Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ajam policijos komisariatui dėl 2010 m. lapkričio 8 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad R.R. 2009 m. rugpjūčio 2 d. apie 04:00 val. Audros g.1, Klaipėda, viešojoje vietoje būdamas neblaivus (paėmus kraują rasta 1,62 %etilo alkoholio) nešėsi, teisėtai įgytą „B“ kategorijos šaunamąjį ginklą - fabrikinės gamybos 9 mm kalibro pistoletą „SIG SAUER P 230SL“ Nr.S049998 bei šaudė iš jo tam neskirtoje vietoje, pažeidžiant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktų, 34 straipsnio 1, 3 ir 5 punktų reikalavimus. Tokiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 176 straipsnio 1 dalyje, 194 straipsnio 2 dalyje, 196 straipsnio 3 dalyje. 2010 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos apskrities VPK 1-ojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) nutarimu R.R. paskirta galutinė administracinė nuobauda - 600 litų bauda su ginklo konfiskavimu.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo nutarimą panaikinti bei nurodo, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-jame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurio metu jis prašė nustatyti kaltus asmenis ir pripažinti jį nukentėjusiuoju. Šis ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, tai yra, nėra nustatytos aplinkybės, kad būtent jis būtų naudojęs šaunamąjį ginklą ir iš jo šaudęs. Šiais ir kitais skunde išdėstytais motyvais teismo prašo:

- panaikinti 2010 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato nutarimą administracinėje byloje Nr. 31N-576845-10 ir bylą nutraukti.

Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad R.R. skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems įrodymams, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas R.R. atžvilgiu ir jo metu nebuvo nustatyta, kad R.R. būtų nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos. Teigia, jog ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl R.R. skundo prašo netenkinti.

Teismas konstatuoja.

Skundas tenkintinas dalinai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R.R. 2010 m. lapkričio 5 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis 2009 m. rugpjūčio 2 d. 04:00 val. Audros g.1, Klaipėda, viešojoje vietoje, būdamas neblaivus (paėmus kraują rasta 1,62 %etilo alkoholio) nešėsi, teisėtai įgytą „B“ kategorijos šaunamąjį ginklą, 9 mm kalibro pistoletą „SIG SAUER P 230SL“ Nr.S049998 bei šaudė iš jo tam neskirtoje vietoje, pažeidžiant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktų, 34 straipsnio 1, 3 ir 5 punktų reikalavimus. Tokiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 176 straipsnio 1 dalyje, 194 straipsnio 2 dalyje, 196 straipsnio 3 dalyje.

ATPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą šaudymą iš ginklo gyvenamosiose vietovėse bei šaudymą neskirtose vietose, taip pat šaudymą tam skirtose vietose pažeidžiant nustatytą tvarką. ATPK 194 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ginklo, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai daro neblaivus asmuo, kuriam nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės). ATPK 196 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą.

