Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja J. J. (toliau – pareiškėja) ir jos atstovė advokatė D. Latotina – Micevičė (toliau – pareiškėjo atstovė), tikslu gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja per tris mėnesius nuo savo mamos Elenos D. M. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą – priimdama mamos asmeninius ir buities daiktus, prižiūrėdama į palikimo sudėtį patenkantį gyvenamąjį namą, žemės sklypą, tvarkydama buitį gyvenamajame name, mokėdama komunalinius mokesčius. Nurodė, jog E. D. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiškėja į notarą dėl mamos palikimo priėmimo per 3 mėnesius po jos mirties nesikreipė dėl nežinojimo. Teigė žinanti, jog jos brolis A. M., kaip ir ji, turi teisę į dalį mamos palikimo, anksčiau bandė tartis dėl turto pasidalinimo, tačiau nepavyko. Nesutinka su brolio atsiliepimo į pareiškimą argumentais, jog antras namo aukštas priklauso tik A. M., kad antras aukštas po mamos mirties buvo užrakintas, atjungta elektra, ji į jį negalėjo patekti ir, jog ji po mamos mirties šios namo dalies faktiškai valdydama nepriėmė ir joje negyveno. Tvirtino, jog po mamos mirties ir toliau gyveno savo gyvenamojoje vietoje – name, tvarkė visą namą ir jame po mamos mirties likusius asmeninius ir namų apyvokos daiktus, namą prižiūrėjo, šildė visas namo gyvenamąsias patalpas. Pareiškimą grindė dokumentais apie komunalinių mokesčių mokėjimą bei liudytojo (sutuoktinio) R. J. parodymais.

3. Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo A. M., kurio interesus atstovauja advokatė V. Mataitė ir jam yra tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, bei suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas, kuriam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo VĮ Turto bankas nurodė neprieštaraujantis dėl pareikimo tenkinimo ir prašantis bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui A. M. ir suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar pareiškėja aktyviais veiksmais faktiškai valdydama per 3 mėnesius po mamos mirties priėmė jos palikimą.

5. Iš mirties, gimimo liudijimų ir gyventojų registro duomenų matyti, jog E. D. M., (toliau – palikėja) gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini): turėjo du pilnamečius vaikus: pareiškėją J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotą asmenį A. M., gim. (duomenys neskelbtini); iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini).

6. Iš 2018 m. sausio 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog palikėja iki mirties nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – 53/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53/100 dalis kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kita gyvenamojo namo, kiemo statinių ir žemės sklypo dalis nuo 2002 m. spalio 31 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso palikėjos dukrai J. J. ir jos sutuoktiniui R. J..

7. Iš 2017 m. liepos 13 d. Testamentų registro išrašo matyti, jog palikėjos vardu testamentų nebuvo registruota bei Testamentų registre nėra registruota pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo, palikimo atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

8. Iš Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarės V. J. – B. 2018 m. vasario 6 d. liudijimo Nr. 442 matyti, kad notarė paliudijo faktą, jog po palikėjos mirties paveldėjimo byla nepradėta.

9. Iš 2018 m. spalio 12 d. Testamentų registro išrašo matyti, jog 2018 m. balandžio 20 d. Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro (toliau – Notaro biuras) notarė V. J. – B.(toliau – Notarė) įregistravo palikėjos palikimo priėmimo 2018 m. balandžio 17 d. faktą – palikimą priėmęs asmuo A. M..

10. Iš 2017 m. Gautų dokumentų registro kopijos nustatyta: Notarų biuro Gautų dokumentų registre įregistruotas įrašas Nr. 53 - 2017 m. liepos 12 d. A. M..

11. Iš palikėjos E. D. M. paveldėjimo bylos Nr. 76/2018 kopijos nustatyta: 2017 m. liepos 12 d. elektroniniu laišku Notarų biurui atsiųstas pareiškimas, A. M. vardu, kuriuo prašoma palikėjos palikimą registruoti A. M. vardu, prie elektroniniu paštu atsiųsto pareiškimo pareiškėjo asmenybę ir giminystės ryšius su palikėja įrodančių dokumentų nepateikta; 2017 m. liepos 12 d. elektroniniu laišku Notarė informavo A. M., jog pareiškimas turi būti tvirtinamas notaro, išaiškino asmens teisę notarinius veiksmus atlikti per atstovą, palikimo priėmimo terminą ir nesikreipimo į notarą dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu pasekmes; 2017 m. liepos 13 d. Notarė patikrino Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registrų duomenis apie palikėją; 2018 m. balandžio 17 d. Notarė patvirtinto (Notarinio registro Nr. 1252) A. M. pareiškimą, kuriuo A. M. patvirtino priėmęs palikėjos palikimą ir pareiškė prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodydamas, jog 2017 m. liepos 12 d. elektroniniu paštu buvo pateikęs pareiškimą Notarei; 2018 m. balandžio 17 d. liudijimu (Notarinio registro Nr. 1254) Notarė paliudijo, kad po palikėjos mirties palikimą priėmė A. M..

