Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2018-03-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-87-404/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-03-28
Bylos Nr.
A18.-87-404/2018
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00032-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginijus Gedeikis
Pažeidėjas
G. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18.-87-404/2018
Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00032-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 19.11; 21.9.10
ROIK: 18078290261(S)PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. kovo 28 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis,sekretoriaujant Vilijai Budrikienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. vasario 15 d., 10.35 valandą, viešoje vietoje – Božių gatvėje, Berenių kaime, Plungės rajone, G. V. garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, būdamas perspėtas Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK policijos pareigūnus Raimondą Aponkų ir Tomą Andrušką garsiai pavadino „šunimis“, taip įžeidė statutinių valstybės tarnautojų garbę ir orumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. V. teisme savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad buvo vienas automobilyje „Opel Astra“, stovėjo prie įvažiavimo į sodybą. Policininkai buvo su tarnybiniu automobiliu, uniformuoti, neprisistatę bei nepaaiškinę kokiu tikslu atvyko, jį jėga ištraukė iš mašinos, liepė galvą dėti ant mašinos stogo, atliko jo apžiūrą, paskui jį pasodino į tarnybinį automobilį, tada tikrino jo automobilį. Kai pareigūnai padarė kratą jo automobilyje ir nieko nerado, o automobilyje paliko netvarką - kilimėliai buvo sumesti ant sėdynių, todėl pavadino pareigūnus šunimis, nes patys pareigūnai jį išprovokavo taip elgtis. Prašo bylą prieš jį nutraukti.

Teisme nukentėjusieji Raimondas Aponkus ir Tomas Andruška buvo apklausti liudytojais.

Liudytojas Raimondas Aponkus teisme parodė, kad tada kartu su Tomu Andriuška važiavo į įvykį Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje. Važiuodami Berenių kaime pamatė važiuojantį link pagrindinio kelio pilkai sidabrinės spalvos automobilį „Opel Astra“, jis žinojo, kad tokį automobilį vairuoja G. V., kuris neturi teisės vairuoti, todėl su kolega Tomu Andruška nusprendė tą automobilį patikrinti. Jiems privažiavus automobilyje be G. V. kitų žmonių nebuvo. Kadangi žinojo G. V. kaip teistą asmenį, linkusį daryti nusikalstamas veikas, atlikusį bausmę Lietuvoje ir užsienio šalyse už įvairius nusikaltimus, tame tarpe ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, buvo nuspręsta atlikti jo bei automobilio apžiūrą. Buvo pareikalauta išlipti, atsistoti prie mašinos ir praskėsti kojas, taip ir buvo atlikta jo apžiūra, kad neatsikratytų draudžiamų daiktų. Jis pakluso apžiūrai, tik reikėjo padėti jam plačiau kojas pastatyti. Apžiūra buvo atliekama fiziškai kontroliuojant kūną, pareikalauta nesukinėti galvos, pagal taktinius asmens apžiūros reikalavimus. Nieko draudžiamo pas jį nebuvo rasta. Buvo apžiūrėtas jo automobilis, į tarnybinį automobilį jis buvo pasodintas tik po jo automobilio apžiūros. Pretenzijas jis pareiškė vėliau, surašius protokolą už vairavimą be teisių, kuris buvo surašytas vietoje. Davus jam pasirašyti protokolą prasidėjo priekaištai, keiksmažodžiai, buvo perspėtas nesikeikti, tada jis abu pareigūnus pavadino „šunimis“, po to G. V. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį ir parvežtas į komisariatą protokolo surašymui, nes patys jo rašyti negalėjo, į jokias sulaikymo kameras nebuvo uždarytas. Jis tuo metu asmeninės kameros neturėjo, Tomas Andriuška turėjo „Bodi“ nešiojamą kamerą, o mašinoje yra vaizdo registratorius. Vaizdo įrašai buvo išsiųsti į Klaipėdos imuniteto tarnybos skyrių, kai G. V. parašė skundą dėl jų veiksmų.

Liudytojas Tomas Andruška teisme davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytojas Raimundas Aponkus. Papildomai parodė, kad surašius protokolą dėl automobilio vairavimo be teisių, sprendžiant kam perduoti automobilį, tada G. V. juos ėmė kaltinti jo automobilio sugadinimu, nes nebeužsivedė, pradėjo keiktis, jį su kolega išvadino „šunimis“. Asmeninę kamerą jis turėjo, tačiau nebuvo įjungęs, nes iš pradžių G. V. elgėsi padoriai. Kai jis pradėjo elgtis įžūliai ir keiktis, tada kamera buvo įjungta. Ta kamera jiems pagal įstatymą nėra numatyta, todėl nenumatyta kada ją įjungti, kada ne.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi ir nusižengimą tyrusi institucija G. V. kaltę įrodinėja šia surinkta pirmine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 5-6); policijos pareigūno Raimondo Aponkaus tarnybiniu pranešimu (b. l. 7).

Surinkti įrodymai patvirtina, kad G. V. necenzūriniu žodžiu išvadindamas policijos pareigūnus Raimondą Aponkų ir Tomą Andrušką, įžeidė minėtų statutinių valstybės tarnautojų garbę ir orumą, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 straipsniai).

Skiriant nuobaudą kaltininkui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ANK 34 straipsnyje. Atsižvelgiant į kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas skiria sankcijoje už padarytą nusižengimą numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 636 straipsniu,

nutaria:

G. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, ir jam paskirti administracinę nuobaudą – baudą 115,0 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų).

Išaiškinti G. V., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 str. 1, 2 d.).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų, nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas (parašas) Virginijus Gedeikis