Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

asmeniui, kurio atžvilgiu nepradėta teisena R. D., jos atstovei advokatei Laimai Žukauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus r. PK) Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados (toliau - Maišiagalos PN) 2010-09-21/24 nutarimo NR. 10-57-AT1-405 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos R. D. atžvilgiu, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. prašo panaikinti Maišiagalos PN 2010-09-21/24 nutarimą NR. 10-57-AT1-405 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos R. D. atžvilgiu.

Minėtu nutarimu, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nepradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. D. atžvilgiu, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje, sudėties.

Dėl 2010-05-23 įvykio S. G. paaiškino, kad 2010-05-21 ir 2010-05-22 kreipėsi į Vilniaus r. PK dėl R. D. ir su ja buvusio nežinomo asmens bei R. D. dukters D. D. ir jos sugyventinio T. S. atliktų neteisėtų veiksmų. Keršijant S. G., 2010-05-23 R. D. ir su ja buvęs nežinomas vyras melagingai iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai A. G. ir V. L. kalbėjosi su R. D. ir buvusiu nepažįstamu vyru, tačiau su S. G. nebendravo. S. G. nuomone, R. D. žinojo teisingais riboženkliais, kuriuos pati išrovė 2008-05-21, nuo 2007-04-03 pažymėtą bendrą sklypų ribą. Tai, kad 2007-04-03 atstatyti riboženkliai, R. D. nuomone, buvo neteisingose vietose, buvo paneigta, ir tai nekeičia jos atsakomybės. Nurodo, kad pateiktose nuotraukose matyti, jog 2010-05-21 ir 2010-05-22 gėlynų naikinimai buvo vykdomi S. G. sklype, toli už ribos. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1335-815/2010 nustatyta aplinkybė, kad R. D. išrovė gėles. S. G. nurodo, kad R. D. kreipėsi į policiją būtent dėl tariamo jos gėlių sunaikinimo, ji tyčia melagingai iškvietė policiją, o S. G. kreipusis į policiją, R. D. 2010-09-17 vėl ėmė meluoti, teigdama priešingai nei nurodė kviesdama policiją. Teigia, kad skundžiamame nutarime pateikta melaginga informacija, jog tariamai 2010-05-23 R. D. nekvietė policijos dėl gėlių išrovimo. Be to, nepagrįstai Maišiagalos PN pareigūnai nusprendė nepradėti tyrimo dėl 2010-07-25 R. D. melagingo skundo. Skunde ir teismui pateiktuose paaiškinimuose S. G. nurodė, kad Maišiagalos PN priėmė nutarimą tik dėl vieno 2010-05-23 įvykio, tačiau nevykdė aukštesnės instancijos nurodymo priimti nutarimą ir dėl antro – 2010-07-25 įvykio.

R. D. atsiliepime į S. G. skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. S. G. skunde išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Paaiškino, kad R. D. nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo Nr. 23, esančio sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., 2001-02-06 buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kuriuo šis sklypas buvo paženklintas riboženkliais kitų sklypų atžvilgiu, pasirašė visi kaimynai, jokių pretenzijų nebuvo pareikšta. S. G. nuosavybės teise priklausantis sklypas Nr. 24, 2007-04-03 ribų paženklinimo akte nustatytas – 0,0584 ha ir 2008-07-24 žemės naudojimo akte Nr. 184 užfiksuota, kad žemės sklypo savininkė A. G. naudojasi didesniu sklypo plotu ir siūloma sklypą permatuoti, tačiau S. G. to nepadarė. S. G. naudojasi didesniu nei priklauso žemes sklypu, sklypo Nr. 24 plotas viršija jiems nuosavybės teise valdomo sklypo plotą.

Skundas paliktinas nenagrinėtu.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, kad R. D. 2010-05-23 Maišiagalos PN pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2010-05-23 būdama savo sodo sklype Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., s. b. „(duomenys neskelbtini)“ sklypo Nr. 23, apie 14 val. pastebėjo, kad jos sklype išrautos gėlės, žala 30 Lt ir savavališkai įkalti kuoliukai su ištempta geltonos spalvos virve. Prašo patraukti kaimyną S. G. administracinėn atsakomybėn įstatymo nustatyta tvarka dėl jos turto tyčinio sunaikinimo ir savavališkų veiksmų jos sklypo dalyje (b. l. 52).

R. D. 2010-05-30 paaiškinime nurodė, kad 2010-05-23 apie 14 val. pastebėjo, kad jos sklype išrautos gėlės (kanai), įkalti mediniai strypai, tarp jų ištiesta geltona virvė. Kas tai padarė, ji nematė, bet įtarė, kad tai S. G. (b. l. 55).

R. D. 2010-06-01 paaiškinime nurodė, kad 2010-05-22 apie 21.30 val. tvarkė gėlyną ir įsišaknijusias avietes savo sklypo pietrytiniame kampe. 2010-05-22 su kaimynu R. G. ji nebendravo. 2010-05-21 ji nedirbo prie šiltnamio. S. G. policijos pareigūnams pateikė klaidingą informaciją (b. l. 54).

S. G. 2010-06-17 paaiškinime nurodė, kad 2010-05-21 apie 17.45 val. pamatė, kad jo sklypo pietrytiniame kampe už tvoros galimai išrautos gėlės. Priėjęs prie gėlių pamatė, kad dalis gėlių „Gaurometis“ yra išrautas. Kas ir kaip išrovė gėles jis nematė. Matė šviežiai suraustą žemę. 2010-05-22 apie 24.35 val. pro langą matė jo sklype dirbančią R. D.. Kadangi ji kasinėjo jo sklypo teritorijoje, pietrytiniame kampe prie vamzdžio, jam išėjus, R. D. nuėjo prie savo sodo namelio. Priėjęs prie tos vietos jis pamatė, jog jo gėlės yra iškastos. Patyrė 75 Lt materialinę žalą. 2010-05-23 apie 6.30 val. S. G. nuėjo fiksuoti įvykio, kuris įvyko 2010-05-22. Nufotografavęs įkalė metalinius strypus, tarp jų ištempė geltoną virvę, kad matytųsi sklypo ribos vietos. Tarp jo ir kaimynės R. D. kilęs ginčas dėl sklypo dalies neteisėto naudojimosi (b. l. 53).

Iš pateikto Vilniaus r. PK išrašo matyti, kad 2010-05-23 19:14:08 val. buvo priimtas R. D. pareiškimas dėl to, kad vyksta žodinis konfliktas tarp kaimynų dėl žemės sklypo ribų (b. l. 44-45).

2010-08-12 buvo gautas Vilniaus r. PK Organizacinio poskyrio Viliaus Gaižučio tarnybinis pranešimas reg. Nr. 10-57-PR5-189 dėl S. G. prašymo ištirti Maišiagalos PN pareigūnų veiksmus, susijusius su jo persekiojimu, bauginimu, terorizavimu. Šis prašymas pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėjimui Vilniaus aps. VPK. Vėliau jis buvo gražintas Vilniaus r. PK, nurodant atlikti tarnybinį patikrinimą ir spręsti klausimą dėl R. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 186 str. (žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas). Tarnybinio patikrinimo atlikimas buvo pavestas Vilniaus r. PK Organizaciniam poskyriui, o klausimas dėl R. D. veikos buvo pavestas Maišiagalos PN pareigūnams (b. l. 43).

Apklaustas S. G. paaiškino, kad jis yra sklypo Nr. 24, s. b. „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. savininkas, kur nuolat gyvena kartu su savo žmona O. G.. Sklypo Nr. 23 savininkė yra R. D., kuri nuo 2004 m. pavasario siekia valdyti S. G. priklausančią sklypo dalį ir šį siekį pagrindžia neteisėtais Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus aiškinimais ir kadastriniu planu. S. G. nurodo, kad dėl R. D. veiksmų ne kartą rašė pareiškimus į įvairias institucijas bei trumpai aprašo šių pareiškimų turinį. 2010-05-21 ir 2010-05-22 R. D. ir jos šeimos nariai sunaikino dalį S. G. priklausančių gėlynų ir pastatė automobilį prieš išvažiavimą, apie ką S. G. pranešė policijai. Iš šio pranešimo nagrinėjimo medžiagos jis sužinojo, kad 2010-05-23 d. R. D. iškvietė policiją ir jį apkaltino jos gėlių išrovimu. Prie šio paaiškinimo S. G. prideda kompaktinį diską su skaitmeninėmis nuotraukomis, kurios jo teigimu įrodo, kad tariamai 2010-05-23 išrauto R. D. gėlės visą laiką augo toje vietoje ir, kad pati R. D. jas išrovė, apie tai papasakojo į iškvietimą atvykusiam pareigūnui A. G.. Tam kad būtų aiškiau matoma kadastrinė sklypų riba, S. G. ištiesė geltoną špagato virvę. S. G. manymu R. D. melagingai pranešė policijai apie tai, kad S. G. išrovė jai priklausančias gėles ir tuo pažeidė ATPK 186 straipsnio nuostatas (b. l. 78-79).

Apklausta R. D. paaiškino, kad jau apie tris metus nuolat konfliktuoja su kaimynu S. G., kurio sklypas yra pažymėtas Nr. 24. Visi konfliktai prasidėjo dėl to, kad jis savo sklype per arti jos sklypo ribų pasistatė namą, kurio negali registruoti kaip gyvenamosios statybos objekto. Savo sklypą ji įsigijo prieš dešimt metų. Jame jau buvo pastatytas šiltnamis ir šis faktas yra pažymėtas geodeziniame plane ir tai užfiksuota registrų centre. Viena iš šiltnamio sienų yra prie jos sklypo ribų. O kadangi S. G. visus statybos ir ūkio darbus atlieka, jos manymu, neteisingai, jis tokiais veiksmais išjudino jos žemę, ir būtent dėl to šiltnamis pakrypo į jo žemės sklypo pusę. Todėl šiuo metu R. D. šiltnamis užima apie 20 centimetrų S. G. žemės. Kad tai parodyti S. G. 2010-05-23 ištiesė virvę, kuri jo manymu nustato sklypų ribas. Tai jis padarė vienas be R. D. žinios, nors ji šių ribų neneigia, kadangi šių metų rugpjūčio mėnesį registrų centras jas patvirtino. 2010-05-23 to patvirtinimo dar nebuvo, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus tam, kad šį faktą užfiksuoti. Prie minėtos virvės augo ir jos, ir S. G. gėlės. R. D. jo gėlių nelietė, o jis nieko nepadarė jos augalams, nes jie buvo tik pasodinti. Šį faktą R. D. tvirtina kategoriškai, ir 2010-50-23 policijos pareigūnams pranešė tik apie sklypų ribų pažymėjimo faktą, kurį vienašališkai įvykdė S. G. (b. l. 80)

Apklaustas Maišiagalos PN tyrėjas A. G. paaiškino, kad 2010-05-23 apie 19 val. tarnybos metu iš budėtojo gavo iškvietimą dėl to, kad Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., s. b. „(duomenys neskelbtini)“ vyksta konfliktas tarp kaimynų dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Apie 20 val. įvykio vietoje sodo sklype Nr. 23 policiją kvietusi pil. R. D. jam paaiškino, kad su kaimynu, kurio žemės sklypo Nr. 24 vyksta nuolatiniai konfliktai dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kadangi neišspręstas klausimas dėl žemės ploto, kuriame ir R. D. ir kaimynas (S. G.) augina savo gėles. Tačiau A. G. nepamena, kad pranešėja, akcentuotų tai, kad S. G. išrovė jai priklausančias gėles. Pareigūnui ji rodė tik tai, kad kaimynas be jos žinios ištiesė virvę, kuri neteisingai nustato sklypų ribas, o ji su tuo nesutinka. Be to, R. D. jam padavė jau parašytą pareiškimą policijai (b. l. 81).

Maišiagalos PN 2010-07-28 buvo gautas S. G. pareiškimas dėl D. šeimos ir bendrininkų grupės vykdomų neteisėtų veiksmų, nusikalstamų veikų, turinčių sistemingo bauginimo ir terorizavimo požymių, abiem atvejais buvo priimti 2010-06-21 nutarimai nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos. Iš šio nutarimo 2010-06-23 S. G. sužinojo, jog R. D. atliko neteisėtą veiką - Vilniaus r PK pranešė apie nebūtus neteisėtus jo veiksmus melagingai iškvietė policiją (ATPK 186 straipsnis). Nes 2010-06-21 nutarime nurodyti tokie tariamai atlikti S. G. veiksmai - R. D. gėlių išrovimas (b. l. 36-37).

Nustatyta, kad Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK pagal R. D. pareiškimą 2010-09-21/24 buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nenustačius jos veikoje ATPK 186 straipsnio pažeidimo sudėties.

ATPK nenumato, kad būtų priimamas koks nors procesinis dokumentas asmenį pripažinti nukentėjusiuoju, teismai vertina, kad nukentėjusiuoju tampama esant žalos padarymo faktui konkrečiam subjektui ir pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylų teiseną.

ATPK 291 straipsnis nurodo, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali apskųsti asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis. Nukentėjusiojo sąvoka apibrėžta ATPK 273 straipsnyje. Nukentėjusiuoju laikomas asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje apibrėždamas asmenų, galinčių būti laikomais nukentėjusiaisiais, ratą taiko griežtas taisykles. Šio teismo 2010-01-15 nutartyje Nr. N-575-3030-10 buvo išaiškinta, kad ATPK 273 straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio teisės pažeidimo padarymas. Šioje teismo nutartyje apibrėžiant nukentėjusiuosius buvo įvertintas teisės norma ginamas objektas, bylos atveju – eismo saugumas. Iš to teismas darė išvadą, kad žala, dėl pažeidimo padarymo, kyla ginamam objektui, o ne atskiram asmeniui.

ATPK 186 straipsnis, dėl kurio R. D. buvo atsisakyta kelti administracinio teisės pažeidimo bylą, yra išdėstytas skirsnyje, reglamentuojančiame atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Vadinasi, šių teisės normų tikslas – apsaugoti visuomenę nuo veiksmų, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Todėl nagrinėjamos bylos atveju pripažintina, kad dėl žinomai melagingo policijos iškvietimo žala kyla viešajai tvarkai, o ne atskiram asmeniui. Vadovautis aukštesnių teismų išaiškinimais įpareigoja Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis.

Čia nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad dėl R. D. policijos pareigūnų iškvietimo 2010-05-23 S. G. nebuvo ir negalėjo būti padaryta nei turtinė, nei fizinė žala. Galima žala interesams galėtų būti padaroma tik pačiu policijos pareigūnų iškvietimo veiksmu, o ne dėl pareigūnų veiksmų ar dėl vykstančio asmenų konflikto ir nesutarimų pasekoje kylančių praradimų. Moralinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Policijos pareigūnų iškvietimas ir atvykimas negali būti pripažįstami priežastimi, dėl kurios asmuo gali patirti panašaus pobūdžio išgyvenimus. Tuo labiau, kad 2010-05-23 iškvietimo metu policijos pareigūnai jokių veiksmų S. G. atžvilgiu neatliko – jo neapklausė, nesuvaržė teisių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje nutarčių yra nurodęs, kad nukentėjusiuoju asmuo negali būti pripažintas vien dėl to, kad jis turi ryšį su administraciniu teisės pažeidimu. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010-08-16 nutartyje byloje Nr. N-62-920/2010 teismas nurodė, kad nukentėjusiaisiais negali būti pripažįstami policijos pareigūnai bylose dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams pagal ATPK 187 straipsnį. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2009-12-04 nutartyje byloje Nr. N-62-8629-09 pripažinta, kad nukentėjusiuoju nelaikytinas eismo įvykio dalyvis, kai nėra pareikštas kaltinimas eismo įvykio sukėlimu, ir kitam dalyviui nepadaryta materialinė žala. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2009-09-11 nutartyje byloje Nr. N-575-7060-09 konstatuota, kad bylose pagal ATPK 187-2 straipsnyje nurodytą kaltinimą - melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje, fizinis asmuo, matęs šį pažeidimą, paprastai negali būti laikomas nukentėjusiuoju.

Tuo atveju, kai skundą paduoda neturintis teisės veikti byloje asmuo, jo skundas paliekamas nenagrinėtu Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, taikant analogiją su Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 2 punktu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 124, 128, 129 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. G. skundą palikti nenagrinėtą.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.