- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-26
- Bylos Nr.
- eI2-10543-931/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02307-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Asta Astrauskienė
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui A. Č.,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui A. O.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. P. skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 24S90452.
Pareiškėjas paaiškina, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas darbo Lietuvoje pagrindu ir įteiktas 2023 m. spalio 9 d. per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją (duomenys neskelbtini). Atvykęs į Lietuvos Respubliką pas darbdavį uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) pareiškėjas buvo informuotas, kad nėra darbo ir darbo sutartis nebus sudaryta. Siekdamas įteisinti savo teisinę padėtį pareiškėjas Migracijos departamentui 2023 m. lapkričio 8 d. pateikė prašymą pakeisti darbdavį (į uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“)), tačiau prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas. Negavęs iš atsakovo jokio sprendimo, taip pat nutraukus darbo santykius su nurodytu darbdaviu, 2024 m. kovo 26 d. pareiškėjas pats atšaukė prašymo dėl darbdavio keitimo pateikimą. Pareiškėjas pateikė prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) įmonėje (vizitas 2024 m. kovo 29 d., 2024 m. balandžio 3 d., 2024 m. gegužės 9 d., tačiau jo prašymai nepriimti, nurodant, kad užsienietis Lietuvoje yra neteisėtai. 2024 m. gegužės 9 d. priimtas sprendimas nutraukti dokumentų nagrinėjimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėjo vertinimu nurodytos aplinkybės turėjo būti vertinamos, t. y., kad pareiškėjas pas pirminį darbdavį nedirbo ne dėl nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių, o vėliau sistemingai siekė įteisinti savo teisinę padėtį, teikė prašymus Migracijos departamentui, tačiau jie buvo stabdomi/nepriimami, tokiu būdu užkertant kelią pareiškėjui įteisinti savo teisinę padėtį.
Pareiškėjas nepažeidė jam Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 36 straipsnyje numatytų pareigų, atsakovas nepateikė jokių objektyviai egzistuojančių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi metu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
Atsakovas, patikrinimo metu nustatęs, kad su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis, o šis periodiškai teikė prašymus pakeisti darbdavį/išduoti naują leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, turėjo kreiptis į pareiškėją ir/ar jo darbdavį su prašymu pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių susiklostė tokia situacija, užuot nepagrįstai konstatavus pareiškėją pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis. Tokį pagrindą būtų pagrįsta taikyti, jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjas prašymo dėl leidimo laikinai gyventi padavimo metu būtų sąmoningai pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis, pvz., pateikdamas netikrą/suklastotą darbo sutartį ir/ar kitą su joje nurodytais duomenimis susijusią informaciją, tačiau tokių duomenų sprendime nepateikta.
Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas, pareiškėjo situacijos individualiai nevertino, sprendimą priėmė formaliai, kas yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimais, įpareigojančiais viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, kad duomenys apie asmenį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2024 m. kovo 19 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį. Pareiškėjas atsiėmęs leidimą laikinai gyventi darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Taip pat nustatyta, pagal VSDFV informacinėje sistemoje duomenis, kad užsienietis, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš bendrovės, sudarantis (duomenys neskelbtini) Eur. Kadangi darbo sutartis su asmeniu nebuvo sudaryta, užsienietis bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos - darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, o tai, kad jis neįsidarbino, atitinka imperatyvią leidimo laikinai panaikinimo nuostatą, numatytą Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta). Taip pat asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas, nesudarydamas darbo sutarties su bendrove, neinformavo Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes, o dėl naujo leidimo gyventi išdavimo kreipėsi tik 2023 m. lapkričio 8 d.
Tvarkos aprašo XI skyriuje „Leidimo laikinai gyventi panaikinimas“ nėra įtvirtinta Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3992- 858/2016). Migracijos departamentas neprivalo kreiptis į pareiškėją ar į pareiškėjo darbdavį dėl papildomų paaiškinimų, priimant sprendimą dėl pareiškėjo leidimo panaikinimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš bylos šalies, kurios reikalavimas bus atmestas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 13 d. – 2023 m. birželio 23 d. laikotarpiu su V. K. vedė komunikaciją pareiškėjo įdarbinimo ir laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo klausimais. 2023 m. birželio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą, kuriuo informavo apie planuojamą su pareiškėju darbo sutarties sudarymą ir tuo pagrindu tarpininkavo laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo procedūroje. Įvertinusi laikino leidimo gyventi suteikimo procedūros specifiką ir atsižvelgdama į V. K. siūlymą bei neturėdama duomenų apie pareiškėjo planuojamą atvykimo į Lietuvos Respubliką laiką, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo rašte nenurodė pareiškėjo planuojamo įdarbinti pradžios datos.
