- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- A5.-938-1096/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00724-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. S.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotam atstovui vyriausiajam darbo inspektoriui G. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 43 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes neužtikrino, kad su darbuotoju A. E. būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka būtų pateiktas pranešimas apie dirbančio asmens socialinio draudimo pradžią. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė apsaugos bei bilietų tikrinimo paslaugas 2018 m. gruodžio 30 d. „(duomenys neskelbtini 2)“ koncertų salėje vykusio renginio metu, tačiau renginio metu dirbęs A. E. nebuvo įdarbintas įstatymų nustatyta tvarka.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. S. į teismo posėdį neatvyko. S. S. buvo tinkamai informuotas apie posėdžio vietą ir laiką (b. l. 2). Administracinio nusižengimo protokole prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl teismas nutarė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo atliktas tyrimas pagal P. T. pranešimą, kad „(duomenys neskelbtini 2)“ vykusio 2018 m. gruodžio 30 d. renginio „(duomenys neskelbtini)“ metu nelegaliai dirbo asmuo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. S. apklausiama nurodė, kad tuo metu atostogavo ir atsakingas už apsaugos darbuotojų įdarbinimą buvo S. S.. S. S. tyrimo metu kaltę pripažino, davė parodymus, su Institucija bendradarbiavo. Parodė, kad tą vakarą pats turėjo dirbti, tačiau nutarė eiti į spektaklį su šeima, todėl paprašė, kad draugas dirbtų vietoj jo. Tą vakarą įvyko konfliktas, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Baudžiamoji byla yra išnagrinėta P. T. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį. Prašo S. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą ir skirti nuobaudą sankcijos ribose. Neprieštarautų, jeigu teismas manys, kad yra išskirtinių aplinkybių ir skirs švelnesnę nuobaudą.
Iš administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDI-ANR_P-301-2020 matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dalyvaujant (b. l. 2). S. S. protokole nurodė, jog su nustatytu pažeidimu sutinka, gailisi. Padarė administracinį nusižengimą dėl nežinojimo, kadangi manė, jog vieną dieną dirbant asmens darbinti nereikia (b. l. 2).
Žemesnės instancijos teismas
Nelegalaus darbo tyrimo akte nustatyta, kad tyrimas pradėtas 2019 m. spalio 24 d., o baigtas 2020 m. sausio 21 d. VDI gavo pareiškėjo P. T. pranešimą, kad „(duomenys neskelbtini 2)“ koncertų salėje 2018 m. gruodžio 30 d. renginyje „(duomenys neskelbtini)“ galimai nelegaliai durininku ir apsauginiu dirbo A. E.. Atsižvelgiant į tai, VDI Vilniaus skyriuje pradėtas tyrimas dėl galimo nelegalaus darbo fakto. Tyrimo metu nustatyta, kad minėto renginio metu įvyko konfliktas tarp P. T. ir rūbinės darbuotojų dėl pamesto rūbinės žetono, ko pasėkoje, konflikte dalyvauti pradėjo ir A. E.. Tarp šių asmenų įvyko susistumdymas, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Iš policijos tarnybinio pranešimo ROIK 0118000703872, matyti, kad Bendrasis pagalbos centras 2018 m. gruodžio 30 d. 19.37 val. gavo pranešimą iš S. S., kad „Prie „(duomenys neskelbtini 2)“ koncertų salės agresyvus vyras užpuolė, sumušė apsaugos darbuotoją <...>“. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „atvykus pasitiko pranešime minėtas apsaugos darbuotojas A. J. ir šalia stovėjęs S. S., kurie paaiškino jog tarp A. J. ir P. T. prie rūbinės kilo konfliktas dėl rūbų žetono“. Pažymėtina, kad S. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikė apsaugos paslaugas, apsaugos vadovu. Dėl konflikto metu gautų sužalojimų A. E. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl kūno sužalojimo. Gavus Vilniaus apygardos teismo leidimą buvo susipažinta su baudžiamosios bylos Nr. 1A-722-988/2019 medžiaga. Nagrinėjant šią bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme ir ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta E. G., nurodė, kad ji dirbo rūbinėje. Kilus konfliktui prie konfliktavusio asmens priėjo juodai apsirengęs apsauginis su „(duomenys neskelbtini 2)“ kortele, vėliau įvyko susistumdymas ir priėjęs kitas apsauginis išvedė vyrą į lauką. Liudytoja, rūbinėje dirbusi A. G., nurodė, kad kilus konfliktui jos kolegė G. K. pakvietė apsaugos darbuotoją, kurio vardo ji nežinojo. Apsauginis atitraukė vyrą nuo rūbinės ir, kiek pamena, dviejų apsauginių buvo išvestas į lauką. A. G. teigimu, pas juos (darbuotojus) nėra didelių skiriamųjų bruožų, tik ženkliukas, kuri darbuotojai nešioja, tačiau ar apsauginis turėjo ženkliuką ji negalinti pasakyti. Atsakydama į kaltinamojo advokatės klausimus ji nurodė, kad žinojo, kad nukentėjusysis, t. y. A. E. dirba apsaugoje. Liudytoja G. K., nurodė, kad kilus konfliktui rūbinėje ji asmeniškai pakvietė apsauginį (A. E.), kuris buvo apsirengęs juodai ir stovėjo prie pirmo aukšto fojė durų, spręsti konfliktą. Teismo posėdžio metu apklausta R. J. nurodė, kad renginio metu nukentėjusysis (A. E.) dirbo apsauginiu ir tikrino bilietus. Apklausta liudytoja M. A. nurodė, kad pažįsta A. E., tačiau jis renginio metu nedirbo ir bilietų netikrino, kadangi per renginį dirbo organizatoriaus apsauga, bilietus taip pat tikrino organizatoriaus darbuotojai. Tyrimo metu VDI pareigūnų apklausta M. A. nurodė, kad apsaugos funkcijas „(duomenys neskelbtini 2)“ koncertų salėje atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kuriems vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas S. S.. Teisme apklaustas A. E. neigė darbo faktą, nurodydamas, kad tą vakarą buvo kaip žiūrovas, nors pripažino, kad kartais papildomai dirba apsauginiu „(duomenys neskelbtini 2)“ koncertų salėje. Teisme apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas S. S., nurodė, kad jis yra „(duomenys neskelbtini 2)“ koncertų salės apsaugos viršininkas, jis „stato“ apsaugą ir atsakingas už tvarką renginių metu ir kai reikia papildomos apsaugos, jis kreipiasi į pažįstamus, kurie gali šį darbą dirbti. S. S. teigimu, jis seniai pažįsta A. E., jie yra draugai, todėl jis dirbo renginio metu, jo darbas buvo prižiūrėti tvarką.
Tyrimo metu nustatyta, kad renginį organizavo VŠĮ „(duomenys neskelbtini 3)“ („(duomenys neskelbtini 4)“). (duomenys neskelbtini 4) teatro vadovės D. B.-K. teigimu, „(duomenys neskelbtini 4)“ pagal negyvenamų patalpų nuomos sutartį nuomojosi „(duomenys neskelbtini 2)“ koncertų salę iš UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ (direktorė A. S.). Į nuomos kainą įėjo ir penkių salės darbuotojų darbas. D. B.-K. teigimu, kaip taisyklė „(duomenys neskelbtini 2)“ koncertų salėje sezono metu veikia rūbinė ar baras, o ten dirba nuomotojo personalas, taip pat pagal poreikį renginių metu būna ir nuomotojo apsaugos personalas. D. B.-K. 2019 m. gruodžio 4 d. elektroniniu laišku patikslino, kad „(duomenys neskelbtini 4)“ už renginio metu „(duomenys neskelbtini 2)“ koncertų salėje dirbusius du bilietų tikrintojus buvo pateikta papildoma sąskaita ir pridėjo sąskaitų išrašų kopijas (b. l. 3–4).
Apklaustas S. S. nurodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos vadovu ir turėjo dirbti minėto renginio metu, tačiau paskutiniu momentu nusprendė eiti su šeima į spektaklį, todėl draugiškai paprašė savo draugo A. E. dirbti vietoj jo, už tai pinigų siūlyta nebuvo (b. l. 5).
