Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovei V. K., jos atstovui advokatui V. M., institucijos teikiančios išvadą byloje atstovei A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui J. K. (J. K.), tretiesiems asmenims UAB „Snoro Lizingas“, UAB „Ūkio banko lizingas“, išvadą teikiančiai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme 2012-08-23 gautas trečiojo asmens UAB Ūkio banko lizingas atsiliepimas į ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kuriame nurodyta, kad tretysis asmuo neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo prievoles pagal 2009-01-19 Vartojimo kredito sutartį Nr. C901024433 vykdytų sutartį sudariusi V. K.. Prašo bylą nagrinėti UAB Ūkio banko lizingas atstovui nedalyvaujant.

Tretysis asmuo UAB „Snoro lizingas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovas, trečiųjų asmenų UAB „Snoro Lizingas“ UAB Ūkio banko lizingas atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (LR CPK 246, 247 str.).

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nurodė, kad atsakovas išvyko į užsienį, ten gyvena su kita moterimi, vaikais nesirūpina, jų išlaikyti nepadeda. Pati taip pat gyvena su kitu vyru. Su atsakovu kalbėjo prieš keletą savaičių, į posėdį jis neatvyko, nes neturi pinigų kelionei. Jeigu atsakovas būtų atvykęs į posėdį, būtų galėję dėl santuokos nutraukimo susitarti geruoju. Paaiškino, kad santuoka iširo, prislėgus buitiniams rūpesčiams, atsakovas dažnai išgėrinėdavo, šeimą išlaikyti padėdavo jos mama. Gyvenant santuokoje su atsakovu, ėmė paskolą, pirko televizorių, mikrobangų krosnelę, ėmė daiktus išsimokėtinai. Prašo daiktus priteisti jai, kadangi už juos moka, bei pripažinti įsiskolinimus jos asmeninėmis skolomis. Nurodo, kad vaikai labai prisirišę vienas prie kito, tėvo nematė daugiau nei du metus. Nurodo, kad pati moka už darželį, dukters šokius. Atsakovas paskambina kartą per 1-4 mėnesius, jokių kliūčių tėvui bendraujant su vaikais, ji nesudaro. Prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti vaikų išlaikymui po 300,00 Lt kas mėnesį ir išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-01-01, nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas nevykdo.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kartu su ieškove gyvena nuo 2011-07-09, su atsakovu yra bendravęs telefonu, matęs jį nuotraukoje. Padeda ieškovei išlaikyti vaikus, domisi jų mokymu, auklėjimu, vaikai jį vadina tėčiu. Dirba statybininku, būdamas užsienyje per mėnesį uždirba apie 6000,00 Lt, Lietuvoje – virš 2000,00 Lt. Atsakovo tėvai per vaikų gimtadienius neateina, jo sesuo kartais ateina, paskambina, tačiau atsakovo šeimai labiau rūpi atsakovo duktė, todėl berniukai nelabai nori su jais bendrauti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą, kad dėl vaikų gyvenamosios vietos pastabų ir prieštaravimų neturi, daro prielaidą, kad atsakovas su ieškiniu sutinka, jis vaikais nesirūpina, išlaikymo jiems neteikia, per du metus jų nematė, todėl vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su mama. Dėl išlaikymo priteisimo – sutinka su įsiskolinimu, bet nesutinka su prašoma priteisti vaikų išlaikymui suma. Mano, kad tėvas privalo rūpintis ir teikti išlaikymą, ieškovės prašoma priteisti suma – po 300,00 Lt per mėnesį vaikui yra labai maža, todėl suma turėtų būti bent po 400,00 Lt vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė 2006 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 762) (b.l. 6).

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, t.y. lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės, materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos (2007-03-23 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-140/2007). Atsižvelgiant į įstatyme nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovė, pareiškusi ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad LR CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl to, kad atsakovas 2011-01-01 paliko šeimą, išvyko gyventi į užsienį, ten gyvena su kita moterimi, per visą laiką nei ieškove, nei savo nepilnamečiais vaikais nesirūpino, jų išlaikyti nepadėjo.

Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Nei ieškovė, nei atsakovas neprašė teismo stabdyti bylos nagrinėjimą, nurodydami, kad jie nori susitaikyti ir išsaugoti šeimą, taip pat byloje nėra įrodymų, kad tai jie būtų mėginę atlikti anksčiau, be to, atsakovas neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, gali prieštarauti dėl nurodomos kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito asmens, šiuo atveju dėl ieškovės kaltės. Ieškovės nurodytomis aplinkybėmis netikėti teismui nėra pagrindo. Atsakovas teismui priešpriešinių įrodymų, reikalavimų nepateikė bei nedalyvavo teismo posėdyje, paaiškinimų teismui teikti nepageidavo. Byloje nustatyta, kad ieškovė su A. K. pradėjo gyventi 2011-07-09, t.y. po to, kai teisme buvo iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, o atsakovas šeimą paliko 2011-01-01, t.y. daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Remiantis šiomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę.

Esant nurodytai įstatyminei nuostatai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apsisprendimui atsakovas neprieštarauja (priešingų įrodymų teismui nebuvo pateikta), teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl ikisantuokinės pavardės palikimo po santuokos nutraukimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – Dereškevičiūtė, atsakovui –Kurjatov.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus: V. K. (V. K.), gimusį (duomenys neskelbtini), N. K., gimusią (duomenys neskelbtini), ir D. K. (D. K.), gimusį (duomenys neskelbtini) (b.l. 7 – 9).

Ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais bei atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą byloje, nepilnamečių vaikų V. K. (V. K.), N. K. ir D. K. (D. K.) gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina ieškove V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui. Nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra pagrįsta. Atsakovas nesutinka su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jis nėra biologinis V. K. tėvas. Iš byloje pateikto gimimo liudijimo matyti, kad V. K. tėvu įrašytas atsakovas J. K. ( b.l. 7). Įrodymų apie tai, kad tėvystė būtų nuginčyta byloje nėra, todėl laikytina, kad atsakovas J. K. yra V. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Teismas pažymi, kad atsakovas, dėl tėvystės nuginčijimo turi teisę pareikšti ieškinį.

LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai yra turtinės asmeninės prievolės, kurių vykdymo atsisakyti negalima. Pažymėtina, kad sunki vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra pagrindas juos atleisti nuo išlaikymo prievolės, kadangi nepilnametis yra nedarbingas, tėvų teikiamas išlaikymas gali būti vienintelis jo gyvenimo šaltinis, todėl išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalias pajamas ar jų neturi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo.

Nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, MMA buvo didintas keletą kartų, t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ MMA nuo 2008-01-01 padidintas iki 800,00 Lt, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ - nuo 2012-08-01 iki 850,00 Lt ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ - nuo 2013-01-01 padidintas iki 1000,00 Lt, todėl teismo manymu 300,00 Lt per mėnesį išlaikymo vienam vaikui iš vieno iš tėvų suma, objektyviai įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius, abiejų šalių pragyvenimo lygį, teismo įsitikinimu, yra nepakankama, kad būtų užtikrinamas minimalus vaikų vystymasis. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 str. 2 d.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, į vaiko teisių apsaugos skyriaus duotą išvadą byloje, į tai, kad abi šalys yra jauno amžiaus, darbingos, kad atsakovas niekur oficialiai nedirba, bendrauja su vaikais epizodiškai, šalys ateityje turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo 2012-06-28 iki 2012-08-01 priteistina po 400,00 Lt kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo 2012-08-01 iki 2013-01-01 priteistina po 425,00 Lt kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo 2013-01-01 iki vaikų pilnametystės priteistina po 450,00 Lt kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė nepilnamečiams vaikams išlaikymui priteistinas lėšas tvarko uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 str. 1 d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodo, kad atsakovas lėšų vaikams išlaikyti visiškai neteikia nuo 2011 m. sausio 1 dienos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu būtų teikęs lėšas vaikams išlaikyti. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais ieškovės parodymais. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, priešingų aplinkybių neįrodinėjo. Atsakovas net ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos neteikia vaikams išlaikymo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas 5400,00 Lt ( 18 mėnesių po 300,00 Lt ) kiekvienam vaikui išlaikymo įsiskolinimas nuo 2011 m. sausio 1 dienos iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

Pažymėtina, jei vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, ilgiau kaip mėnesį negauna teismo nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį, turi teisę kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją išmokoms gauti. Taip pat konstatuotina, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikams, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Kol toks teismo sprendimas nėra pakeistas ar panaikintas, net vaikų tėvams rūpinantis jais kitais būdais, nei nurodyta sprendime, baudžiamosios atsakomybės nešalina.

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių kreditoriams padalinimo

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp sutuoktinių iš esmės nėra ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ duomenimis šalys savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes apie įgytą turtą - daiktus, į tai, kad minėtas turtas įgytas santuokos metu, tai, kad paskolas už įgytus daiktus mokėjo ieškovė ir kad tarp ieškovės ir atsakovo nėra ginčo dėl turto padalinimo, šalių turtas dalintas tokiu būdu:

V. K. asmeninės nuosavybės teise priteistini daiktai: televizorių „Samsung“ – 1200,00 Lt vertės, namų kiną „LG“ – 500,00 Lt vertės, dulkių siurblį „Samsung“ – 420,00 Lt vertės, fotoaparatą „Samsung“ – 450,00 Lt vertės, mikrobangų krosnelę „Samsung“ – 400,00 Lt vertės ir skalbimo mašiną „Samsung“ – 800,00 Lt vertės, iš viso daiktų už 3770,00 Lt sumą.

