Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš pirmininkaujancio teisejo Romo Aikeviciaus, teiseju Kestucio Dargužio ir Jono Furmanaviciaus, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei ir Rutai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Auksei Repšytei, gynejams advokatams Mykolui Geluseviciui ir Juozui Petrui Klimaiciui, nukentejusiajai ir civiliniai ieškovei D. T., jos atstovui advokatui Vladui Mikšai, nukentejusiajai Z. P., atstovems pagal istatyma ir civilinems atsakovems S.J. ir V. J., civiliniams atsakovams R. J. ir R. J., teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje A. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 8 klasiu išsilavinimo, nevedes, dirba UAB “(duomenys neskelbtini)”, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129str.2d.2p.; P. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 9 klasiu išsilavinimo, nevedes, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129str.2d.2p.

kaltinamieji A. J. ir P. J. 2006m.spalio 10d., laike nuo 22 val. iki 24 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininku grupeje, A. J., vedusiam už parankes del girtumo negalinti savarankiškai judeti V. P., su pastaruoju kartu nuvirtus i griovi, bei žinant, kad V. P. del stipraus apsvaigimo nuo alkoholio yra bejegiškoje bukleje ir negali priešintis, tycia spyrus jam koja viena karta i kairi šona, padarant kairio VI šonkaulio tiesiogini lužima, po to, A. J. ir P. J. bendrais veiksmais, tycia A. J. suduodant rankomis, P. J. spiriant kojomis bei suduodant rankomis mažiausiai šešis smugius V. P. i galva bei mažiausiai viena smugi V. P. i nosi, tuo bendrais veiksmais padare odos nubrozdinimus veide, muštine žaizdele nosies nugareleje bei nosies kaulu lužima, poodines kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, del ko išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenu dangalu ir del smegenu suspaudimo besiliejanciu krauju V. P. neteko samones, del ko ivyko aspiracija krauju, besiveržianciu iš nosies, tapusi V. P. mirties

priežastimi, t.y. A. J. ir P. J. bendrais veiksmais V. P., esanti bejegiškoje busenoje, tycia nužude.

Kaltinamasis A. J. kaltu del V. P. nužudymo neprisipažino ir paaiškino, kad 2006m.spalio 10d. vakare su draugais nuejo i bara, kur G. Ž. (jis pripažintas nepakaltinamu, o 2008-03-05 mire) papraše nuvesti iki kryžiaus neblaivu V. P.. Iš pradžiu V. P. vede jis vienas, bet V. P. griuvinejo parsimesdamas ir ji, todel jis papraše E. K. padeti pakelti ir vesti V. P.. Nuo tada jie su E. K. V. P. už parankiu vede dviese, o G. Ž. ir P. J. ejo jiems iš paskos. Bevedant G. Ž. du kartus spyre V. P. i užpakali, bet pastarasis nenugriuvo, nes jis su E. K. ji laike už parankiu. Po to P. J. ar G. Ž. spyre V. P. i nugara ir A. J. kartu su V. P. nukrito i griovi. V. P. nugriuvo ant nugaros, o jis-ant šono. Griovys buvo šalia kelio, negilus. Griovyje V. P. laike A. J. stipriai suspaudes už kaklo, todel šis spyre keliu V. P. i veido sriti, kad paleistu, bet pataike i šlauni, taciau V. P. jo nepaleido, tada jis du kartus ranka sudave V. P. i smakra, bet pastarasis vis tiek jo nepaleido. Tada P. J. V. P. spyre koja ir galejo pataikyti i kakla, po ko V. P. A. J. paleido. Kai V. P. paleido ir jis atsikele, galvoje tvinksejo. Jis neatsimena ar po to kas nors dar muše V. P., bet jis jo daugiau nemuše. Po to visi, tame tarpe ir G. Ž. su E. K., nuejo i mokyklos kiema, o V. P. liko guleti, ar jis buvo kruvinas neatkreipe demesio. Jiems atejus i mokyklos kiema, G. Ž. su dviraciu nuvažiavo nupirkti alaus. Praejus 15 minuciu, jis su E. K. buvo nuejes prie V. P., kuris gulejo kaip gulejes, kelti jie jo nebande. Praejus pusvalandžiui po to, kai V. P. paliko guleti griovyje, jis vienas dar buvo nuejes pažiureti, patapšnojo nukentejusiajam delnais per veida, klause kas nutiko. Galejo buti, jog jis turejo žiebtuveli, kuriuo pasišvietes mate, kad V. P. veidas kruvinas, jis kvepavo. Trecia karta jis V. P. mate tada, kai ejo namo. P. J. norejo kviesti medicinos pagalba. Jo nuomone V. P. negalejo mirti nuo jo smugiu, jis galejo susižaloti galva griudamas ant asfalto, iš kur pas V. P. galvoje atsirado dar dvieju smugiu žymes jis paaiškinti negali. Jis V. P. muše todel, kad jis paleistu jo kakla.