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-jame policijos komisariate 2009 m. rugpjūčio 2 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.32-1-00551-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, tai yra, dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, 2010-09-27 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.32-1-00551-09, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir nutarė, medžiagą dėl administracinio teisės pažeidimo perduoti Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1 PK. 2010 m. spalio 26 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1 PK viešosios policijos skyriaus tyrėjas tarnybiniu pranešimu konstatavo, kad yra administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai ir 2010 m. lapkričio 5 d. surašė teisės pažeidimo protokolą, kuriuo konstatavo, kad R.R. veikoje yra aukščiau nurodytų teisės pažeidimų sudėties požymių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl skundo, taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas gali būti skundžiami šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. R.R. nesutikdamas su prokurorės nutarimu, pasinaudojo jam suteikta teise apskųsti nutarimą ir 2010-10-12 pateikė skundą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui, kuris 2010 m. spalio 25 d. nutarimu R.R. skundą atmetė (b.l.6). Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, išnagrinėjusi 2010-11-05 R.R. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-10-25 nutarimo, 2010-11-17 nutartimi R.R. skundą atmetė. Klaipėdos apygardos teismas, kaip aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs R.R. skundą 2010-12-06 nutartimi konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas dėl R.R. sunkaus sveikatos sutrikdymo nutrauktas nepagrįstai, neišsiaiškinus visų esminę reikšmę turinčių bylos aplinkybių ir nutarė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-11-17 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą: panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-09-27 nutarimą dalyje, kuria nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl R.R. sunkaus sveikatos sutrikdymo, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-10-25 nutarimą dalyje, kuria atmestas R.R. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-09-27 nutarimo dalies nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl R.R. sunkaus sveikatos sutrikdymo, ir pavesti prokurorui organizuoti tolesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą dėl R.R. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Pagal BPK 442 straipsnio 2 dalį, aukštesniojo teismo - Apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo - nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Taigi kaip matyti iš aptariamos situacijos, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010 m. rugsėjo 27 d. priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas išspręstas tik 2010 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl R.R. sunkaus sveikatos sutrikdymo nutrauktas nepagrįstai, nes nėra surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių liudytojų versiją, kad R.R. iššovė į save traukdamas ginklą ir pripažinta, kad nepaneigta keliama abejonė dėl galimybės R.R. pačiam susižaloti jo turėtu šaunamuoju ginklu. Klaipėdos apygardos teismas panaikindamas nutarimo dalį, kuria nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl R.R. sunkaus sveikatos sutrikdymo ir pavesdamas prokurorui organizuoti tolesnį ikiteisminį tyrimą dėl R.R. sunkaus sveikatos sutrikdymo, įpareigojo tyrimą šioje dalyje atlikti iš naujo. Taigi šaunamojo ginklo panaudojimo aplinkybes ikiteisminio tyrimo institucijai pavesta nagrinėti iš naujo. R.R. neigia šaudęs iš šaunamojo ginklo, bei pažeidęs ginklo saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles, dėl kurių pažeidimo esą pats susižalojo. R.R. neneigia, kad šaunamąjį ginklą nešiojosi būdamas neblaivus ir tuo pažeidė teisinį reglamentavimą, tačiau mano, kad tik už šią veiką ir galėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Pagal BPK 214 straipsnio nuostatas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą teisėtumo ir pagrįstumo vyko ginčas, todėl nepasibaigus ginčui dėl šio nutarimo teisėtumo nebuvo teisinių prielaidų spręsti dėl R.R. administracinės atsakomybės. Apie tai, kad 2010 m. rugsėjo 27 d. prokurorės nutarimas, pagal kurį nuspręsta pradėti administracinės bylos teiseną yra apskųstas, R.R. nurodė ir 2010 m. lapkričio 5 d. paaiškinime (b.l.14), tačiau Institucija šių aplinkybių nevertino. 2010 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi prokurorui pavedus organizuoti tolesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą dėl R.R. sunkaus sveikatos sutrikdymo, ginklo panaudojimo aplinkybės yra ikiteisminio tyrimo dalyku ir būtent ikiteisminio tyrimo metu turi būti aiškinamasi kas šaudė iš šaunamojo ginklo (pats R.R. ar kitas asmuo) ir ar buvo pažeistos ginklo laikymo, nešiojimo ir gabenimo taisyklės.

Iš aukščiau aptariamų aplinkybių vertinimo akivaizdu, kad tik įsiteisėjus nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo galima spręsti klausimą ar yra teisinės prielaidos administracinės bylos teisenos pradėjimui pagal ATPK 176 straipsnio 1 dalį, 194 straipsnio 2 dalį, 196 straipsnio 3 dalį. Kadangi nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas iš dalies ir prokurorui pavesta organizuoti tolesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą dėl R.R. sunkaus sveikatos sutrikdymo, nuo ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių priklauso ir R.R. veikos vertinimas, kadangi tik ikiteisminio tyrimo metu bus atsakyta į klausimą ar R.R. šaudė iš šaunamojo ginklo gyvenamojoje vietovėje, ar jis pažeidė ginklo laikymo, nešiojimo ir gabenimo taisykles. Nuo šių aplinkybių vertinimo priklausys ir veikos kvalifikavimo apimtis.

Teisinių pagrindų nutraukti administracinę bylą nėra, kadangi pats R.R. neneigia, kad ginklą nešiojosi būdamas neblaivus ir jo veika atitinka ATPK 194 straipsnio 2 dalies sudėtį. Tačiau šios veikos inkriminavimas taip pat neatsiejamai susijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, nes jeigu ikiteisminiu tyrimo metu bus nustatyta, kad būtent R.R. šaudė iš šaunamojo ginklo, jo veiksmų vertinimas vėlgi būtų sietinas su administracine atsakomybe numatyta ATPK 176 ir 196 straipsniuose. Todėl administracinės atsakomybės taikymas ir jos apimtis tiesiogiai susijusi su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Nustačius šias aplinkybes 2010 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos 1 PK nutarimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama įgaliotai institucijai ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis “Administracinių teismų praktika“ Nr. 2, 2001 m. spalio 5 d. konsultacija, p. 319), įpareigojant instituciją įvertinti aplinkybes susijusias su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ir jo įtaka administracinės atsakomybės apimties taikymui.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

2010 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos apskrities VPK 1-ojo policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 31N-576845-10, kuriuo R.R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal 176 straipsnio 1 dalį, 194 straipsnio 2 dalį, 196 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir bylą grąžinti institucijai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.