Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-462-317/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-02
Bylos Nr.
1A-462-317/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03511-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
Ž. M.
Advokatai
Evaldas Liutkevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-462-317/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03511-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 2.4.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

sekretoriaujant Urtei Piluckei, Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nuteistajam Ž. M. ir jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2018 m. kovo 22 d.

Į bausmės laiką įskaitytas Ž. M. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. sausio 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. M. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. sausio 20 d. apie 6 val. pro neužrakintas galines dešinės pusės dureles įsibrovė į nukentėjusiajam A. V. priklausančią saugyklą – automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, iš kur pasikėsino slapta pagrobti A. V. priklausantį bendros 319 eurų vertės turtą: 200 eurų vertės moteriškus akinius „Ana Hickman“ su dėklu, 20 eurų vertės vyriškus akinius su dėklu, 10 eurų vertės USB raktą, 1 euro vertės dovanų maišelį, 1 euro vertės šokoladą „Ecuador“, 5 eurų vertės kalėdinius rūbus vyno buteliui, 2 eurų vertės voką su fotonuotraukomis, du bendros 25 eurų vertės telefonų pakrovėjus, 1 euro vertės oranžinį maišelį, 10 eurų vertės telefono laikiklį prie stiklo, 1 euro vertės kramtomosios gumos „Orbit“ pakuotę, 5 eurų vertės žibintuvėlį „JDH“, 1 euro vertės energetinį gėrimą „Dynamit“, 30 eurų vertės muzikos grotuvą iPod, 5 eurų vertės automagnetolos „Clarion“ valdymo pultelį, 1 euro vertės cigarečių degiklį, 1 euro vertės vienkartinių servetėlių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bausmės tikslai Ž. M. gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę arba taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas.

3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam bausmė turėtų būti sumažinama, kadangi šioje byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Disponuoti vogtais daiktais jis nespėjo ir neturėjo tam galimybės, nukentėjusiajam nei materiali, nei neturtinė žala nebuvo padaryta.

3.2. Pasak apelianto, prokuroras neteisingai vertino jį kaip asmenį, pavojingą visuomenei, tai yra recidyvistą, kadangi joks teismas jo tokiu nėra pripažinęs. Nuteistasis sutinka su visais jam skiriamais įpareigojimais bei apribojimais. Jo buvęs bendradarbis V. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasiruošęs jį priimti atgal į darbą.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas nurodė palaikantys apeliacinį skundą, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti, kadangi nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnę bausmę ar taikyti BK 75 straipsnio, reglamentuojančio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nuostatas. Kadangi nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės, padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.

7. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Nuteistasis, būdamas jauno amžiaus, teisiamas ketvirtą kartą. Dalis ankstesnių jo padarytų veikų taip pat buvo nukreiptos į neteisėtą svetimo turto užvaldymą, kas rodo, kad Ž. M. delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujas nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ir vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai sprendė apie recidyvo nuteistojo veiksmuose buvimą. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, kadangi 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 (redakcija įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.) papildžius BK 60 straipsnio 1 dalį, aplinkybė, jog veiką padarė recidyvistas, pripažinta kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. BK 27 straipsnyje numatyta, jog recidyvistu yra laikomas toks asmuo, kuris, jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Iš bylos duomenų matyti, jog naują 2018 m. sausio 20 d. nusikaltimą apeliantas padarė neišnykus teistumui dėl nusikaltimų, už kurių padarymą jis buvo nuteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (keturios veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, todėl aptariama jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pirmosios instancijos teismo nustatyta tinkamai ir pagrįstai.

8. Nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, tai apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nustačius, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ji buvo perkvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, o tai, kad apeliantas padarė nebaigtą nusikaltimą, buvo įvertinta jam skiriant bausmę, mažesnę nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad buvo padarytas apysunkis nusikaltimas, taip pat teisingai įvertinta ir motyvuota nuteistojo kaltės forma – tiesioginė tyčia. Ž. M. nėra dirbantis, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o apeliacinės instancijos teismui pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, išduota 2018 m. balandžio 30 d., savaime nepatvirtina, kad nuteistasis šioje bendrovėje įsidarbins, ir, juolab, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis teistas ne tik už turtinio pobūdžio nusikaltimus, bet ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, baustas administracine tvarka, iš ko galima spręsti, jog nusikaltimų darymas tapo nuteistojo pragyvenimo šaltiniu ir jis nėra linkęs laikytis visuomenėje nusistovėjusių normų bei įstatymų reikalavimų. Iš šių aptartų duomenų matyti, jog Ž. M. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, jam skiriama ir griežčiausia – terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki šiol nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio, todėl manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, nėra pagrindo.

9. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių ir atsižvelgdamas į nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, Ž. M. už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis nei įstatymo sankcijose numatytos bausmės vidurkis. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, pagrindų dar labiau švelninti paskirtos bausmės, kuri, nuteistajam pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sumažinta vienu trečdaliu, dydį apeliacinės instancijos teismo kolegija nemato įstatyminio pagrindo.

10. Tokiai išvadai neprieštarauja ir nuteistojo skunde dėstomi argumentai dėl prokuroro pasiūlytos nuteistajam skirtinos bausmės. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo pareiga, todėl prokuroro, vadovavusio ir organizavusio ikiteisminį tyrimą bei palaikiusio valstybinį kaltinimą nagrinėjant bylą teisme, pozicija dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos bausmės, bylą nagrinėjančio teismo nesaisto.

11. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai jam netaikė bausmės vykdymo atidėjimo instituto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia alternatyva paskirtajai realiai laisvės atėmimo bausmei bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai neatidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Ž. M. pripažintas kaltu padaręs vieną nusikalstamą veiką nuosavybei. Taip pat nustatyti jo veiksmus BK 178 straipsnio prasme kvalifikuojantys (lemiantys didesnį pavojingumą) požymiai, jog nusikaltimas padarytas įsibraunant į saugyklą. Minėta, kad turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė ne pirmą kartą. Be to, jis praeityje teistas ir už kitų rūšių nusikaltimų bei baudžiamųjų nusižengimų darymą. Akivaizdu, jog nuteistojo elgesys jam skiriamomis tiek švelnesnėmis, tiek laisvės atėmimo bausmėmis iki šiol nebuvo koreguojamas, o nuteistojo skunde nurodyti ir gynėjo apeliacinės instancijos teisme išdėstyti teiginiai, jog nuteistajam vis dar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, nenurodant svarių tai pagrindžiančių motyvų, negali būti vertinami kaip neabejotina sąlyga nuteistajam taikyti probaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

13. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas