Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. rugpjūčio 18 d., apie 23 val. 50 min., Klaipėdos g., Pagėgiuose, Pagėgių sav., D. J., vairavo automobilį Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, draudimo poliso ir techninės apžiūros talono, tuo pažeidė KET 18, 17 punktų reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.

Be to, jis 2013 m. rugsėjo 25 d., apie 11 val., Lumpėnų k., Pagėgių sav., vairuodamas automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą G. J. vardu, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, prie parduotuvės išvažinėjo žalią veją, dideliu greičiu pavojingai išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, eilę kartų kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, sudarydamas pavojingas avarines situacijas bei sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, lenkė kitus automobilius, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, tuo pažeidė KET 17, 6, 7, 9 p. reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos ATPK 130 str. 1 d., 124² str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu D. J. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹str. 7 d., 130 str. 1 d., 124² str. 2 d., padarymą buvo paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 20 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Byloje kilęs ginčo dėl šių pažeidimų padarymo. Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, prašoma administracinę bylą nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. J. apeliaciniu skundu iš esmės neigia padaręs administracinius pažeidimus, nesutinka byloje esančių įrodymų vertinimu, mano, kad dėl 2013-08-19 įvykio nebuvo surinkti objektyvūs įrodymai, teismas nevertino liudytojo A. M. parodymų, neapklausė Ž. D., o dėl 2013-09-25 įvykio D. J. nurodo, kad nebuvo surinkti visi įrodymai, o policijos pareigūnų A. G. ir R. Š. parodymai dėl pavojingo vairavimo yra išgalvotos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog D. J. kaltė dėl ATPK 126 str. 4 d., 124¹str. 7 d., 130 str. 1 d., 124² str. 2 d., numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai ir veikos kvalifikuotos tinkamai. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Priešingai nei teigiama apelianto skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, ir, atsižvelgęs į įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, kad D. J. 2013-08-18 Klaipėdos g., Pagėgiuose, Pagėgių sav. vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. ((duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, draudimo poliso ir techninės apžiūros talono. D. J. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., padarymo tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde neigia, tvirtindamas, jog automobilio nevairavo, į degalinę ėjo pėsčias su draugu, kur jį sulaikė policijos pareigūnai. Tokie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti ir paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. Apeliantas skunde ginčija ir jo nuomone tariamo pažeidimo datą, tačiau įvertinus visus byloje pateiktus duomenis, t.y. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, administracinio sulaikymo protokolą, asmens blaivumo testą (adm. b. Nr. A2.6-1892-850/2013, b. l. 6-9), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslino įvykio datą, kadangi matyti, jog tarnybiniuose pranešimuose suklysta ją nurodant. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl 2013-08-18 įvykio policijos pareigūnai R. S. ir N. G. tarnybiniuose pranešimuose ir posėdžio metu nuosekliai ir išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį matė išeidami iš degalinės, o priėjus prie automobilio, D. J. vis dar sėdėjo prie vairo, išlaipintas atsisakė patikrinti blaivumą bei pateikti prašomus dokumentus. Informaciją, kad D. J. yra neblaivus ir vairuoja automobilį, minėtiems policijos pareigūnams pateikė V. L.. Apelianto teiginiai, kad policijos pareigūnai R. S. ir V. L. padeda N. G. su juo susidoroti niekuo nepagrįsti, o tai, kad apeliantas policijos pareigūnams yra žinomas kaip asmuo, linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus, patvirtina byloje esantys duomenys apie D. J. baustumą administracine tvarka. Apeliantas nurodo, jog apylinkės teismas nevertino ir nepasisakė dėl liudytojo A. M. parodymų, nors jis nurodė, jog nematė D. J. vairuojančio ir įvažiuojančio su automobiliu Audi 80 į degalinę. Apygardos teismas įvertinęs A. M. duotus parodymus Tauragės rajono apylinkės teismo posėdžio metu nustatė, jog jo parodymai nėra išsamūs, kadangi jis nurodė, jog jam nesimato kas dedasi už degalinės galo, nematė kaip D. J. atsirado degalinėje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir nesivadovavo šiais parodymais.

Dėl automobilio savininko G. J. apygardos teismui pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą, teismas sprendžia, jog byloje nesant jokių duomenų, kad šiam asmeniui administraciniu teisės pažeidimu buvo padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala, o jis pats pirmosios instancijos teisme nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju pagal ATPK 273 str., jo atsiliepime nurodytos įvykio aplinkybės apeliacine tvarka nevertintinos. Pažymėtina ir tai, kad jo atsiliepime nurodytomis įvykio aplinkybėmis nesirėmė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Tauragės rajono apylinkės teisme bylos nagrinėjimo metu.

Dėl 2013-09-25 įvykio apeliantas nurodo, jog iš pareigų elgesio nebuvo galima suprasti, kad jie nori sustabdyti ar išlaipinti D. J., o pareigūnai jo nesivijo ir nepersekiojo. Apeliantas taip pat nurodo, jog pareigūnų A. G. ir R. Š. parodymai teisme ir tarnybiniuose pranešimuose skiriasi, kadangi jie nurodė skirtingas priežastis, kodėl norėjo stabdyti D. J. automobilį ir kokius klausimus su juo išspręsti, ar kokiu atstumu nuo D. J. automobilio jie sustojo. Apygardos teismas nurodo, jog iš esmės pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, o D. J. inkriminuojamas administracinis pažeidimas šiuo atveju yra pavojingas ir chuliganiškas vairavimas (ATPK 124¹ str. 2 d.) bei nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (ATPK 130 str. 1 d.). D. J. pripažino, kad užvažiavo ant žalios vejos, o iš byloje pateiktos foto lentelės matyti, jog ant žalios vejos užvažiuota visais ratais ir staiga pajudant dideliu greičiu. D. J. nurodomos aplinkybės, jog pareigūnai jo nesivijo ir jis nuo jų nebėgo, bei pavojingai nevairavo yra paneigtos pareigūnų parodymais, jog vijosi apeliantą su įjungtais šviesos ir garso signalai, be to, ir pats D. J. nurodo, jog iš draugo sužinojo, kad pareigūnai, įsijungę švyturėlius, nuvažiavo paskui jo automobilį. Tai patvirtina, jog pareigūnai vijosi D. J. automobilį ir D. J. negalėjo nepastebėti, jog pareigūnai vejasi jo automobilį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi nuosekliais pareigūnų parodymais.

D. J. apeliaciniame skunde nurodo, jog abiejuose įvykiuose dalyvavę pareigūnai siekia nepagrįstai jį nubausti ir su juo susidoroti. Netikėti ar abejoti anksčiau aptartais policijos pareigūnų, atlikusių savo tarnybines pareigas, parodymais teisme bei jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios duotų pagrindą manyti, kad pareigūnai siekia nepagrįsto D. J. nubaudimo, be to, duodami parodymus teisme jie buvo įspėti dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str. dėl melagingų parodymų davimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. J. 2013-08-18 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vengė nustatyti blaivumą, nepateikė reikalaujamų dokumentų, o 2013-09-25 nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir chuliganiškai vairavo transporto priemonę.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog D. J. jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliacinio skundo argumentai paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikytini tik pažeidėjo gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išsamiai jas ištyrė (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Priešingai apelianto tvirtinimui, pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes ir įvertinus byloje esančius įrodymus, skundžiamas teismo nutarimas yra pakankamai motyvuotas, jame išsamiai aptarti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą pripažinti D. J. kaltu padarius jam inkriminuotus pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹str. 7 d., 130 str. 1 d., 124² str. 2 d.. Konstatuotina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra, todėl skundžiamo nutarimo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą, D. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.