12. Iš sąskaitų, kvitų, mokėjimo nurodymų kopijų matyti, jog 2017 m. gegužės – liepos mėnesiais buvo mokėti mokesčiai gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini)., išlaikymui (už suvartotą elektrą, atliekų tvarkymą, tiektą vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas).

13. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11 - 5.14 straipsniai). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo rūpintis ir rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

14. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

15. Palikimas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CK 5.62 straipsnio 1 dalis), priimamas laisva valia, vienu iš įstatyme nurodytų būdų ir įpėdinis, priimdamas palikimą bet kuriuo įstatymo nustatytu būdu, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis, pvz., kitais įpėdiniais. Ta aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo. Jeigu vienas įpėdinis kreipiasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o kitas pradeda turtą valdyti, tai reiškia, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais būdais. Įpėdinio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra sandoris – palikimo priėmimas.

16. Norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl kiekvienoje individualioje bylos situacijoje sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, teismo turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, kitų įpėdinių požiūris ir vertinimas dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybės, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.

17. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens A. M. atstovės argumentais, jog vien ta aplinkybė, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo momento tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio aktyvių veiksmų atlikimo faktiškai pradedant vykdyti turtą, tačiau tuo pačiu pažymi, jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis turi būti teismo vertinamas individualiai, nes tik įvertinus konkrečias nagrinėjamos situacijos aplinkybes, turi būti nustatoma reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, kad įpėdinis, paėmęs vieną ar kelis kilnojamuosius daiktus, elgiasi kaip paveldėto turto savininkas, visuma. Nors suinteresuotas asmuo A. M. ginčijo, kad pareiškėja neatliko aktyvių veiksmų po mamos mirties ir per 3 mėnesius nepradėjo faktiškai valdyti palikėjai priklausiusios gyvenamojo namo dalies, nes namo antras aukštas, kuriame gyveno palikėja, buvo užrakintas, pareiškėja į namo antrą aukštą negalėjo patekti ir mokesčius mokėjo tik už jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpų išlaikymą, visgi teismas su šiais suinteresuoto asmens argumentais negali sutikti ir juos atmeta, kaip nepagrįstus dėl sekančių priežasčių.

18. Pirma, bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodomas aplinkybes, jog dar iki palikėjos mirties tarp pareiškėjos ir mamos buvo susiklostę ilgamečiai bendrosios dalinės nuosavybės – gyvenamojo namo, kitų statinių ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). – valdymo santykiai. Aplinkybės, jog pareiškėja su palikėja gyveno viename, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame, gyvenamajame name, nepertraukiamai iki mirties palaikė šeimyninius ryšius, o po palikėjos mirties momento pareiškėja ir toliau liko gyventi šiame name, kaip vienintelėje gyvenamojoje vietoje, neginčijo ir suinteresuotas asmuo A. M.. Suinteresuotas asmuo A. M. neginčijo ir pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog mokesčius už namo išlaikymą tiek palikėjai esant gyvai, tiek ir po jos mirties mokėjo pareiškėja.

19. Antra, byloje nėra duomenų, jog būtų buvę atidalinta į palikėjos palikimo sudėtį įeinančio gyvenamojo namo realioji dalis, kad gyvenamojo namo antru aukštu, kuriame iki mirties gyveno palikėja, būtų buvę galima naudotis izoliuotai nuo likusios namo dalies (į antrą namo aukštą buvo galima patekti nesinaudojant bendru įėjimu į namą ir jam komunalinės paslaugos būtų buvę teikiamos, šildymo, vandens, elektros sistemos įrengtos atsietai), todėl teismas suinteresuoto asmens A. M. argumentus, jog pareiškėja po mamos mirties mokėjo tik jai priklausančios namo dalies išlaikymo išlaidas, laiko nepagrįstais.

20. Trečia, suinteresuotas asmuo A. M. rašytiniuose paaiškinimuose mini prieštaringas aplinkybes: vienok, tvirtina, jog po palikėjos mirties mamai priklausančią namo dalį užrakinęs, kita vertus, nurodo, jog pareiškėja naudojasi palikėjai priklausiusia namo dalimi –„apgyvendino savo uošvę“, t. y. ir lyg pripažįsta, jog pareiškėja naudojasi gyvenamojo namo antru aukštu, taigi visu gyvenamuoju namu.

