Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2015-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-86-161/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-03-18
Bylos Nr.
1-86-161/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Zarembienė
Kaltinamasis
I. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-86-161/2015(Proceso numeris 1-88-1-00905-2014-9)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.; 2.10.1. (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 18 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro Ginto Vaičiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 2008-05-20 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 2 d. – 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, LR BK 75 str. – bausmės vykdymas atidėtas 2 m. laikotarpiui; 2) 2012-02-14 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – areštu 45 paroms, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis I. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui ir savo šeimos nariui, o būtent:

2014 m. lapkričio 30 d., apie 15.30 val., K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 3,44 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, virtuvėje V. K. kėde du kartus sudavė per galvą, prakirto kairę kaktos pusę bei galvą virš kairės ausies ir tokiais savo neteisėtais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą

2014 m. lapkričio 30 d., apie 15.32 val., K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 3,44 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, virtuvėje, tyčia kumščiu du kartus sudavė sugyventinės motinai G. E. K. į kairį apatinį žandikaulį, o pastarajai parvirtus ant grindų, spyrė į kairį šoną ir tokiais savo neteisėtais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. E. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis I. T. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2014 m. lapkričio 30 d. nuo ryto išgėrė. Grįžęs namo, sumušė sugyventinės brolį V., tiksliai visų aplinkybių neprisimena, bet galėjo paimti kėdę ir ja suduoti V.. Jis pamena, kad priėjęs prie uošvienės sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, tačiau visų konflikto aplinkybių gerai neprisimena (b.l. 61, 66).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo I. T. prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2014 m. lapkričio 30 d., 15.30 val., į namus atėjo girtas I. T., su kuriuo susipyko. Negali pasakyti, kodėl įvyko konfliktas, pats buvo nemažai išgėręs (b.l. 13, 15).

Nukentėjusioji G. E. K. parodė, kad 2014 m. lapkričio 30 d., apie 15.30 val., į namus atėjo girtas I. T. ir kumščiu jai du kartus smogė į kairį apatinį žandikaulį. Nuo šių smūgių ji nugriuvo nuo taburetės ant grindų, o tada I. T. įspyrė jai į kairį šoną ir puolė mušti V. K.. I. T. jai sukėlė fizinį skausmą. .I. geras, padeda, viskas būna gerai, kol vyrai negeria, o kai išgeria tada ir pykstasi. Ji ant I. nepyksta, I. jos atsiprašė (b.l. 17, 19).

Liudytoja A. K. parodė, kad ji su I. T. gyvena apie 10 metų mamos G.E. K. namuose. 2014 m. lapkričio 30 d., apie 15.30 val., I. T. grįžo į namus girtas ir susiginčijo su jos broliu V. K., kuris irgi buvo girtas. Ji matydama, kad bręsta konfliktas, išėjo į lauką. Nebandė jų skirti, nes tiek I., tiek brolis girti yra mėgėjai pasimušti. Kai ji išeidinėjo iš namų, mama G.E. K. sėdėjo prie krosnies ir į konfliktą nebuvo įtraukta. Kas įvyko vėliau, jį nematė. Į namus sugrįžo po 10-15 min. ir mama pasakė, kad I. T. ją sumušė, broliui buvo praskelta galva. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją (b.l. 23-24).

Liudytojas R. M. parodė, kad 2014 m. lapkričio 30 d. kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės RPK VPS PB patruliu V. J. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) įvyko smurtas artimoje aplinkoje - sumušta pranešėjos motina ir pranešėjos brolis. Nuvykus nurodytu adresu, virtuvėje pamatė vyrą su nedidele žaizda galvoje, kuris paaiškino, kad jį sumušė I. T. suduodamas taburete per galvą. Virtuvėje taip pat buvo vyresnio amžiaus moteris, kuri pasakė, kad ją taip pat sumušė I. T., suduodamas smūgį į veidą. I. T. neneigė, kad smurtavo prieš savo sugyventinės brolį ir sugyventinės motiną. I. T. paaiškino, kad trenkė nukentėjusiajam už tai, kad pavadino ji „piderastu“. Pristatant į policijos komisariatą, I. T. vykdė nurodymus, elgėsi ramiai, spec. priemonės panaudotos nebuvo (b.l. 26).

Liudytojas V. J. patvirtino liudytojo R. M. parodymus (b.l. 28).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) kur virtuvėje stovi sulūžusi kėdė (b.l. 10-12).

Iš Tarnybinių pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2014 m. lapkričio 30 d., policiją kvietė A. K.. Įvykio vietoje nustatyta, kad neblaivus I. T. sumušė savo sugyventinės brolį V. K., du kartus taburete trenkdamas per galvą, jo galvoje matyti kraujuojanti žaizda, taip pat G. E. K. trenkė kumščiu du kartus į veidą, jos veide matyti mėlynė (b.l. 5-8).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad I. T. nustatytas 3,44 promilių girtumas (b.l. 9).

Tokiu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis I. T. smurtaudamas, t.y. kėde du kartus suduodamas V. K. per galvą ir prakirtęs kairę kaktos pusę bei galvą virš kairės ausies, sukėlė jam fizinį skausmą, be to, kaltinamasis I. T., smurtaudamas, t.y. kumščiu du kartus sudavęs sugyventinės motinai G. E. K. į kairį apatinį žandikaulį, o pastarajai parvirtus ant grindų, spyręs į kairį šoną, sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, ir šios dvi nusikalstamos veikos pilnai atitinka bei ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 140 str. 1 d. ir LR BK 140 str. 2 d. Nusikaltimai yra baigti ir padaryti tiesiogine tyčia.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis I. T. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b.l. 70).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. I. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus. I. T. padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). I. T. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą (b.l. 50), administracine tvarka baustas 12 kartų (b.l. 41-44), seniūno charakterizuojamas neigiamai (b.l. 38). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytų veikų aplinkybes ir jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis ir sutinka atlikti nemokamus viešuosius darbus, kaltinamajam paliktina siūloma paskirti bausmės rūšis ir jos dydis, kuris kaltinamojo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus.

Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis LR BK 64¹ str., I. T. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 66 str. 1 d., I. T. taikytas sulaikymas (b.l. 56, 57) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (LR BK 66 str. 2 d.).

Kadangi I. T. nusikalstamą veiką padarė artimoje aplinkoje, todėl vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 67 str. 3 d., 72² str., jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam I. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, baigtina taikyti (LR BPK 307 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420-422 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., ir paskirti jam viešuosius darbus 4 mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam viešuosius darbus 7 mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d. pagrindu bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę- viešuosius darbus 9 mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti I. T. galutinę bausmę - viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui.

Paskirti I. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą programų kursą.

Į bausmės laiką įskaityti I. T. sulaikymą nuo 2014-11-30 iki 2014-12-02, t.y. dvi sulaikymo dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam I. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, baigti taikyti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Edita Zarembienė