Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajai J. V., kaltinamosios gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, išsilavinimas - vidurinis, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamą vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. kaltinama tuo, kad ji 2016-09-22 apie 14.00 val., Kaune, Žemaičių g. vairuodama automobilį „Chrysler PT Cruiser“, valst. Nr. GUM, ir važiuodama nuo P. Višinskio g. reguliuojamoje šviesoforu sankryžoje su Savanorių pr. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 27 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukdama į kairę sankryžoje nepraleido į jos važiavimo krypties eismo juostą įėjusią pėsčiąją, važiavo, kliudė ir sužalojo iš kairės pusės pagal važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją J. V., padarydama jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.

Kaltinamoji K. S. teisme kalta prisipažino ir parodė, kad įvykio metu važiavo lėtai, tačiau sukdama nepamatė pėsčiosios. Pati iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Gailisi padariusi nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios atsiprašė, jos susitaikė, todėl prašo nutraukti baudžiamąją bylą šalims susitaikius.

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu paaiškino, kad atleido kaltinamajai dėl sužalojimo, civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų kaltinamajai neturi. Kadangi jos susitaikė su kaltinamąja, todėl prašo bylą nutraukti.

Kaltinamosios K. S. padaryta nusikalstama veika be jos visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- K. S., apklausiant ją įtariamąja, prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, parodė, kad 2016-09-22 apie 14.00 val. Kaune, Žemaičių g. nuo P. Višinskio g. link Savanorių pr. vairavo automobilį „Chrysler PT Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Privažiavus sankryžą su Savanorių pr. jai tuo metu degė leidžiantis važiuoti žalias šviesoforo signalas, praleido priešpriešais tiesiai važiavusį automobilį ir po to pamažu suko į Savanorių pr. kairėn kryptimi link Centro. Posūkyje važiavo maždaug 10-15 km/h greičiu. Akino kiek saulė. Staiga į kažką bumbtelėjo. Iškart sustojo. Pamatė, kad kliudė ėjusią per važiuojamąją dalį moterį. Iškart savo mobiliuoju telefonu paskambino į bendrosios pagalbos centrą, pranešė, kad kliudė pėsčiąją, reikalingi medikai. Pasakė vietą, kur viskas įvyko, kad pėsčioji sąmoninga. Automobilio vietos po eismo įvykio nekeitė. Atėję iš pašalies vyriškiai pakėlė moterį ir įsodino į jos automobilį. Netrukus atvyko greitosios med. pagalbos automobilis bei policijos ekipažas. Medikai nutransportavo pėsčiąją iki savo automobilio ir nuvežė į gydymo įstaigą. Policijos pareigūnams paaiškino eismo įvykio aplinkybes, pasakė, kad sukdama sankryžoje į kairę, pėsčiosios nepastebėjo, ją partrenkė. Patruliai alkotesteriu patikrino jos blaivumą. Buvo visiškai blaivi. Vėliau atvykę kiti iš Kelių policijos pareigūnai įvykio vietoje matavo reikiamus atstumus, fotografavo. Pareigūnams leidus K. S. vyko į Kelių policiją, parašė pirminį paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių. K. S. visiškai pripažįsta savo kaltę dėl šio eismo įvykio, kadangi sukdama sankryžoje privalėjo praleisti pėsčiuosius. Ji tiesiog nepastebėjo pėsčiosios dėl priešpriešais švietusios saulės. Nuoširdžiai dėl to gailisi (b.l. 37);

- Apklausta nukentėjusioji J. V., parodė, kad 2016-09-22 apie 14.00 val. ėjo nuo Prisikėlimo bažnyčios Žemaičių g. šaligatviu link Savanorių pr. Priėjusi sankryžą su Savanorių pr. matė, kad transporto eismui, vykstančiam Savanorių pr., užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas. Vidutinės spartos žingsniu įžengė į važiuojamąją Savanorių pr. kelio dalį ir ėjo statmenai į kitą gatvės pusę. Jai perėjus į- 2-ą pusę, netikėtai iš dešinės pusės pagal jos važiavimo kryptį sukęs sidabrinės spalvos automobilis ją kliudė ir sužalojo. Persmelkė stiprus skausmas krūtinę ir dešinę koją. Negalėjo atsikelti nuo žemės. Susirinko žmonės. Jai buvo iškviesta greitoji med. pagalba, kuri netrukus atvyko ir nuvežė į Kauno klinikas. Čia medicininės patikros metu buvo nustatyta krūtinkaulio ir dešiniojo šlaunikaulio lūžiai. J. V. supratimu, dėl eismo įvykio kalta ją partrenkusio automobilio vairuotoja, kadangi jos nepraleido sukdama sankryžoje, ir, kaip vėliau pati paaiškino, jos nepastebėjo. Po eismo įvykio vairuotoja ja rūpinosi, vežė pas medikus, lankė (b.l. 31);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2824/16 (02) nurodyta, kad J. V. nustatyta XI krūtinkaulio slankstelio kompresorinis lūžis, dešinio šlaunikaulio lūžis. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų pobūdis, lokalizaciją, aprašymas medicininiuose dokumentuose, parinkta gydymo taktika rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (b.l. 29);

- Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2016-09-22, Kaune, Žemaičių g. - Savanorių pr. sankryžoje (b.l. 8-13)

BK 281 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta tiek K. S. padaryti KET 9, 27 punktų pažeidimai, kurio padariniai – nukentėjusiosios nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada, tiek ir priežastinis ryšys tarp K. S. KET 9, 27 punktų pažeidimo ir kilusių pasekmių. Kaltinamosios neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamosios kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. V. atleido ir sutiko susitaikyti su kaltinamąja, sutiko, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta, tam prokuroras neprieštaravo.

Kaltinamoji K. S. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, žalos nėra, nukentėjusioji jai jokių pretenzijų nereiškia. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), ji nebausta administracinėmis nuobaudomis (b. l. 39), neteista (b. l. 38), Pilėnų sveikatos priežiūros centro psichiatrijos – narkologijos dispanserinėje neįrašyta (b.l. 43), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji pretenzijų neturi. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau ji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jai susitaikius su nukentėjusiąja J. V., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2016-12-08 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-13452, kurioje nurodyta, kad advokatė Angelė Fominienė teikė antrinę teisinę pagalbą K. S. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 25,13 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamosios.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajai gynėja advokatė privalomai buvo paskirta BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kalta pripažintos K. S.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja J. V. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-2378-919/2016 nutraukti.

Išaiškinti K. S., jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš K. S. nepriteisti.

Kardomoji priemonė kaltinamajai nepaskirta.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.