21. Atsižvelgus į byloje surinktų duomenų visumą, į sprendimo 18 – 20 punktuose nustatytą, t. y. į pareiškėjos paaiškinimus, jog ji iki mirties nuolat gyveno su mama ir rūpinosi palikėjos buitimi, sveikata, gydymu, o po palikėjos mirties perėmė iš esmės visus mamos asmeninius ir buities daiktus, organizavo mamos laidotuves, po mirties naudojosi visu gyvenamuoju namu, nuo pat palikimo atsiradimo momento šildė visas namo gyvenamąsias patalpas, jas tvarkė, mokėjo komunalinius mokesčius už į namą tiekiamą elektrą, vandenį, už atliekų ir nuotekų tvarkymą, į liudytojo (pareiškėjos sutuoktinio) R. J. parodymus, jog po pareiškėjos mamos mirties pareiškėja savo lėšomis tvarkė gyvenamojo namo stogą, į aplinkybę, jog gyvenamasis namas yra vienintelė pareiškėjos gyvenamoji vieta, o suinteresuotas asmuo A. M. ilgą laiką nesiėmė jokių teisėtų priemonių ir pretenzijų palikimu faktiškai nepertraukiamai nuo pat palikėjos mirties momento besinaudojančiai pareiškėjai nereiškė, o jas pareiškė tik po to, kai pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų įgyvendinti savo teisę priimti mamos palikimą faktiškai valdant teismine tvarka, teismas daro išvadą, jog pareiškėja įrodė aktyviais veiksmais faktiškai nuo palikimo atsiradimo momento pradėjusi E. D. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą valdyti, todėl pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja per tris mėnesius po palikimo atsiradimo dienos faktiškai valdydama priėmė mamos E. D. M., mirusios (duomenys neskelbtini)., palikimą.

22. Atmestini suinteresuoto asmens A. M. ir jo atstovės argumentai, kad mama iki mirties jam buvo pažadėjusi antrą gyvenamojo namo aukštą, kadangi palikėja testamento nepaliko, o ta aplinkybė, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais – paduodamas notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui – įgijo teisę į palikimą, nepaneigia ir nepašalina pareiškėjos, kaip galimos paveldėtojos, teisės priimti jai tenkančią palikimo dalį faktiniu valdymu (sprendimo 13, 15 punktai). Be to, byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų šiuos suinteresuoto asmens A. M. ir jo atstovės argumentus, todėl jie laikytini deklaratyviais.

23. Taip pat, kaip nepagrįstus, teismas atmeta ir suinteresuoto asmens A. M. ir jo atstovės argumentus dėl pareiškėjos nesąžiningumo - pareiškimu neatskleidžiant aplinkybės apie kitą paveldėtoją brolį A. M., kadangi, kaip matyti iš pareiškimo, jo faktiniame pagrinde pareiškėja nurodė aplinkybę apie užsienyje gyvenantį brolį A. M., ko pasekoje, vėliau (teismui nustačius pareiškimo turinio trūkumus) A. M. buvo įtrauktas į bylos procesą suinteresuotu asmeniu.

24. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: pareiškėja – 389,62 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio mokėjimo (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. vasario 13 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.5 (NTP-2)-18-T-441-3150); suinteresuotas asmuo I. M. - 400,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Taip pat byloje teismas patyrė 16,82 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

25. Ypatingosios teisenos bylose galioja taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta šios taisyklės išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Taigi, tik esant nurodytoms aplinkybėms (išimtims), teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

26. Nagrinėjamu atveju byloje pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. M. interesai yra akivaizdžiai priešingi, A. M. ginčijo pareiškimą visoje apimtyje, todėl teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Pareiškimą teismo sprendimu tenkinus visoje apimtyje ir byloje gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, teismas, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi ir 99 straipsnio 1, 2 dalimis, savo iniciatyva turėtų išspręsti, t. y. iš suinteresuoto asmens A. M. priteisti valstybei - 389,62 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurias valstybė patyrė atstovaujant pareiškėją byloje, 38,00 Eur žyminį mokestį bei 16,82 Eur teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas arba atitinkamą jų dalį (CPK 443 straipsnio 6 dalis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens A. M. procesinis elgesys buvo tinkamas, viso bylos proceso metu savo procesinėmis teisėmis A. M. naudojosi ir procesines pareigas įgyvendino savalaikiai ir tinkamu būdu, jo veiksmai nebuvo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų susidarymą lemiantis veiksnys, todėl teismas nutaria nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir minėtų bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens A. M. valstybei nepriteisia (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 - 7 dalimis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 - 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius po palikimo atsiradimo dienos faktiškai valdydama priėmė mamos Elenos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Nepriteisti iš suinteresuoto asmens A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei: 38,00 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 00 euro centų) žyminio mokesčio, 389,62 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 62 euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei 16,82 Eur (šešiolikos eurų 82 euro centų) teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.