- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-11
- Bylos Nr.
- 1A-315-60-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 98-1-00363-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Emilija Akelienė (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- A. G., ir D
- Advokatai
- Angelė Fominienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo A. G. gynėjai advokatei Angelei Fominienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo nutraukta baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 25 straipsnio 2 dalį 178 straipsnio 1 dalį; nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį 178 straipsnio 2 dalį 3 metams laisvės atėmimo; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 45 paroms arešto; pagal 138 straipsnio 1 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš A. G. bei D. G. solidariai J. L. priteista 750 Lt turtinei žalai ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir D. G., jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2010-06-26, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrai su D. G., (duomenys neskelbtini) r., J. L. priklausančio gyvenamojo namo kieme, atvirai pagrobė J. L. priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 000 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam 10 000 Lt turtinę žalą.
Be to, A. G. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad 2010-06-26, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, J. L. priklausančiame automobilyje VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė J. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną NOKIA – 250 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 250 Lt turtinę žalą.
Be to, A. G. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010-06-26, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, J. L. priklausančiame automobilyje VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip 21 smūgį J. L. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulo lūžimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sukrėtimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Be to, A. G. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį 178 straipsnio 1 dalį kartu su D. G. buvo kaltinami tuo, kad 2010-06-26, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) r., J. L. priklausančiame gyvenamajame name, veikdami bendrininkų grupėje, slapta pagrobė J. L. priklausančius 400 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam 400 Lt turtinę žalą, dėl šios veikos baudžiamoji byla nutraukta, nesurinkus įrodymų, kad A. G. ir D. G. padarė inkriminuojamą veiką. .
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo skundžiamą nuosprendį patikrinti, padaryti teisingas išvadas ir paskirti švelnesnę bausmę.
Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas jo kaltę grindė nenuosekliais nukentėjusiojo J. L. parodymais. Teisme pastarasis nurodė, jog įvykio dieną G. buvo pas K. talkoje ir atėjo neprašyti, vaišinosi. Vėliau paprašė raktelių ir mašinos, bet gavus neigiamą atsakymą, ištraukė kablį, pateko į vidų ir liepė vežti, o J. L. nesutikus, kumščiu sudavė jam į veidą. T. G. įsimetė J. L. į bagažinę, o išlipus iš jos ties (duomenys neskelbtini) kaimu, A. jam sudavė ne vieną smūgį, todėl jis gynėsi gesintuvu, pinigų jis pasigedo Šilutės ligoninėje. Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu J. L. nurodė, jog A. G. ir dar du nepažįstami vyriškiai įsitempė jį į automobilio galą, o vienas vaikinas, sėdėjęs priekyje, jį nuolat mušė, kadangi buvo išgėręs jis visko neprisimena ir atsipeikėjo tik ligoninėje. Nuteistasis nurodo, kad apklaustas papildomai J. L. jau nurodė, kad įvykio dieną, po šieno krovimo darbų pas K., kur buvo prisijungęs ir A. G., visi išgėrė butelį degtinės. Vėliau visiems išėjus atėjo du vaikinai, kurie buvo atėję anksčiau ir pareikalavo automobilio raktelių, o gavus neigiamą atsakymą, vienas vaikinų sudavė jam smūgi ir jėga įsodino į automobilio bagažinę. Bevažiuojant J. L. persėdo į automobilio galą ir matė, kad už automobilio vairo sėdėjo šviesus vaikinas, šalia tamsus vaikinas, o kitas buvo šviesus vaikinas, kuris sėdėjo gale. Įsėdus į automobilį jie nieko nereikalavo, negrasino, tik pasakė, kad važiuoja pasivažinėti, o važiuojant priekyje keleivio pusėje sėdėjęs vaikinas atsisukdamas vis ranka suduodavo jam į veidą ir grasino niekam nesiskųsti. Neapsikentęs minėto smūgiavimo nukentėjusysis gesintuvu sudavė minėtam vaikinui. Bevažiuojant nukentėjusiajam buvo uždedamas švarkas, kad nieko nematytų, važinėjo keletą valandų. Nuteistasis teigia, kad, pirminėje apklausoje J. L. teigė, jog jį jėga išsivedė trys vyriškiai ir pasodino į automobilio galą, nors teigė, kad visko gerai neprisimena. Tačiau papildomoje apklausoje ir teisme nukentėjusysis jau nurodo, kad vyriškiai buvo du ir jis buvo įgrūstas į bagažinę. Apeliantas nurodo, kad J. L. teigė, jog buvo vežamas su švarku ant galvos, kad būtų slepiama važiavimo vieta, o sustojus automobiliui švarkas buvo nuimamas, tačiau, apelianto nuomone, tai būtų nelogiška, nes siekiant tokio tikslo švarkas turėjo būti uždėtas nuolatos. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad važiuodamas gėrė, tačiau to su uždengtu švarku jis padaryti negalėjo. Taip pat nuteistasis nurodo, kad nukentėjusysis teigė, jog buvo uždarytas į bagažinę ir viską gerai pamena, o papildomai apklaustas nurodė, kad kaip iš bagažinės atsirado salone nepamena.
Apeliantas teigia, kad kaltę pripažįsta iš dalies, t.y. tiek, kad sužalojo J. L., bet jo negrobė, mašinos nevogė ir nevairavo, todėl teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Jis nurodo, kad pripažįsta tik tiek, kad J. L. padėjo krauti šieną, po ko kartu išgėrinėjo ir su broliu paprašė pavežti, o nukentėjusiajam sutikus, važiuodami išgėrinėjo, todėl vėliau automobilį vairavo D. G., tuo tarpu apeliantas ir nukentėjusysis ir toliau išgėrinėjo. Nuteistasis sutinka, kad tarp jų buvo kilę kažkokie konfliktai, po ko J. L. jam sudavė keletą smūgių gesintuvu į galvą, todėl jis taip pat nukentėjusiajam sudavė keletą smūgių, bet D. G. juos išskyrė ir tada nuteistasis suprato ką padarė bei nuvežė J. L. į ligoninę. Nuteistasis teigia, kad dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, buvo stipriai išgėręs, o konfliktą ir muštynes pradėjo J. L.. Jis pažymi, kad tuomet iš J. L. telefono, buvusio automobilyje, paskambino policijai, kad būtų paimtas ir grąžintas automobilis nukentėjusiajam, nes D. G. nesutiko jo parvairuoti iki nukentėjusiojo namų, o telefoną laisvanoriškai grąžino ikiteisminio tyrimo pareigūnui neketindamas jo pasisavinti.
Nuteistasis teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog jis yra vedęs, turi šeimą, kurioje neseniai gimė dar vienas vaikas, turi senus tėvus, kuriems reikalinga pagalba, nes jo tėvas yra neįgalus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nuteistasis dėsto jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo versiją, tačiau pirmosios instancijos teismas šią versiją taip pat tyrė ir padarė teisingą išvadą, kaltinamųjų parodymus vertindamas kaip gynybos taktiką. Iš nuteistojo A. G. parodymų turinio matyti, kad jis pripažino esmines jam inkriminuotų veikų aplinkybes, o būtent, kad naudojosi nukentėjusiojo automobiliu, naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, buvo paėmęs ir užvaldęs jo mobilaus ryšio telefono aparatą, nors šias aplinkybes aiškina sau palankiu aspektu. Tačiau bylos įrodymų visetas patvirtina teismo išvadas, kad nuteistasis į nukentėjusiojo namą pateko prieš jo valią ir prieš jo valią privertė nukentėjusįjį užvesti automobilį, išvažiuoti, automobiliu nuteistieji naudojosi savo nuožiūra, tai yra, faktiškai juo disponavo, nors tame pat automobilyje vežiojosi ir neapsirengusį nukentėjusįjį. Apklausti byloje liudininkai V. D., R. K. parodė, kad įvykio dieną ir vakare nukentėjusysis J. L. sužalotas nebuvo, o po kontakto su broliais G. jam buvo konstatuoti sužalojimai, padaryti ne mažiau kaip 21 smūgio pasekoje, kas dėl nosies kaulų lūžimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sukrėtimo sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tai užfiksuota specialisto išvadoje. Nukentėjusiojo automobilio apgadinimo požymiai, užfiksuoti apžiūros protokole (t. 1, b. l. 5-14) ir automobilio radimo vieta patvirtina, kad automobiliu buvo naudojamasi prieš savininko valią, kas patvirtina nukentėjusiojo parodymų dalį, kad abu G. pasikeisdami ir gerdami alkoholinius gėrimus vairavo jo automobilį, momentais jo nesuvaldydami. Iš dalies nukentėjusiojo parodymus apie automobilio užvaldymo aplinkybes, taip pat apie jo sužalojimo aplinkybes patvirtina ir pačių nuteistųjų parodymai.
Įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistojo asmenybę ir kitas sąlygas, numatytas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje, į kurias reikia atsižvelgti skiriant bausmę, teismas nuteistajam A. G. paskyrė teisingą bausmę. A. G. praeityje teistas devynis kartus jam buvo skiriamos įvairių rūšių bausmės, buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir toliau darė įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Atsižvelgdamas į konkrečias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teismas A. G. paskyrė teisingą bausmę, ji nei savo rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Skundžiamame nuosprendyje A. G. ir D. G. atžvilgiu byla nepagrįstai nutraukta kaltinant juos pagal Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, nes teismo išvados yra tokios, kurios įgalintų šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktą, tačiau apeliacinio skundo ribos taisyti šios klaidos neleidžia. Taip pat pirmosios instancijos teismas (taip pat ir ikiteisminis tyrimas) veikas, padarytas veikiant bendrininkų grupėje, be pagrindo papildomai kvalifikavo ir pagal Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, ši klaida ištaisytina, pašalinant papildomą kvalifikavimą ir nekeičiant nuosprendžio esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti. Iš nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių pašalinti veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, papildomą kvalifikavimą pagal Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį.