Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimo N. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimu pripažino N. G. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 (vienam) mėnesiui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas N. G. buvo surašytas už tai, kad ji 2010 m. rugsėjo 24 d. kelyje Kaunas-Klaipėda, vairuodama automobilį „Renault Scenic“ viršijo leistiną 100 km/h greitį važiuodama 152,8 km/h greičiu, t. y. viršijo leistiną greitį 52,8 km/h, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133 punkto reikalavimus. Nurodė, jog N. G. savo kaltės padarius pažeidimą neginčijo ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Pažymėjo, jog jos kaltė buvo taip pat įrodyta administracinės teisės pažeidimo protokolu ir tarnybiniu pranešimu. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad N. G. pripažįsta savo kaltę ir gailisi padariusi pažeidimą bei pasižada ateityje nebenusižengti, į tai, kad ji turi 23 metų vairavimo stažą ir per tą laikotarpį rimtų pažeidimų nėra padariusi. Tuo tarpu N. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Rezoliucinėje nutarimo dalyje teismas nutarė teisės vairuoti atėmimo terminą skaičiuoti nuo 2010 m. spalio 20 d., t. y. nuo jai išduoto laikino leidimo galiojimo pasibaigimo dienos.

II.

Lietuvos kelių policijos tarnyba (toliau – ir Institucija), nesutikdama su Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 17 – 18), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog N. G. buvo skirta pernelyg švelni nuobauda. Pažymi, jog ji anksčiau yra ne kartą bausta už KET pažeidimus, be to, pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimo padarymą, kas yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Mano, jog ši aplinkybė yra ne mažiau reikšminga nei nuoširdus jos gailestis dėl padaryto pažeidimo. Teigia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog N. G. jokių išvadų dėl anksčiau padarytų pažeidimų nedaro ir iki šiol už šiuos pažeidimus jai paskirtos baudos jokio prevencinio pobūdžio neturėjo. Pažymi, jog jos veiksmai, kuriais yra pažeidžiamos KET, yra įgavę sistemišką pobūdį bei tampa pavojingi visuomenei, kitiems eismo dalyviams. Taip pat nurodo, jog nesutinka su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino skaičiavimo pradžia. Mano, jog N. G. administracinės nuobaudos terminai turėjo būti pradėti skaičiuoti tik įsiteisėjus nutarimui jos byloje, o ne nuo laikino leidimo galiojimo pasibaigimo. Pažymi, jog ATPK 304 straipsnyje yra aiškiai numatyta nutarimo vykdymo tvarka, todėl N. G. atžvilgiu nutarimas skirti nuobaudą turėjo būti vykdomas nuo jo priėmimo momento, o padavus apeliacinį skundą – po to, kai skundas lieka nepatenkintas. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju N. G. išduotas laikino leidimo vairuoti galiojimas turėjo būti pratęstas, o jei tai padaryti buvo atsisakyta (tačiau tokių duomenų byloje nėra), tai toks policijos pareigūno elgesys gali būti vertinamas atskirai, tačiau tai negali būti sietina su nutarimo N. G. byloje vykdymu. Priduria, jog laikas nuo laikino leidimo vairuoti galiojimo pabaigos iki nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo negali būti įskaičiuotas į teisės vairuoti atėmimo terminą dar ir todėl, kad iki nutarimo įsiteisėjimo N. G. teisinis statusas buvo „asmuo, kurio laikino leidimo vairuoti transporto priemones galiojimas pasibaigęs“, o po nutarimo įsiteisėjimo – „asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones“, kas nėra tapati teisinė kategorija, be to, tokio faktinio laiko įskaitymo galimybės nenumato ATPK, o plečiamai aiškinant imperatyvias įstatymo normas, būtų pažeistas teisėtumo principas.

N. G. atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo nutarimą palikti galioti, o apeliacinį skundą – atmesti. Atsiliepime nurodo, jog nors ir yra bausta už KET pažeidimus, šių jos padarytų pažeidimų nėra daug ir jie nėra sunkūs. Priduria, jog pažeidimo padarymo metu iš tiesų turėjo vieną galiojančią nuobaudą, tačiau tai nebuvo tapatu nagrinėjamam pažeidimui, be to, ankstesnio jos padaryto pažeidimo (automobilio stovėjimas mokamoje stovėjimo aikštelėje, pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui) vertinimas Vilniuje ir Kaune yra skirtingas. Nurodo, jog nei vienas jos anksčiau padarytas pažeidimas nesukėlė pavojaus visuomenei ar kitiems eismo dalyviams, visos jai paskirtos baudos yra sumokėtos, todėl Institucijos teiginiai, jog ji KET pažeidimus daro sistemiškai, o jai skiriamos baudos neturi prevencinio pobūdžio, prieštarauja teisingumui, protingumui bei logikai. Pažymi, jog ji niekada nėra traukta už greičio viršijimą, nors vairuoja jau nuo 1987 metų. Teigia, jog jos laikino leidimo vairuoti transporto priemones galiojimo laikas pasibaigė 2010 m. spalio 19 d., todėl ji sąmoningai, pripažindama tiek pažeidimą, tiek už jį numatytas sankcijas, jo galiojimo neprasitęsė, kas matosi iš prie bylos prijungto laikino leidimo vairuoti transporto priemones. Nurodo, jog nepaisant to, kad faktinio laiko įskaitymo galimybės ATPK nenumato, jos atveju yra taikytina teisės analogija pagal ATPK 326 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, jog jeigu vairuotojas, iš kurio yra teisė atimta vairuoti transporto priemones, vengia atiduoti policijai vairuotojo pažymėjimą, policijos pareigūnai gali pratęsti šios teisės atėmimą tam laikui, per kurį buvo neteisėtai naudotasi vairuotojo pažymėjimu. Mano, jog tenkinant Institucijos argumentus dėl nuobaudos vykdymo terminų skaičiavimo, ji būtų nubausta antrą kartą, nes teisės vairuoti transporto priemones ji neturėjo nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2010 m. gruodžio 5 d., o šio laikotarpio neįskaitymas į bausmę prieštarautų bendriesiems teisės principams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

