Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-04-18 · Civilinė byla Nr. 2-665-235/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-18
Bylos Nr.
2-665-235/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Pareiškėjas
S. J.
Atsakovas
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. skundą, dėl sprendimo nutraukti prašymo nagrinėjimą, atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo S. J. skundas dėl sprendimo nutraukti prašymo nagrinėjimą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

Nustatyta, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2017-09-11 raštu Nr. 40-5553 informavo S. J., kad, atsižvelgusi į jo 2017-09-07 prašymą nutraukti ginčo nagrinėjimą, nutraukia jo prašymo nagrinėjimą. Tarnybos rašte paaiškinta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas teismui Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka per 7 dienas nuo įteikimo dienos. Tarnybos rašte pažymėta, kad Tarnyba nagrinėjo 2017-06-01 pareiškėjo prašymą dėl iš UAB „Fakto“ autocentro įgyto automobilio „Huyndai MY13“. P. S. J. 2017-09-12 skundu teismui prašė panaikinti Tarnybos sprendimą nutraukti jo prašymo nagrinėjimą, išdėstytą 2017-09-11 Tarnybos rašte Nr. 40-5553. Skunde nurodė, kad 2017-06-11 Tarnybai pateikė prašymą išnagrinėti ginčą su pardavėju. 2017-09-11 gavo Tarnybos raštą, kuriuo pranešta, kad prašymo nagrinėjimas nutrauktas, nes pareiškėjas 2017-09-06 raštu pateikė prašymą nutraukti nagrinėjimą. Teigė, jog prašymo nutraukti prašymo nagrinėjimą Tarnybai neteikė.

Šalies argumentai

Kadangi pareiškimu ginčijamas Tarnybos procesinis sprendimas ir prašoma įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti procedūrinius veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo nagrinėjimu, tai teismas šią bylą priskiria ypatingosios teisenos byloms ir ją išnagrinėja priimdamas nutartį, o bylos šalimis laiko pareiškėją, t. y. asmenį, kurio pareiškimu (skundu) pradedamas bylos nagrinėjimas, ir suinteresuotus asmenis – Tarnybą, su kurių teisėmis ir pareigomis susijusi nagrinėjama byla (Civilinio proceso kodekso 37 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 2, 3 dalys).

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 6 d. elektroninio laiško, siųsto Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, vertinimo. Pareiškėjas teikdamas bylos procesinius dokumentus ir per vykusį teismo posėdį nurodė, kad minėtas laiškas buvo siųstas Tarnybai kaip nuomones išreiškimas apie jo skundo nagrinėjimą, o ne valios išreiškimas, kad būtų nutrauktas skundo nagrinėjimas. Tuo tarpu Tarnyba nurodė, kad nėra įpareigota gavus tokio pobūdžio pranešimą tikrinti pareiškėjo valią ir gautą laišką laikė kaip atsisakymą nuo skundo. Pareiškėjas nurodė, kad teikdamas dokumentus juos pasirašo elektroniniu parašu, o šiuo atveju buvo siųstas tik elektroninis laiškas. Teismas pastebi, kad pareiškėjas teismui teiktą skundą atsiuntė elektoriniu paštu j_sergej@yahoo.com. Iš tokio pat elektroninio pašto adreso buvo parašytas 2017 m. rugsėjo 6 d. laiškas tarnybai. Byloje nėra ginčijamas elektorinio laiško siuntėjo identifikavimas, prie elektorinio laiško nebuvo prisegtas jos dokumentas, kurį pareiškėjas galėtų pasirašyti, o laiško turinys nėra dviprasmiškas, nes pareiškėjas jame teigia „galite nutraukti savo atliekamą „nagrinėjimą““. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vartojimo ginčai nagrinėjami laikantis rungimosi, ginčų nagrinėjimo operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos (bendradarbiavimo) principų. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad ginčo nagrinėjimas nutraukiamas kai vartotojas atsisako savo reikalavimo. To paties straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija imasi priemonių, kad ginčo šalys nepiktnaudžiautų savo teisėmis ir nevilkintų ginčo nagrinėjimo, ir siekia, kad ginčas būtų tinkamai išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartis Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, teisės aktų nepažeidė, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys