Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-333-518/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-16
Bylos Nr.
1S-333-518/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernesta Montvidienė, Albinas Bielskis, Linas Žukauskas
Kaltinamasis
V. J.
Advokatai
Liutauras Petkauskas
Byla Nr. 1S-333-518/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03517-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Ernestos Montvidienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,gynėjui advokatui Liutaurui Petkauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trim mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 25 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaltinamas tuo, kad jis, sukeldamas dideles fizines kančias ir padarydamas daug kūno sužalojimų, tyčia itin žiauriai nužudė V. B., t. y. nuo 2018 m. sausio 19 d. 18 val. iki 2018 m. sausio 20 d. 4 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nukentėjusiojo V. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose ir sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su V. B. metu, tyčia sudavė jam kumščiais, kojomis, kirviu ir kėde mažiausiai 18 smūgių į galvą, kumščiais ir kojomis mažiausiai 6 smūgius į nugaros dešinę pusę ir mažiausiai 2 smūgius į krūtinės ląstos apatinę dalį, grumtynių metu sužalojo du dešinės rankos pirštus, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam daugybines muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje ir veide bei masyvias tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose ir smilkininiuose raumenyse, daugybines kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje, šonkaulių lūžius X, XI, XII kairės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje ir IX, X dešinės mentinės linijos projekcijoje su masyviomis kraujosruvomis aplink esančiuose tarpšonkauliniuose raumenyse, muštines žaizdas dešinės plaštakos I piršto pamato srityje bei III piršto nugarinio paviršiaus srityje. Dėl patirtų daugybinių kūno sužalojimų, išsivysčius trauminiam šokui, V. B. mirė.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. J. 2018 m. sausio 20 d. laikinai sulaikytas. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 21 d. nutartimi V. J. trim mėnesiams paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuris vėlesnėmis Marijampolės apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi kaltinamajam V. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trim mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. manant, kad jis būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nuskaltimus. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

4. Kaltinamasis V. J. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir suėmimą pakeisti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

4.1. Skunde teigiama, kad apygardos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Jam inkriminuojamos veikos jis nepadarė. Byla sufabrikuota. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pranešė apie įvykį. Niekada nebandė išvengti atsakomybės. Suėmimas jam taikomas beveik dvejus metus. Teismo posėdžiai nevyksta, bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl jo kaltės. Jis negali samdytis advokato, o jam skirtas advokatas pareigas atlieka netinkamai. Suimtasis nurodo argumentus, kurie, jo manymu, patvirtina, kad advokatas neatlieka savo pareigų. Teismas nepagrįstai akcentuoja ankstesnius teistumus, kurie yra išnykę. Prašo įvertinti bylos įrodymus ir paleisti jį į laisvę. BPK 119 straipsnyje numatytų tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

5. Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo V. J. skundas atmetamas.

7. Kauno apygardos teismas, 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam V. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalies, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų.

7.1. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Aukštesniajam teismui pateikti baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo V. J. skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo neanalizuoja suimtajam pareikštų kaltinimų pagrįstumo.

7.2. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – iš dalies paties V. J., nukentėjusiosios A. K., liudytojų R. B., I. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūrų protokoluose esantys duomenys, specialistų išvados, kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis V. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

7.3. BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta kardomosios priemonės suėmimo sąlyga – suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

7.4. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

7.5. Kardomosios priemonės suėmimo terminas V. J. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos nuomone, šį suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai ir tinkamai motyvavo.

7.6. V. J. kaltinamas tyčia padaręs nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Taigi kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.

7.7. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos ir kitos aplinkybės: V. J. iki sulaikymo nedirbo, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neturi jokio jam nuosavybės teise priklausančio turto. V. J. yra išsituokęs, turi gyvenamąją vietą ir draugę, su kuria kartu augina dvi nepilnametes dukras. Šie turimi kaltinamojo socialiniai ryšiai yra reikšmingi, tačiau nepašalina teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo. Šiuo konkrečiu atveju suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimo, kurio padarymu jis kaltinamas, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir labai griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme nesumažina V. J. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Be to, nurodomo šeimyniniai ryšiai galimai nesulaikė suimtojo nuo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo.

7.8. Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

7.9. V. J. kaltinamas galimai padaręs nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, jis net 12 kartų teistas Lietuvos Respublikoje, dar du kartus teistas Lenkijos Respublikoje, taip pat ir už smurtinio pobūdžio veikas. Bylos duomenimis, paskutinį kartą V. J. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu už 2018 m. sausio 19 d. įvykdytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimai tik sunkėja, nagrinėjamu atveju jam inkriminuojamas labai sunkus nusikaltimas – kito asmens gyvybės atėmimas. Nusikaltimas galimai padarytas jam apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę, rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, linkęs nusikalsti, ir leidžia spręsti apie padidintą naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką. Priešingai nei skunde nurodo kaltinamasis, ankstesnis teistumas privalo būti vertinamas sprendžiant dėl naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. J. asmenybė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pobūdis rodo didesnį asmenybės pavojingumą visuomenei bei patvirtina tikimybę, jog paleistas iš suėmimo kaltinamasis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

7.10. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių V. J. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

7.11. Baudžiamoji byla, kurioje V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nagrinėjama Kauno apygardos teisme. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už V. J. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimų.

1.1. Sutiktina, jog suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Konvencijos 5 straipsnio, Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. EŽTT savo sprendimuose ne kartą nurodė, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti ir teisiškai įvertinti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką, susijusią su kito žmogaus gyvybės atėmimu.

7.12. Nors kaltinamasis yra suimtas ilgą laiką, tačiau, įvertinus pateiktų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurią padaręs kaltinamas V. J., pobūdį ir sunkumą, paskirta kardomoji priemonė yra adekvati galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi kaltinamajam V. J. trims mėnesiams pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Albinas BielskisErnesta MontvidienėLinas Žukauskas