Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

užsieniečiui M. S., jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu M. S. dėl sulaikymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras teikimu prašo pratęsti Ukrainos piliečio M. S. sulaikymo VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2024-08-22, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad palaiko teikimą jame nurodytais motyvais ir pagrindais. Nurodė, kad užsienietis 2024-03-25 buvo sulaikytas kaip neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje. Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Iš Lenkijos Respublikos pareigūnų buvo gauta informacija, kad asmuo M. S. 2021-10-23 buvo kirtęs Ukrainos ir Lenkijos Respublikos valstybės sieną, turėdamas Ukrainos pasą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-03-27 sprendimu užsienietis sulaikytas iki 2024-06-25. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo ir Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė sprendimą, nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-04-18 sprendimu užsieniečio sulaikymo terminas sutrumpintas iki 8 savaičių. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-05-15 priėmė sprendimą nagrinėti užsieniečio prašymą iš esmės. Užsieniečio asmenybė nenustatyta, prieglobsčio prašymas pateiktas tik po 3 savaičių nuo jo sulaikymo, užsienietis gali išvykti į kitas valstybės ir tuo trukdyti jo prašymo nagrinėjimui. Prašo pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą iki 2024-08-22.

Užsienietis paaiškino, kad jis su teikimu nesutinka. Jo pasą pavogė Lietuvoje, bet pagal jo nurodytą asmens kodą pareigūnai galėtų nustatyti jo asmenybę. Jis nežinojo, kad negalėjo atvykti į Lietuvos Respubliką. Lietuvoje jis neturi pragyvenimui lėšų, neturi gyvenamosios vietos. Prašo jo nesulaikyti.

Užsieniečio atstovė paaiškino, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, įrašytas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkia, todėl prašo skirti užsieniečiui su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę.

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad M. S. ( toliau – ir užsienietis ) 2024-03-25 buvo sulaikytas kaip neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje. Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-03-27 sprendimu užsienietis sulaikytas iki 2024-06-25. Užsienietis 2024-04-15 pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-04-17 priėmė sprendimą Nr. 24S101685, kuriuo nusprendė nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-04-18 sprendimu užsieniečio sulaikymo terminas sutrumpintas iki 8 savaičių. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-05-15 priėmė sprendimą Nr. 24S122125 nagrinėti užsieniečio prašymą iš esmės.

Šiuo metu užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, užsieniečio asmenybė nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų ( Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas ). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio ( iš lot. kraštutinė priemonė ) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ( toliau – ir Įstatymas ). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir ( arba ) patikrinti jo tapatybę ir ( arba ) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ( kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, M. S. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019 ). Konstatuotina, jog egzistuoja LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas ( siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ( kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ).

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę ( Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis ). Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę ( Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 2 dalis ). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjo atžvilgiu yra taikomos Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.

Kaip minėta, užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jis neturi asmens tapatybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas ir neaišku kada bus priimtas. Duomenų, kad užsienietis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra. Užsienietis 2024-04-29 yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, o pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą užsieniečio griežčiausiam judėjimo laisvės suvaržymui, teismas mano, kad teismo sprendimu pritaikytas sulaikymas šiuo metu nebėra proporcinga ir būtina priemonė. Teismas mano, kad Įstatymo nustatyti tikslai ( motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas ) gali būti pasiekti ir taikant

mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Vadovaudamasis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 4 d. 1, 2 p., 140¹⁹ str. 1 d. 3 p., 2 d., 118 str. 2 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-04-18 sprendimą, kuriuo M. S. buvo sulaikytas, ir taikyti Ukrainos piliečiui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2024-08-22, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.