- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-03
- Bylos Nr.
- A-502-866-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Artūras Drigotas (pran.)
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio prekyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Antakalnio ūkis“
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos vyriausiojo
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio prekyba“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nagrinėjant administracinę bylą Nr. A502-866/2009 pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Antakalnio prekyba“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Antakalnio ūkis“, dėl statybos leidimo ir pažymos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2000 m. lapkričio 15 d. P. V. įmonei įšduotą statybos leidimą Nr. KP00-232 (toliau – ir statybos leidimas Nr. KP00-232) bei Tarnybos 2001 m. sausio 11 d. P. V. įmonei išduotą pažymą Nr. 101-74 apie statinio statybą pagal suderintą projektą (toliau – ir pažyma Nr. 101-74).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir statybos leidimą Nr. KP00-232 bei pažymą Nr. 101-74 panaikino.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Antakalnio prekyba” (toliau – ir Bendrovė; trečiasis suinteresuotas asmuo) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo pareiškimas būtų atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Bendrovės apeliacinį skundą patenkino: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikino, o bylą nutraukė.
IV.
2009 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl atstovavimo išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. A502-866/2009 nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo priteisimo iš Vilniaus apygardos prokuratūros.
Prašyme trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi ir 45 straipsnio 1 dalimi. Nurodo, kad Bendrovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apmokėdama advokato teisinę pagalbą (pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas Bendrovei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) patyrė 758 Lt išlaidų. Pažymi, jog, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Bendrovė patyrė 2 370 Lt atstovavimo išlaidų. Nurodo, kad advokato teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudarė apeliacinio skundo parengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas Bendrovei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje. Teiga, kad iš viso, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, patyrė 3 128 Lt atstovavimo išlaidų. Nurodo, jog prie prašymo pridedami trečiojo suinteresuoto asmens patirtas atstovavimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo nurodo, kad, teismui atmetus ieškinį ar pareiškimą, prokuroras, ginantis viešąjį interesą, neprivalo atlyginti bylinėjimosi išlaidų, nes tokiu atveju jos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų. Pažymi, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis), todėl, sprendžiant atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką (2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2006), jog, teismui atmetus prokuroro reikalavimą, proceso šalies turėtos bylinėjimos išlaidos turėtų būti apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Akcentuoja, jog analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A23-1758/2008). Be to, tokia pati nuomonė vyrauja ir teisės mokslo doktrinoje. Galiausiai bylinėjimosi išlaidų priteisti iš Vilniaus apygardos prokuratūros negalima ir dėl to, jog tai nėra atskiras juridinis asmuo, o tik valstybės biudžetinės įstaigos – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros – filialas. Pažymi, jog neprieštrauja dėl priteistinos sumos advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies.
ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymai, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartis įsiteisėjo tą pačią dieną (ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis, 145 straipsnis). Kaip matyti iš bylos medžiagos (T. II, b. l. 1-2), trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo buvo pateiktas iki ABTĮ nustatyto termino pabaigos (prašymas paduotas 2009 m. rugpjūčio 17 d., terminas baigėsi 2009 m. rugpjūčio 17 d.).
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o to paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą, t. y. turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja ne tik CPK, bet ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
CPK 79 straipsnis apibrėžia, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas ir jog šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėtoje byloje pareiškėjo iškelti reikalavimai buvo tiesiogiai susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis ir kad pareiškėjo pareiškimo patenkinimo atveju trečiojo suinteresuoto asmens teisės būtų pasikeitusios arba pasibaigusios, darytina išvada, jog Bendrovė, pagal ABTĮ 44 straipsnio nuostatas, turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlygintos bylinėjimosi išlaidos (inter alia atstovavimo išlaidos), patirtos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, jog dėl išlaidų atlygininimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, pateikdamas prašymą, šios nuostatos paisė, t. y. kartu su prašymu jis pateikė 2008 m. spalio 14 d. PVM sąskaitos faktūros SMA Nr. 1703, 2008 m. spalio 14 d. klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos SMA Nr. 1703, advokatų profesinės bendrijos Soloveičikas, Markauskas, Aviža, Bagdanskis banko sąskaitos 2008 gruodžio 2 d. išrašo, 2009 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitos faktūros SMA Nr. 2696, 2009 m. rugpjūčio 5 d. klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos SMA Nr. 2696, advokatų profesinės bendrijos Soloveičikas, Markauskas, Aviža, Bagdanskis banko sąskaitos 2009 m. rugpjūčio 14 d. išrašo nuorašus (T II., b. l. 3-8).