Apklaustas itariamuoju (2006-10-12) kaltinamasis A. J. nurode, kad kojos keliu V. P. smugiavo viena karta i kluba, kitus 5-6 smugius sudave ranka i galva, dešini šona.

2006-10-13 teisme, sprendžiant kardomosios priemones skyrimo klausima, A. J. jau aiškino, kad jis V. P. sudave 2-3 smugius nesitaikant i konkrecias kuno vietas, noredamas, kad V. P. paleistu jo kakla. P. J. spyre koja i galva, o pataike i žanda, pastarasis V. P. sudave ir daugiau smugiu, taciau nemate i kur. E. K. spyre nukentejusiajam i klubo sriti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisejo, A. J. parode, kad V. P. sudave tris smugius: du kartus dešine ranka smugiavo V. P. i veida, galimai i žanda, viena karta spyre i klubo sriti, o i griovi su V. P. nukrito nuo G. Ž. tycinio smugio V. P. i nugara. A. J. išvardino eiles tvarka suduotus smugius: pirmaji smugi kojos keliu V. P. i kluba sudave jis, toliau E. K. spyre nukentejusiajam i koja, vel smugiavo jis-A. J., o po to P. J. spyre koja nukentejusiajam i kakla. Po šio P. J. smugio V. P. A. J. paleido. Del P. J. suduotu smugiu A. J. parode, kad P. J. V. P. smugiavo tris kartus i galva: pirma spyre koja i kakla, kontaktas silpnas, nuo šio smugio V. P. A. J. paleido. Po to P. J. stipriai smugiavo kumšciu i nosi, o trecia karta spyre koja.

K. P. J. kaltu del V. P. nužudymo neprisipažino ir paaiškino, kad 2006m.spalio 10d. vakare su draugais nuejo i bara, kur sutiko G. Ž., kuris jiems nupirko alaus. Jie visi trys: jis-P. J., A. J. ir E. K. išgere po 0,5 l talpos buteli alaus. Po kurio laiko juos pasikviete G. Ž. ir papraše iki kryžiaus padeti pavesti V. P., atrodo, kad G. Ž. dar sake, jog V. P. jam skolingas ir liepe ji mušti ir paspardyti. A. J. iš pradžiu nukentejusiji vede vienas, bet su juo nugriuvo. Tada nukentejusiji V. P. jie vede pasikeisdami. Kai V. P. nugriuvo antra karta, jis padejo A. J. ji vesti, bet kartu vede neilgai, o po to paleido ir jis ejo vienas. Tuo metu A. J. pribego nukentejusiajam iš nugaros ir spyre. V. P. griuvo i griovi kartu nusitemdamas ir A. J.. Jis mate kaip V. P. buvo apsikabines A. J. kakla. Tada jis-P. J. pasilenke, noredamas padeti A. J. išsilaisvinti, o V. P. spyre jam i smakra. Smugis buvo vidutinio stiprumo. Po nukentejusiojo smugio jis atsitrauke, o po to vel priejo ir spyre kelis (2-3) kartus i kaire puse. E. K. nukentejusiajam spyre du kartus i koja. Jis nukentejusiajam i veido sriti nesmugiavo. I kuria kuno vieta smugiavo A. J. tiksliai neatsimena, nes visko idemiai nestebejo. Kai A. J. spyre nukentejusiajam, jau buvo išsilaisvines iš jo. Po to, palike nukentejusiji griovyje, jie nuejo i mokyklos kiema. Dar karta nukentejusiji jis mate tik eidamas namo. A. J. prie nukentejusiojo buvo tris kartus: karta jis ejo su E. K., karta-vienas, o trecia karta ejo visi. Jis nežino del ko mire nukentejusysis ir iš kur pas ji galvoje atsirado 6 trauminiai poveikiai. A. J. nukentejusiji sparde tada kai išsilaisvino, taciau kiek kartu jis spyre neatsimena. Jis-P. J. nukentejusiajam du kartus pataike i peti, o kur pataike trecia karta nežino, galejo buti ir i veido sriti. Kai A. J. sugrižo kruvinomis rankomis, suprato, kad jis dar muše nukentejusiji. Jis-P. J. bande kviesti medicinos pagalba, bet neprisiskambino. Paskui nuejo pas klasioko mama ir ji iškviete med. pagalba. Tai gali patvirtinti A. J. ir E. K..

