Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-291-193/2007 m.

Teisėjas Saulius Vanagas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4.

2007 m. liepos 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios S. G. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007-05-03 nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d. ir nuteista laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d., D. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant ją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. N. S. G. ieškinys tenkintas iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ S. G. naudai priteistas 2016,68 Lt žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. K. nuteista už tai, kad ji 2006-04-29 apie 12.20 val., kelio (duomenys neskelbtini) 9,280-ajame kilometre, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, Kupiškio rajone, vairuodama automobilį Audi 100, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), artėdama prie ta pačia kryptimi važiavusio dviratininko J. A., laiku nemažino savo vairuojamos transporto priemonės greičio, nevykdė Kelių eismo taisyklių 53, 173 punktų reikalavimų, kliudė dviratininką ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl galvos sumušimo, lūžus kaukolės pagrindo kaulams, išsiliejus kraujui po kietuoju, minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius bei išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui ir suspaudimui, J. A. 2006-05-05 mirė.

Teismo posėdyje nukentėjusioji, jos atstovas ir prokuroras prašo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistoji ir jos gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantė nuteistosios kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir apylinkės teismo paskirtos bausmės rūšies neginčija.

Dėl BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. ir 75 str. taikymo

BK 67 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šis uždraudimas gali būti skiriamas kartu su bausme. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę, bet ne pareigą skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Iš pirmos instancijos teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nei vienas baigiamosiose kalbose pasisakęs proceso dalyvis – prokuroras, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, jos atstovas skirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise neprašė. UAB „Slavita“ prašyme (t.2, b.l. 7) nurodoma, kad vairuotojo pažymėjimas D. K. yra reikalingas, nes darbuotoja pati savo transportu atvyksta į darbą, dirba pamaininį darbą ir autobusų maršrutai nesutampa su darbo grafiku. Apeliantė tik abejoja, ar ateityje D. K. analogišku būdu nepažeis KET reikalavimų su dar sunkesnėmis pasekmėmis. Nuosprendyje remiantis pateiktais dokumentais pagrįstai konstatuota, kad D. K. augina du nepilnamečius vaikus, charakterizuojama teigiamai, administracine tvarka nebausta, iš specialisto išvados (t.1, b.l. 28) seka, kad ir pats nukentėjusysis J. A. važiuodamas dviračiu nesilaikė saugaus eismo reikalavimų. Apylinkės teismas, nepaskirdamas D. K. apeliaciniame skunde nurodomos baudžiamojo poveikio priemonės, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Baudžiamojo poveikio priemonė nėra bausmė, todėl baudžiamojo poveikio priemonės nepaskyrimas D. K. nėra pagrindas konstatuoti, kad dėl to jai paskirta aiškiai per švelni bausmė, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

Atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, BK 75 str. 1 d. numatyti du būtini kriterijai, t.y.: 1) formalusis – asmuo turi būti nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, ir 2) vertinamasis – teismas turi nuspręsti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

D. K. įvykdė vieną nusikalstamą veiką dėl neatsargumo, už kurią ji nuteista laisvės atėmimu trejiems metams, todėl yra formalusis kriterijus atidėti D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Spendžiant, ar yra vertinamasis kriterijus atidėti D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, t.y. ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtina įvertinti nuteistosios asmenybės pavojingumą visuomenei. Vertinant D. K. asmenybės pavojingumą visuomenei, būtina atsižvelgti į jos elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu ir elgesį po to. D. K. įvykdė neatsargią nusikalstamą veiką, prieš nusikalstamą veiką ir jos metu ji buvo neteista, administracine tvarka nebausta, priklausomybių ligų ir psichiatrijos kabinetų įskaitose nebuvo įrašyta, ji dirba, charakterizuojama gerai, ištekėjusi, augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivi, po nusikalstamos veikos nurodė esmines nusikalstamos veikos aplinkybes ir tuo iš esmės pripažino padariusi nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistosios D. K. asmenybės pavojingumas visuomenei nėra didelis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra ir vertinamasis kriterijus atidėti D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, t.y. pagrindas manyti, kad D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir bausmės vykdymo atidėjimas paveiks D. K. taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, asmenims, pirmą kartą padariusiems nesunkų nusikaltimą, paprastai neskiriama realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, jei kaltininko pavojingumas nėra didelis ir bausmės tikslai gali būti pasiekti neatėmus laisvės ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Kupiškio rajono apylinkės teismas atsižvelgė į aukščiau išvardytas aplinkybes, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad kaltininkės pavojingumas nėra didelis ir bausmės tikslai gali būti pasiekti neatėmus laisvės ir neizoliavus jos nuo visuomenės, todėl apylinkės teismas, esant BK 75 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, pagrįstai atidėjo D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t.y. į tai, kad D. K. savo kaltės nepripažino ir taip bandė sušvelninti savo teisinę padėtį bei į tai, kad jos įvykdytas nusikaltimas sukėlė sunkias pasekmes, apylinkės teismas atsižvelgė parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę. Dar kartą atsižvelgti į tai ir abejoti, ar ateityje D. K. nepažeis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir nesukels dar sunkesnių pasekmių, t.y. manyti, jog D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, pagrindo nėra.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistajai D. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni, o nukentėjusiosios manymas, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajai paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, nepagrįstas ir atmetamas.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo

BPK 28 str. nustatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui mirus, nukentėjusiuoju pripažįstami šeimos nariai (BPK 38 straipsnis) ar (ir) artimieji giminaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.250 straipsnyje, apibūdinančiame neturtinės žalos sampratą, taip pat pasakyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais, ji visais atvejais atlyginama kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises bei vertybes, tame tarpe ir žmogaus gyvybę, ir numato civilinę atsakomybę, kai šioms teisėms ir vertybėms yra padaroma žala (CK 6.284 str.). Gyvybė yra asmeninė neturtinė vertybė, neatsiejamai susijusi su jos turėtoju, ir negali būti perduodama kitiems asmenims (CK 1.115 str.). Civilinė teisė šią asmeninę neturtinę vertybę gina atitinkamam asmenų ratui suteikdama teisę reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kuri atsiranda atėmus gyvybę (CK 6.284 str. 1 d.).

(duomenys neskelbtini) prašė priteisti neturtinę žalą, kuri buvo padaryta nusikaltimu atėmus jos broliui gyvybę. Pagal CK 6.284 str. 1 d., ji nepatenka į asmenų ratą, turinčių teisę reikalauti atlyginti neturinę žalą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išdėstytų motyvų pagrindu sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria atmestas S. G. reikalavimas priteisti jai neturtinę žalą.

(duomenys neskelbtini) teismui pareiškė 4612,7 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai – laidojimo išlaidoms – atlyginti, tačiau apylinkės teismas nustatė, kad nukentėjusioji S. G. nagrinėjamu atveju turėjo mažesnes, t.y. 2016,68 Lt dydžio, laidojimo išlaidas. Sutinkamai su CK 6.291 str., jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu, o įstatymų numatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl laidojimo išlaidų atlyginimo, pagrįstai priteisė S. G. laidojimo išlaidas. Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu ginčija priteisto ieškinio dydį- prašo priteisti visą jos pareikštą civilį ieškinį laidojimo išlaidų dalyje, t.y. 4612,7 Lt, tačiau skunde nenurodo dėl kokių motyvų ji nesutinka su teismo sprendimu šioje dalyje. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo klausimo išsprendimą laidojimo išlaidų dalyje konstatuoja, kad šioje skundo apimtyje S. G. reikalavimas tenkintinas iš dalies dėl sekančio: S. G. prašė priteisti 4612,7 litų laidojimo išlaidų. Apylinkės teismas iš ieškovės pareikštos ieškinio sumos pagrįstai, sutinkamai su CK 6.29l str. 2 d. reikalavimu išskaičiavo S. G. išmokėtas laidojimo pašalpas-1845,12, pagrįstai neįskaitė dalies laidojimo išlaidų nepagrįstų dokumentais-30 litų velionio aprengimui, 601,08 Lt kaip besikartojančios išlaidų sumos ir 2 Lt kaip neatitinkančių kvite nurodytoms išlaidoms bei 21,1 litu (161,8-140,7=21,1)padidino ieškovės prašomas priteisti transporto išlaidas. Jokių kitokių ieškinio sumažinimo pagrindų teismas nuosprendyje nenurodė. Aritmetiškai suskaičiavus visas iš ieškinio sumos padarytas užskaitas ir išskaitas seka, kad S. G. turėjo būti priteista 2154,88 Lt laidojimo išlaidų (4612,7+21,1-1845,12-30-601,8-2=2154,88). Dėl to kolegija konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl laidojimo išlaidų atlyginimo priteisimo S. G. keistinas BPK 328 str. 4 d. nurodytu pagrindu dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio ir jai iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 2154,88 laidojimo išlaidų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

2007-05-03 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

N. S. G. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ S. G. naudai 2154,88 Lt žalos – laidojimo išlaidų – atlyginimą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.