Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 91-95 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu 2008 m. spalio 29 d. skirta bausme, paskirta 13 metų laisvės atėmimo ir 230 MGL dydžio bauda. 2016 m. m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 12 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi paskirta bausme subendrinta su 2010 m. kovo 26 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 15 metų su 250 MGL dydžio bauda (šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs). Bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 13 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 13 d. Komisijos 2017 m. balandžio 24 d. nutarimu nutarta nuteistajam R. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Šį Komisijos nutarimą nuteistasis apskundė apylinkės teismui.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. M. skunda ir paliko galioti Komisijos 2017 m. balandžio 24 d. nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis R. M. skunde prašo panaikinti skundžiamą nutartį, skundą išnagrinėti iš esmės ir taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas ji skundą nagrinėjo atmestinai, neįsigilino į jo nurodytas aplinkybes bei faktus. Nutarties motyvais surašyti šabloniškai. Be to, kai kurie argumentai prieštarauja vienas kitam. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad po Komisijos nutarimo priėmimo jo charakteristiką dar šiek tiek pagerėjo, nes buvo paskatintas ir tęsė socialinę reabilitaciją. Apeliantas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, jog net ir blogiau charakterizuojamiems asmenims buvo taikytas lygtinis paleidimas. Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis R. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. M. priklauso vidutinės rizikos grupei – 46 balai. Nuteistojo pažanga mažinat nusikalstamo elgesio riziką yra tai, jog jis pataisos namuose atlikimo remontus neapmokant už darbą, gerai elgiasi, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone ši pažanga nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą net ir su intensyvia priežiūra. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis ankščiau nekartą buvo teistas. Jo atžvilgiu buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygų nesilaikė ir padarė naują nusikalstamą veiką. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis R. M. pripažino, jog praeityje priklausė nusikalstamo pasaulio atstovų grupuotei bei vadovavosi kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis, nors nuteistojo teigimu, šiuo metu jo požiūris yra pasikeitęs, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis, atsižvelgiant į jo kriminalinę istoriją yra linkęs elgtis impulsyviai, neapgalvotai, priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo. Be to, nors bausmės atlimimo metu buvo 10 kartų paskatintas, tačiau net 7 kartus pažeidė nustatytą tvarką, už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Be to, kaip jau buvo minėta, nuteistojo atžvilgiu jau ankščiau buvo parodytas teismo pasitikėjimas, kurio jis nepateisino, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo paskirtų įsipareigojimų nesilaikė, padarė naują nusikaltimą. Stebint nusikalstamo elgesio dinamiką, pastebima, kad nusikaltimai sunkėja. Konstatuojama, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo R. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, todėl apylinkės teismas, pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Atsižvelgiant į tai, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.