P. J. apklaustas itariamuoju parode, kad, vedant V. P., G. Ž. visa laika ejo iš paskos ir 2-3 kartus koja spyre V. P. i nugara. Po to pasake: “paveskit i šali ir paspardykit”. Veliau, kai V. P. vede A. J., jis-P. J. nusisuko, o atsigrežes pamate juos abu gulincius griovyje. Viena ranka V. P. buvo apglebes A. J. kakla, lyg smaugtu. Noredamas išlaisvinti A. J., jis lenkesi prie draugo, o V. P. besimuistydamas koja spyre jam i kaklo dešine puse, todel jis viena karta kaires rankos kumštimi smoge nukentejusiajam i galva, bet ranka slydo ir smugis buvo nestiprus. Tada pribego E. K. ir viena karta smugiavo V. P. i šona, galimai i kairi ir pastarasis paleido A. J., kuris atsistojes koja smugiavo V. P. i galva. Tada jis pats du kartus ispyre V. P. i galva. Daugiau nemate, kad kas nors smugiavo. Kur tuo metu buvo G. Ž. jis nežino, pastarasis prisijunge prie ju jiems einant i mokyklos kiema. G. Ž. pagyre, kad jie sumuše V. P., ir pažadejo atnešti alaus. Laukiant G. Ž., A. J. nuejo pažiureti sumuštojo. Grižo po dešimties minuciu, A. J. ranka buvo kruvina, o rankoje sužalojimu nebuvo matyti. Veliau i namus ejo pro sumuštaji V. P., kuris gulejo toje pacioje vietoje, o pašvietes mobiliuoju telefonu, pamate, kad V. P. veidas labai kruvinas.

2006-10-13 teisme, sprendžiant kardomosios priemones skyrimo klausima, pakeite parodymus ir teige, kad jis V. P. sudave viena karta ranka, bet nepataike, du kartus pataike i peti, o kur pataike dar viena smugi nežino. A. J. sparde V. P., bet nemate i kur.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisejo, P. J. parode, kad G. Ž. liepus sumušti V. P., A. J. smugiavo V. P. koja ir abu krito i griovi. Smugius V. P. jie visi trys sudave jau po to, kai V. P. paleido A. J. kakla. Atsistojes A. J. smugiavo V. P. 3-4 kartus, taciau buvo tamsu, todel nemate i kur. A. J. sparde V. P. ir tuomet, kai jie su E. K. jau buvo atsitrauke. A. J. nueidamas dar karta smoge koja V. P., bet i kur pataike nemate, nes šis bande keltis. Skiriasi ir jo paties parodymai: nurodydamas ivykio aplinkybes, parode, kad V. P. smugiavo tris kartus, o veliau parode, kad smugiavo du kartus, o i kur nepamena. Parode, kad nemate kur sudave, nes buvo tamsu, tuo tarpu toje pacioje apklausoje parode, kad mate, jog po ju visu suduotu smugiu V. P. veidas nebuvo kruvinas, nors apšvietimas buvo toks pat.

Nors kaltinamieji A. J. ir P. J. kaltais del V. P. nužudymo neprisipažino, ju kalte pilnai irodyta nukentejusiuju D. T. ir Z. P., liudytoju A. K., M. P., V. P., A. S., A. K. , E. K. ir R. G. parodymais, ivykio vietos apžiuros protokolais (1t. b.l. 5-23), specialisto išvada Nr. M 1475/06 (02) (1t. b.l. 29-34), papildoma specialisto išvada Nr. KM 53-M 1475/06 (02) (1t. b.l. 35-38), daiktu pateikimo protokolais (1t. b.l. 41-50), pavyzdžiu lyginamajam tyrimui paemimo protokolais (1t. b.l. 51-53), specialisto išvada Nr. S-S 119/06 (02) (1t. b.l. 56-63), specialisto išvada Nr. S 77/07 (01) (1t. b.l. 66-73), parodymu patikrinimo vietoje protokolais (1t. b.l. 102-104, 2t. b.l. 103-106, 3t. b.l. 15-20, 106-109).

Nukentejusioji D. T. parode, kad V. P. buvo jos brolis. Kad su broliu kažkas atsitiko jai 2006m.spalio 11d. apie 7.20 val. telefonu praneše apylinkes kriminalistas, veliau ji sužinojo, kad brolis išvežtas i Prienus, o dar veliau sužinojo, jog jis mires. Apie tai ji praneše jo žmonai ir dukroms. V. P. negyveno su šeima, bet ji su juo bendravo, jis dažnai gerdavo. Jis buvo jos vienintelis brolis ir ji del jo mirties labai išgyveno. Laidotuvemis rupinosi kartu su brolio žmona ir dukromis, todel nusprende pareikšti bendra civilini ieškini tiek del turtines, tiek del neturtines žalos. Prašo civilinius ieškinius patenkinti. Ji mano, kad kaltinamieji tik pasinaudojo G. Ž., nes jis nebuvo piktybinis ir ji netiki, jog jis galejo spardyti V. P..

N. Z. P. parode, kad apie vyro V. P. mirti sužinojo 2006m.spalio 11d. apie 8 val. ryto iš vyro sesers D. Ji su vyru iki jo mirties kartu negyveno apie 5 metus, bet del jo mirties kartu su dukromis labai pergyveno. Vyro laidotuvemis rupinosi kartu su jo seserimi D., o taip pat kartu išgyveno jo netekti, todel ir nusprende pareikšti bendra civilini ieškini tiek del turtines, tiek ir del neturtines žalos. Ji netiki, kad G. Ž. galejo tureti itakos kaltinamiesiems del V. P. nužudymo.

Liudytojas A. K. parode, kad jis gyveno kartu su V. P.. 2006m.spalio 10d. apie 20 val. jis grižo iš darbo ir V. P. rado namuose. Jis buvo normalioje busenoje, bet išgeres. Jis pasake, kad eina atsigerti alaus ir papraše pinigu. Gaves pinigu, išejo. Nepastebejo, kad V. P. butu sužalotas. Apie V. P. mirti sužinojo apie 3-4 val. nakties, kai atvažiavo policija.

Liudytoja M. P. parode, kad 2006m.spalio 11d. apie 1-2 val.nakties iš V. grižo G. Ž., jos vyras ir kaimynas. Pabelde G. Ž., jis pasakojo, kad gere Veiveriuose bare. G. Ž. sake, kad mate sužalota V. P., galvojo, jog ji partrenke automobilis. Jis sake, jog praše jaunimo palydeti V. P. namo.

Liudytojas V. P. parode, kad 2006m.spalio 10d. buvo V. bare. Apie tai, kad V. P. negyvas sužinojo ryte. Jis ta vakara kartu su nukentejusiuoju V. P. vartojo alkoholi, tada jis buvo sveikas, nesužalotas. Bare buvo G. Ž. ir dar daug žmoniu, kuriu visu nepažinojo. Su V. P. bendravo nuo vaikystes, jis nebuvo konfliktiškas, budamas neblaivus, niekada nepriekabiaudavo. Kada išsiskyre su V. P. neprisimena.

Liudytoja A. S. parode, kad ji dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)” degalineje Nr. (duomenys neskelbtini), esancioje (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad 2006m.spalio 10d., apie 23.40 val., pro langeli ji pardave stipraus alaus “Teisybe” 2 l talpos buteli, taciau kam pardave, pasakyti negali.

Liudytojas A. K. parode, kad 2006m.spalio 10d., vakare buvo bare, esanciame Veiveriuose, prie autobusu sustojimo. Bare buvo V. P., V. P. ir kiti. Jam išejus, bare pasiliko V. P., kuris tuo metu gere alu. Jam bunant bare, jokiu konfliktu nebuvo, o V. P. buvo sveikas ir nesužalotas. Iš matymo pažista abu kaltinamuosius, jie ta vakara buvo ateje i bara, taciau kada jie atejo ir išejo nepastebejo, taip pat nemate ju gerianciu. Apie muštynes sužinojo veliau, girdejo, kad V. P. puole jaunimas, girdejo kalbant ir apie abu kaltinamuosius.