Tyrimo metu apklausta UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. S. nurodė, kad minėto renginio metu ji atostogavo ir buvo išvykusi iš Lietuvos (pateikė viešbučio rezervacijos kopiją), todėl atostogų metu visus kylančius klausimus spręsti turėjo S. S., kuriam buvo išrašytas įgaliojimas atlikti direktoriaus funkcijas (b. l. 6).
Tyrimo metu VDI apklaustas galimai nelegaliai dirbęs A. E. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 30 d. renginyje „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pasiūlė S. S., kuris už tai pinigų nesiūlė, jam (S. S.) padėjo draugiškai (b. l. 7).
M. A. 2019 m. gruodžio 4 d. paaiškinime nurodė, kad apsaugos darbuotojus samdosi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jų kiekį ir poreikį nurodo kontaktiniam asmeniui S. S.. Dėl įvykusio renginio 2018 m. gruodžio 30 d. „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės apsaugos darbuotojo nebuvo. Konflikto metu S. S. renginyje buvo kaip žiūrovas ir padėjo išspręsti konfliktą (b. l. 8).
Pateiktas byloje įsakymas, kuriuo S. S. nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. sausio 5 d. paskirtas atsakingu už apsaugos darbuotojų darbą – skirsto darbo krūvį, sudaro sutartis su naujais darbuotojais, atsakingas už pranešimas į VSDFV, atstovauja įmonę (b. l. 9).
Pateikta ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso medžiaga baudžiamojoje byloje (b. l. 14–47).
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvada
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, todėl vertintinos Užimtumo įstatymo ir DK nuostatos.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. S. pateikdamas savo paaiškinimą nurodė, jog jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos vadovu ir turėjo dirbti minėto renginio metu, tačiau paskutiniu momentu nusprendė eiti su šeima į spektaklį, todėl draugiškai paprašė savo draugo A. E. padirbėti vietoj jo, už tai pinigų siūlyta nebuvo. Darbuotojas tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes, t. y. 2018 m. gruodžio 30 d. renginyje „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pasiūlė S. S., kuris už tai pinigų nesiūlė, jam (S. S.) padėjo draugiškai (b. l. 7).
Šiuo atveju darbuotojo A. E. atliekamų pareigų vykdymas ir S. S. sutikimas be sudarytos darbo sutarties pavesti atlikti apsaugos darbus, yra nelegalus darbas. Darbo sutartis turi būti sudaroma prieš pradedant dirbti. Su A. E. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nepranešta apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. E. dirbo apsaugos darbuotoju „(duomenys neskelbtini)“ renginio metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą: administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktą (b. l. 3–4), A. E., S. S. ir A. S., M. A. duotus paaiškinimus (b. l. 5–8) ir kitą byloje surinktą medžiagą, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, konstatuoja, jog S. S. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą visiškai įrodyta.
S. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, apsaugos vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė yra A. S.. Šį faktą patvirtina viešai prieinama informacija internete ((duomenys neskelbtini)). 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl direktoriaus pavadavimo buvo įsakyta direktorės atostogų laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. sausio 5 d. už apsaugos darbuotojų darbą atsakingu paskirti S. S.. Pažymėta, kad jis buvo atsakingas už darbo krūvių skirstymą, sutarčių sudarymą su naujais darbuotojais bei atsakingas už pranešimas VSDFV, atstovauja įmonę Valstybės institucijoje (b. l. 9). Darytina išvada, jog S. S. kaip įmonės atsakingas asmuo pagal paskirtą direktorės įsakymą buvo atsakingas ne tik už A. E. įdarbinimą, rašytinės darbo sutarties sudarymą, bet ir tinkamą pranešimą apie minėto asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad S. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 43 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes neužtikrino, kad su darbuotoju A. E. būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka būtų pateiktas pranešimas apie dirbančio asmens socialinio draudimo pradžią.
Dėl nuobaudos skyrimo
ANK 22 straipsnis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims siekiant nubausti, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia). Teismas nustatė S. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis S. S. neteistas. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis anksčiau nebuvo baudžiamas už nelegalų darbą. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. dirba, administracine tvarka baustas.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad tyrimo metu S. S. kaltę pripažino, davė parodymus, su Institucija bendradarbiavo.
Įvertinus nustatytą lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra baustas už analogiško nusižengimo padarymą ir į visas kitas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti skiriant ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
S. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 000 eurų dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20111069124.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.