N. G. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Ginčas šioje byloje dėl N. G. kaltės padarius minėtą pažeidimą nekyla, tačiau apeliacinį skundą padavusi Institucija mano, kad jos atžvilgiu buvo paskirta pernelyg švelni nuobauda, taip pat Institucija kelia paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo klausimą, t. y. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pradėjo skaičiuoti nuo 2010 m. spalio 20 d., t. y. nuo N. G. išduoto laikino leidimo vairuoti galiojimo pabaigos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog skiriant nuobaudą atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje, 30² straipsnyje numatytas baudos skyrimo taisykles, įvertinama, kokia nuobauda būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog egzistuoja N. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b. l. 7). Tačiau iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ji savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino visiškai, dėl to nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 2), kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia atsakomybe. Pridurtina, jog nors bylos duomenys taip pat patvirtina (b. l. 5 – 7), jog N. G. yra anksčiau bausta administracine tvarka, iš jų matyti, kad šiurkščių KET pažeidimų ji nėra padariusi, o automobilio vairavimo greitį per 23 metų vairavimo stažą ji viršijo pirmą kartą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija nemano, jog pirmosios instancijos teismo jai paskirta minimali ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje įtvirtinta nuobauda yra neteisinga ar neproporcinga, o Institucija neįrodė, jog ja nebus pasiekti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai, ji buvo parinkta motyvuotai, todėl pakeisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai skaičiavo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pradžią nuo 2010 m. spalio 20 d., t. y. nuo tada, kai pasibaigė N. G. išduoto laikino leidimo vairuoti transporto priemones galiojimas. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-261-5220/2009 pažymėjo, kad nutarimų, kuriais yra paskirtos administracinės nuobaudos, vykdymo procesas yra detaliai įstatymiškai reglamentuotas. ATPK 304 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra aiškiai nustatytas bendrasis nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo pradžios momentas: jose inter alia įtvirtinta, jog nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento, o apskundus tokį nutarimą – po to, kai skundas lieka nepatenkintas.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog Institucija, nepažeisdama įstatymų numatytų terminų apskundė Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimą, todėl juo N. G. paskirtasis specialiosios teisės atėmimo vykdymas turėjo būti pradėtas tik šio apeliacinio skundo nepatenkinus. Iki šio laikotarpio teisę vairuoti transporto priemones N. G. turėjo. Tuo tarpu tai, kad jai išduoto laikino leidimo (b. l. 10) vairuoti transporto priemones galiojimo laikas baigėsi 2010 m. spalio 20 d. ir nebuvo pratęstas, nesuteikia pagrindo teigti, kad ji šios teisės nuo to momento neturėjo bei įskaityti minėtą laikotarpį į nuobaudos vykdymą. Akcentuotina, jog byloje nėra duomenų, kad Institucija, pasibaigus laikino leidimo galiojimo laikui, atsisakė šio leidimo galiojimo laiką pratęsti, todėl spręstina, jog asmuo pats nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas pratęsti laikino leidimo galiojimą, ką atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta ir pati N. G., nurodydama, jog laikino leidimo galiojimo neprasitęsė „sąmoningai“. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminus skaičiavo nuo 2010 m. spalio 20 d., o šis laikotarpis negali būti prilyginamas specialiosios teisės atėmimo terminui ir savo ruožtu įskaitytas į 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos trukmę.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nesutinka su tuo N. G. teiginiu, jog tenkinant Institucijos argumentus dėl nuobaudos vykdymo terminų skaičiavimo, ji bus nubausta antrą kartą, nes, kaip minėta, laikino leidimo ji neprasitęsė dėl savo pačios neveikimo, teisė vairuoti transporto priemones jai nebuvo atimta, jokie realūs administracinės nuobaudos vykdymo veiksmai prasidėję nebuvo, todėl dvigubo nebaudžiamumo už to paties pažeidimo padarymą imperatyvas pažeistas nebus. Pridurtina, jog taikyti analogiją pagal ATPK 326 straipsnio 3 dalį ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nepaisant aukščiau išdėstytų aplinkybių, skaičiuoti nuo 2010 m. spalio 20 d., nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Taigi, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ATPK 304 straipsnio nuostatas ir priėmė neteisingą sprendimą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo dalis, kuria N. G. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skaičiuojamas nuo 2010 m. spalio 20 d., panaikinama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti N. G. kalta padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos“

Nutartis neskundžiama.