Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, tačiau teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl byloje surinktų įrodymų

Po kaltinamojo A. Š. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-jo poskyrio tyrėjos Ž. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 14 d., apie 17.13 val., pagal gautą pranešimą dėl neblaivaus vairuotojo vairuojamo automobilio, adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), apie 17.45 val., adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini) namo kieme, pastebėtas iš automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės išlipantis akivaizdžiai neblaivus (nusistatyti girtumą atsisakė) A. Š., todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 6–9).

2025 m. lapkričio 14 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. Š. užfiksuoti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo vengia neblaivumo patikrinimo, yra įspėtas dėl filmavimo, jam paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, asmeniui pasiūlyta leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą jo būklę. A. Š. atsisakė pasirašyti (b. l. 115).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazių išrašų ir registracijos liudijimo kopijos matyti, jog transporto priemonės „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas – A. Š. (b. l. 37–38).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamojo A. Š. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Dėl baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis A. Š. teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 52–58), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, administracine tvarka nebaustas (b. l. 61–62), dirba (b. l. 59–60).

Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti, paskiriant už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 75 MGL (3750 Eur) baudą.

Kadangi byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. Š. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir skirtina bausmė – 50 MGL (2500 Eur) bauda.

Į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. lapkričio 14 d., 18.05 val. (b. l. 67–71), iki 2025 m. lapkričio 15 d., 10.49 val. (b. l. 72–74), tai yra viena para, kuri prilyginama 6 MGL (300 Eur) (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis).

Kaltinamasis A. Š. prašo jam paskirtą bausmę – baudą išdėstyti ir leisti mokėti dalimis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje bei BPK 352 straipsnio 1 dalyje teismui suteikta teisė nustatyti terminą, per kurį nuteistasis turi sumokėti jam paskirtą baudą, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą bei į baudos dydį, kaltinamojo prašymas tenkintinas ir nustatytinas terminas, per kurį A. Š. turi sumokėti baudą, – 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. A. Š. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 ir 17 punktų reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į jos padarymo aplinkybes, į tai, kad jau buvo teistas dėl vairavimo būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo dienos, t. y., nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2025 m. lapkričio 15 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). A. Š. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką, o iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis priklauso kaltinamajam, todėl esant nustatytoms aplinkybės A. Š. taikoma baudžiamoji priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikaltimo padarymo įrankį – automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64–67) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 102–105), naikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. lapkričio 18 d. pažyma Nr. APD-2025-13003 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. Š..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. Š. gynėjas paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, t. y., nes gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Automobilis „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, kuris saugojamas aikštelėje, adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini) (b. l. 36) bei automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (esantis voke prie bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas konfiskaciją vykdančiai institucijai;

2. CD laikmena su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais bei BPC garso įrašu (saugomi voke, prie bylos galinio viršelio), paliktini prie baudžiamosios bylos medžiagos, kaip baudžiamosios bylos dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–307, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 75 (septyniasdešimt penkių) MGL (3750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Š. 50 (penkiasdešimties) MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – vieną parą, kuri prilyginama 6 (šešiems) MGL (300 Eur).

Išaiškinti nuteistajam, kad likusi baudos dalis – 44 (keturiasdešimt keturi) MGL (2200 Eur) turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Artea banke, banko kodas 71800; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Urbo banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801.

Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju nuteistasis privalės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo 2025 m. lapkričio 15 d.

Išaiškinti A. Š., kad vengiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis atsakys pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

A. Š. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nepriteisti iš A. Š. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Automobilį „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugojamą aikštelėje, adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini) bei automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (esantį voke prie bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskaciją vykdančiai institucijai;

2. CD laikmeną su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais bei BPC garso įrašu (saugomus voke, prie bylos galinio viršelio), palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos, kaip baudžiamosios bylos dalį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.