- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-17
- Bylos Nr.
- 1N-103/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Kaltinamasis
- G. I.
- Kategorijos
- 2.1.16.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. I. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. I. buvo pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2013 m. liepos 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. I. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalį, 225 straipsnio 2 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), vykdydamas savo pareigas, savo naudai priėmė kyšius už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi G. I. nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2012 m. balandžio 2 d. Vėlesnėmis Šiaulių miesto apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis G. I. nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas.
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartimi G. I. taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas dar trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 2 d. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad G. I. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, todėl yra pagrindas manyti, kad užimamos pareigos sudaro kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, o taip pat trukdyti baudžiamajam procesui, t. y. siekiant pakreipti procesą sau palankia linkme, daryti poveikį kitiems proceso dalyviams.
Šalies argumentai
Kaltinamasis G. I. skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį, teigia, kad nutartyje nenurodytos konkrečios aplinkybės, kuriomis remdamasis teismas padarė išvadą, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas ir trukdyti procesui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būdamas nenušalintas nuo pareigų jis gali daryti nusikalstamas veikas. Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos jo tiesioginių funkcijų vykdymo metu, nurodo, jog muitinėje dirba kinologu, o 2011 m. liepos 7 d. jam buvo pavesta dirbti mobiliosios grupės ekipaže, tai buvo tik atsitiktinis pavedimas, dirbdamas savo tiesioginėse pareigose institucijos interesams niekuomet nekenkė. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad eidamas užimamas pareigas jis gali trukdyti procesui, bandyti pats ar per kitus asmenis paveikti proceso dalyvius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nagrinėjant bylą teisme. Kaltinamasis nurodo, kad baudžiamoji byla jau beveik išnagrinėta, jo kaltė grindžiama operatyvinėmis priemonėmis darytais vaizdo įrašais, kurių jis negali įtakoti, asmenys, kurie kaltinami davę jam kyšius jau apklausti, nė vienas iš jų nepatvirtino davęs jam kyšį, priešingai, teisme paaiškino kokiomis priemonėmis STT Šiaulių valdyboje buvo išgauti jų parodymai apie kyšio davimą. Skunde teigiama, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. G. I. pažymi, kad yra nušalintas nuo pareigų daugiau kaip pusantrų metų, nušalinimas nuo užimamų pareigų pažeidžia ne tik jo, bet ir jo šeimos interesus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. I. skundas atmetamas.
Baudžiamojo proceso prievartos priemonės yra teisės aktuose numatytos priemonės ir būdai riboti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, taikomos valstybės įgaliotų asmenų, tik teisės aktuose nustatyta tvarka ir esant sąlygoms bei pagrindams, nurodytiems baudžiamojo proceso įstatyme; procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama užkirsti kelią ir nutraukti baudžiamojo proceso dalyvių procesinius pažeidimus, užtikrinti netrukdomą baudžiamojo proceso eigą, jo tikslų įgyvendinimą. Kiekvienu atveju, sprendžiant procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo klausimą, yra būtina įvertinti ar ši prievartos priemonė yra būtina, ar jos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju yra tikslingas, ar šia priemone nėra nepagristai suvaržomos asmens konstitucinės teisės bei laisvės.
BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų, taikoma: 1) siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba 2) siekiant užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam ar nuteistajam) daryti naujas nusikalstamas veikas, kliudyti bylos tyrimui ar nagrinėjimui. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad ši procesinė prievartos priemonė būtų pritaikyta asmeniui. BPK 157 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai byla yra perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
Skundžiama nutartimi konstatuota, kad yra abu alternatyvūs pagrindai pratęsti G. I. laikiną nušalinimą nuo pareigų, t. y. siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką ir užkirsti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Pratęsdamas laikino nušalinimo nuo pareigų terminą teismas atsižvelgė į kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, asmeninio bei darbinio pobūdžio santykius su kitais baudžiamajame procese dalyvaujančiais asmenimis. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad G. I. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, todėl yra pagrindas manyti, kad užimamos pareigos sudaro kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, o taip pat trukdyti baudžiamajam procesui, t. y. siekiant pakreipti procesą sau palankia linkme, daryti poveikį kitiems proceso dalyviams.
Nagrinėjamu atveju pagrįstą manymą, jog G. I., nebūdamas nušalintas nuo pareigų, gali ir toliau elgtis nusikalstamai, lėmė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis ir padarymo aplinkybės. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai konstatavo, kad laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindai nėra išnykę ir šioje proceso stadijoje, kadangi baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta. Skunde nurodyta aplinkybė, kad įrodymų tyrimas byloje beveik baigtas, nesudaro pagrindo išvadai, kad procesinių priemonių taikymas yra nebetikslingas. Pažymėtina, kad procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama ne vien tik surinkti bylai reikšmingus duomenis, ne mažiau svarbu užtikrinti sklandų baudžiamąjį procesą bei užkardyti naujų nusikalstamų veikų padarymą. Įvertinęs aptartas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, jog G. I. taikomos procesinės prievartos priemonės - laikino nušalinimo nuo pareigų, terminas pratęstas pagristai.
Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinių prievartos priemonių paskyrimo ar termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kaltinamajame akte nurodyti duomenys patvirtina, kad yra pakankamas pagrindas G. I. kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tuo tarpu jo kaltės klausimas bus išspręstas Šiaulių apygardos teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje.
Remiantis, tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo G. I. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.