Po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tarpininkavimo raštą, komunikacija su pareiškėju ir/ar jo pasirinkta tarpininke nutrūko. Apie tai, kad pareiškėjui suteiktas leidimas ir/ ar jis atvyko į Lietuvos Respubliką UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo.
Apie tai, kad pareiškėjui suteiktas laikinas leidimas gyventi, jis yra atvykęs į Lietuvos Respubliką ir dirbo pas kitus darbdavius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo 2024 m. gegužės 29 d., susipažinusi su skundu.
Pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad darbo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, skunde pateikė deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kurie nepagrindžia jų realumo. Pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, apie tai neinformavo, bei nebuvo atvykęs pas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas skunde tikslingai nenurodė nei atvykimo pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ datos ir laiko; kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pateikė informaciją apie darbo vietų neturėjimą ir darbo sutarties nepasirašymą; darbo sutarties su trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ datos.
Pareiškėjas 2023 m. spalio 9 d. sužinojo apie Migracijos departamento priimtą sprendimą išduoti jam laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu, atsižvelgiant į sprendime nurodytas faktines aplinkybes, jau 2023 m. spalio 17 d. pareiškėjas sudarė darbo santykius su trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas apskritai neplanavo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas tik 2023 m. lapkričio 8 d. pateikė prašymą pakeisti darbdavį į UAB „(duomenys neskelbtini)“.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė su pareiškėju sudaryti darbo sutartį, teikė tarpininkavimo raštą, pareiškėjui atvykus, ketino su juo sudaryti darbo sutartį ir mokėti tarpininkavimo rašte nurodytą darbo užmokestį, ir laukė pareiškėjo atvykstant.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimų į skundą nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Pabrėžė, kad vienintelis pagrindas, kuriuo remiantis pareiškėjui galėtų būti panaikintas leidimas laikinai gyventi – tai, kad nebuvo sudaryta darbo sutartis. Atstovė nurodė, kad būtent darbdavys privalėjo per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie tai, kad su užsieniečiu darbo sutartis nebuvo sudaryta. Dėl sprendime nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjas dirbo neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, nurodo, kad darbdaviui tenka atsakomybė už nelegalų darbą. Pareiškėjo atstovės vertinimu, nepagrįsti argumentai, kad pareiškėjui nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, kadangi būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsipareigojusi mokėti nustatyto dydžio darbo užmokestį, tačiau darbo sutartis nebuvo sudaryta. Antrasis darbdavys jokių įsipareigojimų nebuvo prisiėmęs. Darbdavio pakeitimo procedūra pareiškėjo atveju negalėjo būti taikoma, nes užsienietis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti. Atstovas paaiškino, kad bendrovė tikėjosi, kad užsienietis atvyks ir pradės dirbti. Tarpininkavimo rašte nebuvo numatyta kada pareiškėjas turi atvykti į Lietuvą, todėl bendrovė ir negalėjo informuoti Migracijos departamento per 7 dienas apie tai, kad darbo sutartis nebuvo sudaryta.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad jis pageidauja sudaryti su pareiškėju darbo sutartį, todėl jam ir padeda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 24S90452, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo (toliau – ir Sprendimas).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas M. P. yra (duomenys neskelbtini) pilietis.
Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė 2023 m. liepos 4 d. prašymą Nr. 2306-LLG-8137 išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Prašymas) tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas.
Prašyme, be kita ko, nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis bus darbo užmokestis, kurio dydis nurodytas – (duomenys neskelbtini) Eur.
Pareiškėjas taip pat pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20230621-113887 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas).
Tarpininkavimo rašte, be kita ko, nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja įdarbinti užsienietį (pareiškėją) pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 2 metų laikotarpiui (duomenys neskelbtini), ekonominės veiklos rūšies sritis, pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – paslaugos. Bendrovė įsipareigojo darbo sutarties laikotarpiu mokėti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) Eur mėnesinį darbo užmokestį.
Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2025 m. rugsėjo 4 d.
Remiantis VSDFV informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2024 m. kovo 19 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 6 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2024 m. balandžio 2 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2025 m. rugsėjo 4 d., nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.
Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).
Įstatymo 50 straipsnio 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, kai <...> nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.
Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT, kuris 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019, konstatavo, jog pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – Aprašas) 129¹ punktas numato, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte <...> nurodytais pagrindais <...> ir praėjus 2 mėnesiams atitinkamai nuo šio leidimo išrašymo dienos <...> Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nustato, kad VSDFV IS nėra duomenų apie šio užsieniečio įdarbinimą, atliekami Aprašo 130 punkte nurodyti veiksmai.
Pagal Aprašo 130 punktą, paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Migracijos departamentas VSDFV informacinėje sistemoje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą nustatė, kad pareiškėjas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba, tačiau nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2024 m. kovo 19 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas šių aplinkybių iš esmės neginčija.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad pareiškėjas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties nesudarė ir nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2024 m. kovo 19 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau Migracijos departamento sprendimas leisti pakeisti darbdavį nebuvo priimtas, t. y. pareiškėjas pakeitė darbdavį nesilaikydamas Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos, buvo pagrindas pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).
Migracijos departamentas remiantis VSDFV informacinėje sistemos duomenimis nustatė, kad per visą turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį (tai yra nuo 2023 m. rugsėjo 9 d., kai buvo pareiškėjui įteiktas leidimas laikinai gyventi, iki ginčijamo Sprendimo priėmimo) nė karto nebuvo išmokėtas Prašyme ir Tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) Eur. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2023 m. spalio 31 d. išmokėjo 458,18 Eur, 2023 m. lapkričio 1 d. – 2023 m. lapkričio 30 d. – 340 Eur; 2023 m. gruodžio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. - 134,21 Eur; 2024 m. sausio 1 d. – sausio 31 d. – 930 Eur; 2024 m. vasario 1 d. – 2024 m. vasario 29 d. – 930 Eur; 2024 m. kovo 1 d. - 2024 m. kovo 19 d. – 927 Eur.
Pareiškėjas iš esmės neneigia, kad jam nebuvo mokėtas Prašyme ir Tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) Eur. Tačiau pareiškėjas dėl to kaltina darbdavį, kuris nesudarė su juo darbo sutarties; teigia, kad pats pareiškėjas yra sąžiningas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjo nurodyti argumentai iš esmės yra teisiškai nereikšmingi. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir jo darbdavio susiklostę santykiai nėra reikšmingi, teisėjų kolegija jų nevertina. Svarbu pats faktas, kuris šioje byloje yra neginčijamai nustatytas, kad pareiškėjui nebuvo mokamas Prašyme ir Tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, kas neatitinka anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų. Be to, tarpininkavimo raštą išdavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas neinformavo bendrovės apie išduotą leidimą laikinai gyventi išdavimą ir neatvyko sudaryti darbo sutarties.
Aprašo 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3 papunktį pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).
Nagrinėjamu atveju, ginčo laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 9 d. iki ginčijamo Sprendimo priėmimo (2024 m. balandžio 2 d.) nustatytas pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – viena MMA (Įsakymo 1.3 papunktis). Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA – 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
Kaip matyti iš bylos, nors pareiškėjui 2024 m. sausio mėnesį, 2024 m. vasario mėnesį ir 2024 m. kovo mėnesį buvo išmokėtas minimalus nustatytas darbo užmokestis, tačiau pareiškėjui už 2023 m. spalio mėn., 2023 m. lapkričio mėn., išmokėtas darbo užmokestis buvo ženklai mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MMA darbo užmokestis. Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA, o tai neatitiko ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Ir tai taip pat buvo pagrindas panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Tačiau pareiškėjas šių sąlygų neatitiko.
Pareiškėjas mano, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra per griežtas, neatitinka VAĮ nuostatų, mano, kad Migracijos departamentas privalėjo kreiptis į pareiškėją ir/ar jo darbdavį su prašymu pateikti paaiškinimus.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo jokio teisės akto, nustatančio Migracijos departamento pareigą apklausti užsieniečius ar reikalauti papildomų duomenų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017 nurodyta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad, prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – ir Chartija) apibrėžiant gero administravimo principo turinį taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Nr. C-395/00). Gero administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-214/2014). Gero administravimo principas reiškia, kad veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus dėl tokio akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014). Vis dėlto aptariama asmens teisė būti informuotam ir išklausytam nėra absoliuti. Pavyzdžiui, apklausa gali būti akivaizdžiai nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3052-525/2019).
Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai suponuoja, jog pareiškėjų teisių būti išklausytam tikslų aspektu vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjai turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudojasi, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu, o to nepadarius, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytam teisme, tačiau pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, o jo atstovė teismo posėdyje nenurodė, kokias papildomas aplinkybes pareiškėjas būtų nurodęs ir kokius papildomus įrodymus būtų pateikęs atsakovui, kad šis būtų priėmęs kitokius sprendimus.
Sprendime įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, t. y. jo socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai.
Tačiau teismas nagrinėjamu atveju nesutinka dėl Sprendime nustatyto Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto teisinio pagrindo panaikinti leidimą laikinai gyventi, kuris sudaro prielaidas Migracijos departamentui ateityje atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Aprašo 80.3 p., Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.), taip pat prielaidas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, keista 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3K-128 14 punktą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendime iš esmės nėra motyvų, pagrindžiančių užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą – Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Sprendime yra nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, 2023 m. spalio 9 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi per Migracijos departamento pasirinktą paslaugų teikėją Tadžikistane ir atvykęs į Lietuvos Respubliką, darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė, , pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo konstatuotina, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad situacija, kai užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, yra reglamentuota Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir yra savarankiškas pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Kai su užsieniečiu nesudaroma darbo sutartis, leidimas laikinai gyventi naikinamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Kai užsienietis pakeičia darbdavį, neturėdamas Migracijos departamento leidimo, taip pat yra pagrindas naikinti leidimą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Migracijos departamentas šias aplinkybes įvertino, ir šiais pagrindais panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje nėra ginčo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketino įdarbinti pareiškėją, išdavė tarpininkavimo raštą ir įsipareigojo mokėti būtent (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestį. Tai, kad darbo sutartis atvykus į Lietuvos Respubliką nebuvo sudaryta, nenustačius kitų aplinkybių, nėra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo gyventi išdavimo nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Byloje Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad pareiškėjas teikdamas 2023 m. liepos 4 d. prašymą neketino dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjui nesudarius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, išdavusia tarpininkavimo raštą, darbo sutarties, yra pagrindas naikinti leidimą laikinai gyventi būtent Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas atsiliepime į skundą, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir LVAT 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1586-624/2024.
Atsižvelgiant į tai, Sprendimo dalis dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu panaikinama.
Proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą, priimtą Van de Hurk prieš Olandiją byloje; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą, priimtą Helle prieš Suomiją byloje; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi teismo procesinis sprendimas yra iš dalies palankus pareiškėjui, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Bylos medžiagoje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgdama į patenkintų skundo reikalavimų apimtį, sprendžia, kad pareiškėjui priteistina 7 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Atsakovas įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo skundą patenkinus iš dalies (panaikintas vienas iš trijų Sprendime nurodytų pagrindų) trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į išlaidų atlyginimą pareiškėjo atmestų reikalavimų dalyje. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo patyręs 2236,08 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ir pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį yra atlyginamos išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2023 m. IV ketvirčio bruto 2 110,3 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju trečiojo suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į skundą pateikimą 2042,48 Eur (teismo vertinimu, visi ataskaitoje nurodyti veiksmai sudaro atsiliepimo į skundą rengimą) neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio.
Byloje taip pat pateikta PVM sąskaita faktūra 193 Eur sumai už atstovavimą teisme. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme valandą – koeficientas yra 0,1. Pažymėtina, kad, pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad 2024 m. liepos 23 d. teismo posėdis vyko 27 minutes. Remiantis protingumo principu, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas priteisti išlaidas už atstovavimą teismo posėdyje.
Remiantis Rekomendacijų 8.19 papunkčiu ir 2023 m. IV ketvirčio bruto, kuris yra 2 110,3 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašomos priteisti 193,60 Eur išlaidos už atstovavimą teisme neviršija rekomenduojamo dydžio.
Atsižvelgiant į tai, kad 2/3 pareiškėjo skundo reikalavimų buvo atmesta, teismas priteisia trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pareiškėjo atlyginti 1491,2 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. P. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 24S90452 dalį, kurioje nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.
Kitoje dalyje Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 24S90452 palikti nepakeistą.
Pareiškėjo M. P. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 7 Eur (septynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1491,20 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 20 cnt) bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo M. P., (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.