Šalys turi kreditorinių įsipareigojimų: pagal tarp ieškovės ir UAB „Ūkio banko lizingas“, 2009-01-19 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. C901024433, kurios pagrindu ieškovei suteiktas 2691,00 Lt kreditas (b.l. 48), bei vartojimo kredito sutartį su UAB „Snoro lizingas“, kurios pagrindu suteiktas 1868,03 Lt kreditas (b.l. 15). Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į trečiojo asmens UAB „Ūkio banko lizingas“ nuomonę bei į tai, kad atsakovas savo pozicijos dėl atsakomybės pagal prievoles kreditoriams pasidalijimo byloje nepateikė, po santuokos nutraukimo prievolės UAB „Ūkio banko lizingas“ bei UAB „Snoro lizingas“ pripažintinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

Atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, į tai, kad ieškovei priteistinos prievolės kreditoriams, jos laikytinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis, kompensacija atsakovo naudai iš ieškovės už jai atitenkančią sutuoktinių turto dalį nepriteistina.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

2012-10-31 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteista po 300,00 Lt kiekvienam vaikui. Priėmus sprendimą, 2012-10-31 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių naikintina, nes teismo sprendimu išspręstas klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, kuris vykdytinas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje nėra duomenų apie ieškovės ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.

Šioje byloje valstybė patyrė 20,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria pažymima, kad valstybė patyrė 955,00 Lt išlaidų teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovei (b.l. 111). Nustatyta, kad ieškovė pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ji 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.

Šioje byloje patenkinta 100 procentų ieškovės reikalavimų. Tokiu būdu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 1371,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista: (143,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, 143,00 Lt už reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo; 486,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (3 proc. nuo 16200,00 Lt sumos); bei 486,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kuris apskaičiuojamas taip: 3 proc. nuo 1350,00 Lt išlaikymo sumos trims nepilnamečiams vaikams x 12 mėn.), bei 113,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo); 20,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 str.) ir 955,00 Lt išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, kurios taip pat apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų, iš viso 2346,00 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 269, 270, 282, 376, 385 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą 2006-08-09 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 762), tarp V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė – D.) ir J. K. (J. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo J. K. (J. K.) kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – Dereškevičiūtė, atsakovui – Kurjatov.

Nustatyti nepilnamečių vaikų: V. K. (V. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), N. K., gimusios 2007-12-01, ir D. K. (D. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina ieškove V. K., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo J. K. (J. K.), a.k. ((duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. K. (V. K.), gimusiam (duomenys neskelbtini), N. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir D. K. (D. K.), gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą kiekvienam vaikui: po 400,00 Lt (keturis šimtus Lt 00 ct) nuo 2012-06-28 iki 2012-08-01, po 425,00 Lt (keturis šimtus dvidešimt penkis Lt 00 ct) nuo 2012-08-01 iki 2013-01-01, po 450,00 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt Lt 00 ct) nuo 2013-01-01 iki vaikų pilnametystės, kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. K. (J. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) po 5400,00 Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus Lt 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam nepilnamečiui vaikui V. K. (V. K.), gimusiam (duomenys neskelbtini), N. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir D. K. (D. K.), gimusiam (duomenys neskelbtini), už susidariusį laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2012-06-28.

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), paskirti vaikų V. K. (V. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), N. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. K. (D. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Ieškovei V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti: televizorių „Samsung“ – 1200,00 Lt vertės, namų kiną „LG“ – 500,00 Lt vertės, dulkių siurblį „Samsung“ – 420,00 Lt vertės, fotoaparatą „Samsung“ – 450,00 Lt vertės, mikrobangų krosnelę „Samsung“ – 400,00 Lt vertės ir skalbimo mašiną „Samsung“ – 800,00 Lt vertės, iš viso daiktų už 3770,00 Lt.

Pripažinti 1868,03 Lt Lt dydžio prievolę trečiajam asmeniui UAB „Snoro lizingas“ ir 2691,00 Lt dydžio prievolę UAB „Ūkio banko lizingas“ asmeninėmis ieškovės V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), prievolėmis.

Iš atsakovo J. K. (J. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti 2346,00 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt šešių Lt 00 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Panaikinti 2012 m. spalio 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikams priteisimą iš atsakovo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.