Bendrovė prašyme nurodo, jog, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, iš viso patyrė 3 128 Lt atstovavimo išlaidų.
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, jog priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant jose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į pareiškėjo pareiškimą buvo parengtas 2008 m. balandžio 25 d. (Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2008 m. balandžio 29 d., T. I, b. l. 82-87), o apeliacinis skundas – 2008 m. rugsėjo 29 d. (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2008 m. spalio 1 d.). Advokatas S. Aviža, atstovaudamas Bendrovei, dalyvavo 2008 m. rugsėjo 4 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje, trukusiame 1 val. 15 min. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. posėdžio protokolas, T. I., b. l. 127-130), ir 2009 m. liepos 23 d. vykusiame apeliacinės instancijos teismo posėdyje, trukusiame 40 min. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 23 d. posėdžio protokolas, T. I, b. l. 183-184). Pažymėtina, jog apskaičiuojant užmokestį už advokato nuo 2008 m. sausio 1 d. suteiktas paslaugas, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” ir pagrindu imamas 800 Lt dydžio MMA.
Rekomendacijų 2 punkte numatyta, jog, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir 2.1-2.8 papunkčiuose išvardintus kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas 0,5 koeficientas (byla yra vidutinio sudėtingumo, reikalaujanti tam tikrų specialių žinių, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog advokatas S. Aviža teisines paslaugas teikė ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, bet ir apeliacinės instancijos teisme).
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už atsiliepimo į pareiškimą parengimą maksimaliai priteistina 2 400 Lt (3 x 800), o už apeliacinio skundo, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, parengimą, pagal Rekomendacijų 8.10 punktą, maksimaliai priteistina 1 600 Lt (2 x 800). Taip, kaip jau buvo minėta, advokatas S. Aviža atstovavo trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apygardos administracinio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų posėdžiuose. Rekomendacijų 9 punkte numatyta, jog atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas; jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Posėdis pirmosios instancijos teisme truko 1 val. 15 min., todėl, vadovaujantis pirmiau pacituota nuostata, tokios trukmės teismo posėdis laikomas trukusiu 1 val., tačiau, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, už dalyvavimą jame turėtų būti atlyginama proporcingai sugaištam laikui, taigi maksimaliai tokiu atveju, remiantis Rekomendacijų 8.18 punktu, priteistina 150 Lt (0,15 x 800 + (0,15 x 800) / 4). Apeliacinės instancijos teismo posėdis truko 40 min., kas, pagal Rekomendacijų 9 punktą, taip pat laikoma 1 val. trukusiu posėdžiu, todėl už atstovavimą trečiajamai suinteresuotam asmeniui jame maksimaliai priteistina 120 Lt (0,15 x 800).
Atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju taikomą 0,5 koeficientą, Bendrovei iš viso priteistinas 2 135 Lt ((2 400 + 1 600 + 150 + 120) x 0,5) atstovavimo išlaidų atlyginimas.
Pažymėtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo prašo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą priteisti iš Vilniaus apygardos prokuratūros, kuri su tuo nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2006, kuria remiasi Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo, buvo konstatuota: „CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad prokuroras <...> atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Dėl to darytina išvada, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, yra atleistas ir nuo kitų bylinėjimosi išlaidų. Teismui atmetus prokuroro reikalavimą, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis)”. Atsižvelgiant į CPK 4 straipsnį, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuota taisyklė yra aktuali ir nagrinėjamu atveju, todėl Vilniaus apygardos prokuratūra pagrįstai teigia, kad Bendrovei jos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos ne iš Vilniaus apygardos prokuratūros, o iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog analogiškos pozicijos šiuo klausimu laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-617/2008).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio prekyba“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Antakalnio prekyba“ iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto priteisti 2 135 Lt (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt penkis litus) teismo išlaidų.
Nutartis neskundžiama.