Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., smurtaudamas prieš šeimos narius ir sukėlė jiems fizinį skausmą, o būtent: jis 2017 m. spalio 19 d., apie 11.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,69 promilių girtumas), konflikto su tėvais K. G. ir motina R. G. metu, tyčia griebė tėvui K. G. už drabužių ir pradėjo tąsyti, po to parvertė jį ant lovos, griebė už megztinio ir pradėjo smaugti, sulaužė akinius, grumtinių metu kumščiu sudavė į veido sritį – žandikaulį, rankas, pečius, po to, kai K. G. išsilaisvino ir kartu su žmona R. G. nubėgo į kitą kambarį, jis atbėgo jiems iš paskos ir besitęsiančio konflikto metu, atėmęs iš motinos R. G. šluotą, šluotos kotu sudavė jai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, o K. G. užstojus žmoną, susigrūmė su juo, parvertė ant žemės, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems tėvams K. G. ir R. G. fizinį skausmą.

Be to, jis 2018 m. birželio 2 d., apie 17.54 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,94 promilės etilo alkoholio).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino ir nurodė, kad 2017 m. spalio 19 d., apie 11 val., jis buvo savo namuose, buvo išgėręs ir susijaudinęs. Jo tėvai turi raktus nuo jo namo, todėl apie 11 val. užėjo pažiūrėti, kaip jis laikosi. Jis tuo metu sėdėjo ant sofos, buvo vienas. Tėvas pamatęs, kad jis yra išgėręs, pradėjo reikšti jam pretenzijas, juodu apsižodžiavo, o vėliau apsistumdė. Kas iš jų pirmas prisilietė vienas prie kito, nepamena. Detaliai grumtynių aplinkybių, suduotų smūgių nupasakoti negali, nes viskas įvyko spontaniškai, greitai. Specialiai suduoti tėvui smūgių, sulaužyti jo akinius ir tuo sukelti jam fizinį skausmą nenorėjo, jokio tikslo bei motyvų neturėjo. Grumtynių su tėvu metu motina buvo šalia. Po grumtynių tėvai išėjo į savo namą, esantį (duomenys neskelbtini), o jis išėjo jiems iš paskos, ėjo „ieškoti teisybės“, kadangi yra prisidėjęs prie tėvų gerbūvio ir norėjo paaiškinti jiems tai. Tuo siekė parodyti, kad yra nepriklausomas ir tėvų kontrolė jam yra nebepriimtina. Tėvų namuose konfliktas prasitęsė ir jis perėmė iš mamos šluotą. Būdamas įsiaudrinęs, jis šluotos kotu mojavo aiškindamas savo tiesą, todėl galėjo mamą kliudyti. Jis nesitaikė suduoti mamai smūgių, siekiant ją sužaloti ar sukelti fizinį skausmą. Po to, kai galimai kliudė motiną, tėvas ją užstojo, todėl jie ir vėl susikabino ir neišlaikę pusiausvyros nugriuvo ant grindų. Tėvo parversti ant grindų tam, kad galėtų jį sumušti, tikslo neturėjo, specialiai jo neparvertė ant grindų. Dėl savo 2017 m. spalio 19 d. elgesio labai gailisi ir prisiima savo kaltę visiškai dėl atliktų veiksmų prieš savo tėvus. Tame, kas įvyko, nebuvo jokios intencijos juos sumušti, sužaloti ar sukelti jiems fizinį skausmą. Jis nėra konfliktiškas žmogus, su tėvais jo santykiai yra normalūs. Jis tėvų atsiprašė ir su jais susitaikė (b. l. 53, 111).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 6810 Nr. AREN 0165 duomenimis, 2017 m. spalio 19 d. 13.08 val., A. G. iškvėptame ore nustatyta 1,69 promilės etilo alkoholio (b. l. 41).

BIRT ataskaitų žiūryklės išraše užfiksuota, kad 2017 m. spalio 19 d. 11.32 val., registruotas pranešėjos R. G. pranešimas apie tai, kad 2017 m. spalio 19 d. 11.30 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus (A. G.) mušasi (b. l. 24, 25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis K. G. nurodė, jog 2017 m. spalio 19 d., apie 10.30 val., jis grįžo namo (duomenys neskelbtini), tvarkėsi garaže. Grįžo namo sūnus A. G., kuris ėjo į namus, kadangi gyvena šalia kotedže. Jis iš sūnaus paėmė garažo raktus, kad šis neišvažiuotų išgėręs, sūnus raktus atidavė gražiuoju. Po kurio laiko, maždaug po 10 minučių, jis nuėjo kartu su žmona pas sūnų į namą, pakalbėti dėl jo gėrimų. Kai atėjo, A. gulėjo lovoje, apsimetė, kad yra visiškai neblaivus, į jų užduotus klausimus neatsakinėjo. Jis sūnui pasakė, kad jie ne vergai ir namai priklauso jiems (tėvams). A. dėl tokio pasakymo įniršo, šoko iš lovos, griebė jį už drabužių ir pradėjo tąsyti, A. jį parvertė, bandė kumščiais suduoti per veidą, o nepavykus megztiniu pradėjo jį smaugti. Jis išsinėrė iš megztinio ir išsilaisvino. Grumtynių metu sūnus sulaužė jo akinius. Kai jis išsilaisvino, sūnus dar bandė pulti, jie apsistumdė ir tada jis pro terasos duris išbėgo su žmona pas save namo. Žmona buvo pasiėmusi su savimi šluotą, kad apsigintų. Atbėgęs pas juos į namą, A. atsisėdo ant lovos, atsikvėpė ir pasakė, kad čia viskas jo ir vėl puolė ant mamos, t. y. R. G., atėmė iš jos turėtą šluotą bei pradėjo ta šluota ją mušti per įvairias kūno vietas. Jis (K. G.) užstojo žmoną, sugriebė už šluotos. Jie nugriuvo ir susigrūmė. Jis užsitempė sūnų ant savęs ir prisispaudė, kad nemuštų, sūnus bandė vis tiek jam suduoti. Tuo metu jo žmona iškvietė policiją. Jis į teismo med. ekspertizę nesikreips (b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. G. nurodė, jog 2017 m. spalio 19 d., apie 10.40 val., jos vyras K. G. atėjo namo (duomenys neskelbtini), bei pasakė, kad namo grįžo sūnus, galimai neblaivus. Vyras nuėjo pas sūnų į namą per garažo patalpą, o ji nuėjo per terasą. Sūnus gulėjo lovoje, apsimetė, kad yra visiškai neblaivus, į jų užduotus klausimus neatsakinėjo. Vyras pasakė, kad visi namai priklauso jiems. S. A. dėl tokio pasakymo įniršo, šoko nuo lovos, griebė tėvą K. G. už drabužių bei pradėjo jį tąsyti po namą, po to tėvą parvertė ant lovos bei su juo susigrūmė. Grumtynių metu tėvui sulaužė akinius. Vyrui atsistojus, sūnus su juo dar apsistumdė. Ji matė, kad gražiuoju nesibaigs, pro terasos duris išbėgo pas save į namą, bėgdama terasoje pagriebė šluotą, jei sūnus pultų, kad turėtų kuo apsiginti. Parbėgus namo, iš paskos atbėgo ir vyras, ir sūnus. Sūnus, įėjęs į namą, atsisėdo ant lovos bei pasakė, kad viskas čia priklauso jam. Ji jam atsakė: „ar mes tau nieko nedavėm?“. Tada A. G. puolė ją, iš rankų atėmė turėtą šluotą bei šluotos galais pradėjo mušti ją per įvairias kūno vietas. Tada ją užstojo vyras bei jie abu, nugriuvę ant žemės, susigrūmė. Kai sūnus su šluota ją mušė, ji fizinio skausmo nepatyrė, tik labai išsigando, nes sūnus buvo labai agresyvus. Į teismo med. ekspertizę nesikreips (b. l. 38).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ 1-osios kuopos vyriausiojo patrulio D. V.2017 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017 m. spalio 19 d., 11.30 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus mušasi. Atvykęs į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė R. G., kuri paaiškino, kad sūnus A. G. nuo 2017 m. spalio 16 d. vartoja alkoholinius gėrimus, nuo to tapo agresyvus, kai tėvas K. G. pareiškė jam pastabas dėl netinkamo elgesio, jis trenkė tėvui į žandikaulį, rankas, pečius, po to paėmęs šepetį, mediniu kotu mušė ją į įvairias kūno vietas. Smurto žymių ant nukentėjusiųjų Kazio ir R. G. nesimatė (b. l. 26-27).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.).

Baudžiamojoje byloje ištirtų aukščiau nurodytų įrodymų visuma įrodo ir sudaro pagrindo teigti, kad A. G., būdamas neblaivus, tyčia 2017 m. spalio 19 d., apie 11.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), konflikto su savo tėvais K. G. ir motina R. G. metu, smurtavo jų, t. y. savo šeimos narių atžvilgiu, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiesiems tėvams K. G. ir R. G. fizinį skausmą. Jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Jo kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymai: kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kitais bylos duomenimis: tarnybinio pranešimo, alkotesterio kvito, BIRT žiūryklės ataskaitos duomenimis.

Dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino ir nurodė, kad 2018 m. birželio 1 d. iš vakaro vartojo alkoholį. 2018 m. birželio 2 d. iš ryto vartojo vaistus nuo spaudimo, apie tai, kad vaistai neskaldo alkoholio kraujyje, sužinojo vėliau. Iš ryto nesijautė apsvaigęs, todėl apie 15-16 val. išėjęs iš namų, atsisėdo už jam priklausančio automobilio Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir nuvažiavo pas pažįstamą, švenčiantį gimtadienį, į Žvėryną. Atvažiavęs vartojo alkoholį, išgėrė kelias taures vyno. Stipriųjų alkoholinių gėrimų nevartojo. Pabuvęs porą valandų, pajautė, jog didėja apsvaigimas, nebuvo daug išgėręs, todėl nusprendė važiuoti namo. Atsisėdęs už automobilio Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo nuvažiavo namų link. Važiuodamas pajautė silpnumą bei pykinimą, todėl nusprendė nerizikuoti ir namo nevažiuoti, nes bijojo, kad niekas neatsitiktų, todėl nusprendė nusukti prie darbovietės ir palikti automobilį stovėjimo aikštelėje, požeminiam garaže, (duomenys neskelbtini). Nevažiavo toliau namo, nes iki namų dar buvo toli. Išvažiuodamas į garažą, pasijautė labai blogai, todėl ir sustojo neįvažiavęs į vidų. Po kurio laiko prie jo priėjo pareigūnai, kuriems ir atidarė duris. Pareigūnai jam patikrino blaivumą alkoholio matuokliu ir tolimesniam tyrimui jį pristatė į Priklausomybės ligų centrą, kur jis davė kraujo mėginį. Tolimesniam tyrimui buvo pristatytas į policijos komisariatą. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, tai pirmas jo toks įvykis. Prašo prokuroro baigti procesą baudžiamuoju įsakymu, skiriant kaip įmanoma mažesnę baudą. Taip pat prašo atsižvelgti, jog automobilis, kurį vairavo būdamas neblaivus, šiuo metu yra naudojamas jo šeimos narių, yra labai reikalingas, todėl prašo, taikant turto konfiskavimą, konfiskuoti šio automobilio vertę, atitinkančią 38 450 Eur pinigų sumą, kurią jis disponuoja banko sąskaitoje, kuri galėtų būti konfiskuota (b. l. 111).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

BIRT ataskaitų žiūryklės išraše užfiksuota, kad 2018 m. birželio 2 d., 17.54 val., registruotas pranešimas, jog 2018 m. birželio 2 d., 17.54 val., (duomenys neskelbtini), stovi lengvas automobilis, kuriame sėdi vyras, kuriam bloga, iš burnos eina putos, vyras sąmoningas, durelės užrakintos (b. l. 61-62).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. nurodė, jog 2018 m. birželio 2 d. dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato teritorijoje kartu su porininku ir apie 17.55 val. iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į požeminį garažą stovi lengvasis automobilis, už vairo sėdi vyras, kuriam bloga: jam iš burnos bėga putos, automobilio durelės užrakintos. Kai atvyko į įvykio vietą, į juos kreipėsi apsaugos darbuotojas K. G., kuris nurodė, jog per vaizdo kameras pastebėjo į požeminį garažą lėtai įvažiuojantį automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bevažiuodamas užvažiavo ant skiriamosios salelės, o pavažiavęs žemyn sustojo. Apsaugos darbuotojas priėjęs prie automobilio pamatė, jog vairuotojui iš burnos bėga putos. Priėjus prie automobilio Audi Q7 pamatė, kad už vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyras, kuris po kurio laiko jiems atidarė vairuotojo pusės duris. Už Audi Q7 vairo sėdėjo A. G.. Vairuotojas buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, kur jam buvo patikrintas blaivumas alkoholio matuokliu, patikros metu jam nustatytas 3,35 promilių girtumas. Į pagalbą buvo iškviestas kelių policijos ekipažas V1851, kuris pasirūpino automobiliu Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. G. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą kraujo tyrimui atlikti, kur jis davė kraujo mėginį (b. l. 91).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. B. nurodė, jog 2018 m. birželio 2 d., apie 18.00 val., dirbdamas su A. Š. iš Vilniaus apskr. VPK OVS buvo gautas nurodymas nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), ir pagelbėti ekipažui 1744, kuris buvo iškviestas dėl neblaivaus vairuotojo. Reikėjo atvažiuoti ir uždaryti automobilį Audi Q7. Atvykę nurodytu adresu pamatė automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo įvažiavime į požeminį parkingą. Automobilis buvo pavojingai pasviręs žemyn, dešinės pusės ratais užvažiavęs ant skiriamosios salelės, skiriančios priešingus eismo srautus. Minėtas automobilis Audi stovėjo juostoje, skirtoje išvažiuoti iš parkingo į pagrindinę gatvę, priekine dalimi į parkingo įvažiavimą. Nuvažiavimas buvo labai status. Matė, kad automobilio Audi vairuotojas sėdėjo patrulių automobilyje, pats su vairuotoju nebendravo. Audi Q7 salone butelių su alkoholiniais gėrimais nebuvo (b. l. 94).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. G. nurodė, jog 2018 m. birželio 2 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo pareigose pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Per vaizdo stebėjimo kameras pamatė, kaip iš Krokuvos g. pusės, prieš eismą, į požeminį parkingą įvažiuoja automobilis Audi, valstybinių numerių nesimatė. Minėtas automobilis užvažiavo ant skiriamosios salelės ir sustojo. Jis pagalvojo, kad vairuotojui pasidarė bloga ir nubėgo prie minėto automobilio. Automobilyje buvo tik vairuotojas, kuris sėdėjo nuleidęs galvą. Jis dar bandė atidaryti duris, tačiau to jam padaryti nepavyko. Tada apie minėtą įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Vairuotojas atidarė duris. Nori patikslinti, jog minėtas automobilis įvažiavo į parkingą 17.30 val. Įvykį taip pat matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas T. (T.) P. (b. l. 97).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas J. (J.) J. pateikė 2018 m. birželio 2 d. įvykio, vykusio (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašą (b. l. 87).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad įrašas prasideda 2018 m. birželio 2 d. 17.29.00 val. (Kamera Nr. 1) 17.29.25 val. gatve atvažiuoja automobilis Audi Q7 ir bando įvažiuoti į dešinėje pusėje esantį garažą. Automobilis sustoja prie salelės, pradeda iš lėto riedėti į priekį garažo link. 17.30.50 val. įvažiuoja į parkingą. 17.31.01 val. įrašas nutrūksta. Kamera Nr. 2., matosi, kaip 17.29.50 val. prie įvažiavimo į garažą privažiuoja automobilis Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris privažiavęs prie salelės, sustoja. 17.29.52 val. pradeda riedėti į priekį, pariedėjęs apie 5 metrus bei užvažiavęs ant salelės, sustoja. Kamera Nr. 3, matosi kaip 17.31.05 val. automobilis Audi Q7, stovi nejudant iš vietos, iš automobilio niekas neišlipa, durų neatidaro. 17.40.40 val. prie automobilio Audi Q7, prieina apsaugos darbuotojai, kurie apėję aplink automobilį, apžiūri ar neapgadintas pakeliamas užtvaras. 17.41.45 val. apsaugos darbuotojas pasibeldžia į langą, tačiau niekas durelių neatidaro. Kamera Nr. 4. fiksuoja, kaip 17.58.08 val. automobilis Audi Q7, stovi nepajudėjęs iš vietos, prie automobilio stovi apsaugos darbuotojai. 17.59.51 val. atvažiuoja policijos pareigūnai, kurie prieina prie automobilio Audi Q7. 18.00.59 val. vairuotojas atidaro priekinės kairės pusės duris. Pareigūnai 18.01.32 val. išlaipina vairuotoją, jis yra nuvedamas prie tarnybinio automobilio, kur apžiūrimas ir pasodinamas į tarnybinį automobilį (b. l. 88).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 70-72).

VĮ Regitra duomenimis automobilis Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso A. G. (b. l. 67).

VšĮ (duomenys neskelbtini) duomenimis automobilio Audi Q7, 2015 m., vidutinė rinkos vertė 2018 m. birželio mėnesį buvo 38 450 Eur (b. l. 68).

Alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK 0165 duomenimis, 2018 m. birželio 2 d. 18.21 val., A. G. iškvėptame ore nustatyta 3,35 promilės etilo alkoholio (b. l. 100).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5374/2018(01) nurodyta, kad A. G. kraujyje, paimtame 2018 m. birželio 2 d. 18.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,94 promilės etilo alkoholio (b. l. 103).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų (aukščiau išvardintų) duomenų visumą, kurie pripažintini įrodymais, daro išvadą, kad šių įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis A. G. tyčia vairavo transporto priemonę Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,94 promilės alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. A. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojų paaiškinimais, vaizdo įrašo, specialisto išvados bei kitų įrodymų duomenimis.

Dėl bausmės skyrimo

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, A. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda, laisvės apribojimu, įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemonėmis, tačiau prašo konfiskuoti ne turtą, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Taip pat prašo sumažinti teisių atėmimo terminą iki 24 mėn. (b. l. 132).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis A. G. padarė du nesunkius, baigtus nusikaltimus. Jis neteistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe už vairavimą esant neblaiviam, baudos sumokėtos (b. l. 115, 116-119), priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė, dirba. Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, paskiriant įpareigojimus – neatlygintinai išdirbti 60 val. bei nevartoti alkoholinių gėrimų (BK 48 str. 6 d. 5 p., 7 d.); pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – baudą (BK 47 str. 3 d. 2 p.), kurios pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Paskirtosios bausmės subendrintinos tarpusavyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, taikant bausmių visiško sudėjimo būdą. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini) bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais K. ir R. G. (b. l. 54), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. A. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 19 d., 13.08 val. iki 2017 m. spalio 20 d., 12.35 val. (vieną dieną) (b. l. 44-45), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. A. G., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumas. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Kaltinamasis prašė vairavimo teisės atėmimą skirti trumpesniam laikotarpiui, t. y. dvejiems metams. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę dienos metu, gyvenamųjų namų rajone, prieš eismą, į požeminį parkingą, užvažiavo ant skiriamosios salelės ir sustojo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,94 promilių etilo alkoholio, esant sunkiam girtumui. Šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie A. G. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad A. G. ne kartą yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe už vengimą pasitikrinti blaivumą, kas prilyginama vairavimui apsvaigus (2014-07-25 įvykis, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), skirti trumpesnį vairavimo teisės atėmimo terminą nei prašo prokurorė, nėra pagrindo ir netikslinga. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Specialios teisės atėmimo 3 metų terminas pradėtinas skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo pateikimo dienos, t. y. 2018 m. rugpjūčio 24 d. (b. l. 113) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

A. G. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 113), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas. Kaltinamojo A. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (prisegtas prie galinio baudžiamosios bylos viršelio), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. G. atėmimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad A. G. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, dienos metu, gyvenamųjų namų rajone, kai kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Taigi, nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Pagal VšĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenis automobilis yra A. G. (b. l. 67). Nagrinėjamu atveju įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, A. G. asmenybę, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Kaltinamasis prašė konfiskuoti ne turtą, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismas, remdamasis anksčiau nurodytais motyvais, atmeta kaltinamojo prašymą kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju akivaizdu, kad kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Nusikaltimo padarymo priemonės palikimas asmeniui, kuris pasinaudodamas šia priemone padarė nusikalstamus veiksmus, būtų akivaizdžiai nelogiškas, paliekantis galimybę naudojantis šia priemone daryti kitas panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, ir tai prieštarautų įstatyme įtvirtintiems bausmės tikslams. Juolab kad įstatymas numato galimybę konfiskuoti ne patį daiktą, o jo vertę tik tuomet, kai daiktas priklauso ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 72 str. 5 d.). Šiuo gi atveju automobilis Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2018 m. birželio 4 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. G. priklausančiam turtui – automobiliui Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. Turto saugotoju paskirtas A. G. (b. l. 81). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Byloje pareikštos 1,05 Eur proceso išlaidos už transporto priemonės Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą, kurios yra pagrįstos ir tenkintinos, priteisiant iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 1,05 Eur išlaidų (b. l. 75-80; BPK 103 str. 5 p., 105 str. 1 d.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo įrašu, saugomas voke ant galinio bylos viršelio, paliktinas byloje saugoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. G., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir įpareigoti: 1) neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesių laikotarpį, jį skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų.

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti 90 MGL (4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir A. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti jį: 1) neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesių laikotarpį, jį skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų; ir 90 MGL (4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. skirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigoti jį: 1) neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesių laikotarpį, jį skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų; ir 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. spalio 19 d., 13.08 val. iki 2017 m. spalio 20 d., 12.35 val. (vieną dieną) ir nustatyti, kad neatliktoji bausmės – baudos dalis yra 58 MGL (2 900 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, skaičiuojant šį terminą nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d.;

2) konfiskuoti A. G. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2018 m. birželio 4 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. G. priklausančiam turtui – automobiliui Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės atveju teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Įpareigoti A. G. per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Nustatytu laiku nesumokėta įmoka bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini) bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais K. ir R. G., panaikinti, pradėjus laisvės apribojimo bausmės vykdymą.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui – panaikinti.

A. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. G. atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d.

Priteisti iš A. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 1,05 Eur (vieno euro penkių centų) proceso išlaidų už transporto priemonės Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą.

Išaiškinti A. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Išaiškinti A. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.