjų kolegija pažymi, jog tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje administracinėje byloje byloje Nr. N3 -607/2007 yra išaiškinęs, jog analizuojant ATPK 110 straipsnyje įtvirtintų teisės normų dispozicijas akivaizdu, kad norint asmens veiką kvalifikuoti pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį, įstatymo leidėjo nėra reikalaujama, jog turi būti padaryta reali žala asmens turtui, sveikatai ir gyvybei, pakanka įrodyti, kad veika sukėlė pavojų asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje surinktų duomenų pakanka įrodyti faktui, jog 2007 m. rugpjūčio 12 d. apie 18 val. 50 min. pabėgęs S.K. šuo Marsas - Viltis Askeras sukėlė pavojų nukentėjusiųjų M.Š. bei U.J. sveikatai. Alytaus Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių duomenys (t. 1, b. l. 72 - 73) patvirtina, jog 2007 m. rugpjūčio 12 d. adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba U.J. ir M.Š., kortelėse nurodyta medikų iškvietimo priežastis – dėl šuns išgąsdinimo. M.Š. buvo pristatyta į priėmimo skyrių, vėliau kreipėsi į bendrosios praktikos gydytoją, konsultuota psichologo (t. 1, b. l. 130 - 131). Greitosios pagalbos darbuotojos O.B.K. paaiškinime (t. 1, b. l. 74) nurodyta, jog 2007 m. rugpjūčio 12 d. apie 19 val. vyko pagal iškvietimą į Draustinio g. dėl medicininės pagalbos suteikimo šuns išgąsdintoms moterims, atvykus į vietą, prie namo tvoros (duomenys neskelbtini) rado U.J. ir M.Š., joms buvo suteikta medicininė pagalba, suleisti raminamieji vaistai, moterys buvo išsigandusios. V.J. skundėsi širdies plakimu, diskomfortu krūtinėje, galvos skausmu, ją krėtė drebulys, M.Š. skundėsi spaudimu krūtinėje, širdies plakimu, oro trūkumu, pykinimu, bendru silpnumu, kadangi jai vaistai nepadėjo, buvo pristatyta į ligoninės priėmimo skyrių.

Taip pat pažymėtina, jog, remiantis Alytaus miesto tarybos 2000 m. vasario 24 d. sprendimu patvirtintų Gyvūnų laikymo Alytaus mieste taisyklių 3.2 punktu, būtent gyvūnų savininkams tenka prievolė užtikrinti, kad gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Todėl atmestini apeliantės teiginiai, jog ji negali būti traukiama atsakomybėn dėl ATPK 110 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nes teritorijos vartelius atidarė ir taip sąlygas šuniui pabėgti sudarė kaimynas Z.S.. Akcentuotina, kad, vadovaujantis nurodyta Gyvūnų laikymo Alytaus mieste taisyklėse įtvirtinta teisės norma, apeliantė S.K. privalėjo užtikrinti tinkamas jai priklausančio šuns laikymo sąlygas, kurioms esant nekiltų grėsmė kitų asmenų teisių ir interesų pažeidimui, šiuo konkrečiu atveju – objektyviomis priemonėmis užtikrinti, kad šuo nepabėgtų iš apeliantei priklausančios teritorijos (pvz. įsitikinti, kad teritorija yra tinkamai aptverta, rakinti teritorijos vartelius, šunį laikyti voljere ar pririštą ir pan.). Tačiau, kaip patvirtina bylos medžiaga, tokių šuns laikymo sąlygų S.K. neužtikrino ir nenurodė jokių nuo jos valios nepriklausančių objektyvių priežasčių, kurios būtų sukliudžiusios tai padaryti.

Apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat akcentuoja, kad Administracinėje komisijoje prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos jai iškelta administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta padarius daug procesinių pažeidimų: Administracinė komisija dirbo be nuostatų, šališkas administracinės komisijos pirmininkas V.L., nagrinėjant bylą nenusišalino ir pan. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, jog esminių procesinių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti Administracinės komisijos prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos priimtą nutarimą S.K. administracinio teisės pažeidimo byloje, nenustatyta. Administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo institucija, kuriai įstatymas suteikia teisę nagrinėti tokios kategorijos bylas (žr. ATPK 221 straipsnį). Tuo tarpu kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą su S.K. turėjo visas procesines galimybes kartu su skundu pateikti visus jos nuomone reikšmingus įrodymus, pati asmeniškai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje ir pasinaudojo teise duoti paaiškinimus, kitomis procesinėmis teisėmis (b. l. 59). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leido pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 29-03 (Administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 57-59)), jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas. Įvertinus tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog pagrindų nutraukti S.K. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatyta.

Tačiau, kaip matyti iš ginčijamo Administracinės komisijos prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 10 d. nutarimo, už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 3 dalyje padarymą, S.K. buvo skirta maksimali ATPK 110 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta 400 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 30² straipsnio 1 dalimi, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Nagrinėjant S.K. administracinio teisės pažeidimo bylą nei Administracinėje komisijoje prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos, nei pirmosios instancijos teisme jokių apeliantės atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl, vadovaujantis ATPK 30² straipsnio 1 dalimi, apeliantei turėjo būti skirta bauda, atitinkanti ATPK 110 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtintų baudos dydžių minimumo ir maksimumo vidurkį, t. y. 300 Lt dydžio bauda.

Atsižvelgiant į tai, S.K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis bei Administracinės komisijos prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 10 d. nutarimas yra pakeičiami, sumažinant apeliantei paskirtos baudos dydį ir skiriant jai 300 Lt dydžio administracinę baudą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S.K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartį bei Administracinės komisijos prie Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 10 d. nutarimą pakeisti ir S.K. skirti 300 (trijų šimtų) Lt dydžio administracinę baudą be gyvūno (šuns) konfiskavimo.

Nutartis neskundžiama.