Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ritai Stonkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui B. J., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra G. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vaikas. Pareiškime nurodoma, kad A. J. ir A. L. nebuvo susituokę, tačiau palaikė artimus santykius. Siekiant nustatyti biologinį ryšį tarp A. J. ir G. L., 2023 m. liepos 19 d. buvo atliktas DNR tyrimas, paimant pareiškėjos, dukters G. L. ir mirusiojo A. J. mamos B. J. kraujo ėminius, kurio išvadą, kartu su kitais dokumentais, pareiškėja pateikia teismui. Pareiškėja, motyvuodama juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtinybę, nurodo, kad jis aktualus siekiant įgyvendinti jos dukters teisę žinoti savo kilmę.

2. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad Skyrius sutinka su pareiškėjos reikalavimu nustatyti vaikui tėvystę, nes taip siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų.

3. Teismo posėdyje pareiškėja A. L. ir jos atstovas advokatas Regimantas Špelveris pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytų motyvų pagrindu. Nurodė, jog tėvystės nustatymas yra aktualus siekiant teisę žinoti vaikui kilmę. Pažymėjo, kad paveldėjimo klausimas nėra aktualus. Vaiko močiutė B. J. neprieštarauja dėl jos pareiškimo ir su juos sutinka. Ji yra išvykusi į užsienį uždarbiauti. Mirusysis A. J. vaikui G. išlaikymo neteikė. Pareiškėja nereiškia reikalavimo dėl vaikui pavardės pakeitimo.

4. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė Rita Stonkienė su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti, kadangi tai atitinka vaiko interesus.

5. Suinteresuotas asmuo B. J. į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

7. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

9. Pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra G. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vaikas. Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, vaikas žinos savo kilmę, įgys visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

10. Byloje pateiktas Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 20 d. išduotas gimimo liudijimas įrašo Nr. 1574, iš kurio matyti, kad G. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina įrašyta A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas nenurodytas.

11. Iš Viešosios įstaigos Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės medicininio mirties liudijimo matyti, jog A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

12. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.

13. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys).

14. Pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

15. Pareiškėja į bylą pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Unge“ 2023 m. liepos 19 d. Teismo medicinos specialisto (DNR tyrimo) išvadą Nr. EAS 0025/23, kurio metu buvo tirti pareiškėjos A. L., jos dukters G. L., (spėjamo tėvo mamos) B. J. kraujo ėminiai. Išvadoje nustatyta, jog B. J. su G. L. ir A. L., giminystės tikimybė yra 88,575346 procentų.

16. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje tėvystei nustatyti buvo atlikta ne teismo paskirta DNR ekspertizė, tačiau pareiškėjos prašomam nustatyti juridiniam faktui patvirtinti byloje yra pakankamai ir kitų rašytinių įrodymų.

17. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog G. L. biologinis tėvas yra A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) (CK 3.146 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų pareiškę dėl savo tėvystės pareiškėjos dukters atžvilgiu. Todėl teismas pareiškėjos prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra G. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vaikas. Atsižvelgiant į tai, į 2009 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo liudijime įrašo Nr. 1574 padarytinas įrašas apie G. L. tėvą, nurodant, kad jos tėvas yra A. J.

18. Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo A. J. vaikas G. L. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 391 straipsniu, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra G. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vaikas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikas G. L. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Pakeisti 2009 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos gimimo liudijimo įrašo Nr. 1574 duomenis, nurodant, kad G. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti faktą įsiteisėjimo dienos išsiųsti Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytus faktus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.