Liudytojas E. K. parode, kad 2006m.spalio 10d. vakare kartu su A. J. ir P. J. nuejo i Veiveriuose esanti bara, kur G. Ž. papraše nupirkti alaus. G. Ž. už P. J. pinigus nupirko 3 butelius “Forto” alaus, t.y. kiekvienam po 0,5 l talpos buteli. Veliau jie prie baro pamate G. Ž., stovinti su V. P.. G. Ž. papraše V. P. palydeti iki kryžiaus. P. J. jiems pasake, kad G. Ž. papraše sumušti V. P.. V. P. vede pasikeisdami, bet kadangi jis vis klupdavo, tai prikele vede dviese už parankiu. G. Ž. daugiausia seke iš paskos ir du kartus spyre V. P. i kojas, užpakali. V. P. vedamas du kartus krito, bet nesusižalojo. Trecia karta V. P. kartu su A. J. nuvirto i griovi ir jis pamate, kad V. P. apsikabines A. J. per kakla. Toje vietoje buvo tamsu. Tada jis pribego prie gulincio V. P. ir spyre jam i pada ir i koja žemiau kelio. Mate, kad A. J. ir P. J. smugiavo V. P. kojomis ir rankomis. Kiek smugiu ir i kur jie sudave V. P. tiksliai pasakyti jis negali, nes buvo tamsu, o jis stovejo ant kelio, o be to dabar jis gerai neprisimena, todel jo parodymai, duoti tuoj po ivykio, yra tikslesni. Apklaustas jis 2006m.spalio 12d. parode, kad po jo suduotu smugiu V. P. jis nubego ant važiuojamosios kelio dalies ir sake A. J. bei P. J. begti, bet jie smugiavo V. P. kojomis ir rankomis aukšciau juosmens, i galva. Tuo metu G. Ž. stovejo netoliese ir stebejo, o jiems begant i mokyklos kiema, pagyre ir sake nupirks alaus. Belaukiant G. Ž. su alumi, A. J. jam pasiule nueiti pažiureti V. P. ir jie nuejo. V. P. gulejo aukštielninkas, knarke. Išgirdo pliaukštelejima ir suprato, kad A. J. delnu sudave V. P. i veida, jis buvo ant kelio. Antra karta prie V. P. A. J. nuejo vienas, grižo kruvina ranka, nieko nepaaiškino, tik juokesi. Veliau visi ejo i namus pro ivykio vieta ir mate ten pat gulinti V. P., todel P. J. norejo kviesti medikus, taciau jam to padaryti neleido A. J.. Iškviesti greitaja pagalba jie papraše netoliese gyvenancios moters.

Iš parodymu patikrinimo vietoje protokolo (2t. b.l. 103-106) matyti, kad liudytojas E. K. parode vieta, kur jis, A. J. ir P. J. sumuše V. P., bei ant manekeno parode kiekvieno ju veiksmus, kurie sutampa su tyrimo metu surinktais duomenimis, užfiksuotais šiuose dokumentuose: 2006-10-11 ivykio vietos apžiuros protokoluose, papildomos ivykio vietos apžiuros protokoluose, specialisto išvadose Nr. 1475/06 (02), KM 53-M 1475/06 (02), S-S-119/06 (02), S 77/07 (01), iš dalies kaltinamuju A. J. ir P. J. apklausos protokoluose.

Liudytoja R. G. (apklausta ikiteisminio tyrimo teisejos, nes i teismo posedi negalejo atvykti del ilgalaikio išvykimo i užsieni) parode, kad 2006m.spalio 11d., apie 0.30 val. (tikslaus laiko neprisimena), išgirdo beldima i savo namo, esancio (duomenys neskelbtini), duris. Jai paklausus kas ten, iš už kampo iššoko trys ar keturi menko sudejimo siluetai. Kažkuris vienas pasake, kad iškviesti greitaja, nes griovyje guli kruvinas žmogus. Ji greitai apsirenge ir išejo pro duris noredama paklausti kas tai per žmogus, bet nieko lauke nemate. Ji iškviete greitaja medicinos pagalba ir vel išgirdo beldima i langa, pamate G. Ž., kuris pasake, kad griovyje yra sužeistas žmogus. Ji su G. Ž. nuejo i nurodyta vieta. Buvo tamsu. G. Ž. pašviete žiebtuveliu ir ji paklause kas cia, o G. Ž. pasake, kad tai V. P.. Ji atpažinti buvo sunku, nes veidas buvo ištines ir kruvinas, girdejosi, jog jis sunkiai kvepuoja, todel ji papraše G. Ž. paversti V. P. ant šono, kad neužkristu liežuvis. G. Ž. bande apiplauti veida, dave jam gerti, bet jis negere. Ji pradejo ieškoti automobilio žymiu, nes galvojo, kad V. P. partrenke automobilis, bet G. Ž. pasake, kad tai jie. Ji G. Ž. buvo sakiusi, kad buvo atbege kažkokie vaikinukai. Jai pasirode, kad vienas iš tu vaikinuku buvo P. J.. Iš G. Ž. žodžiu ji suprato, kad tie matyti siluetai taip padare V. P.. Atvykus policijos pareigunams, ji parode ta vieta ir, kai policininkai pašviete, mate kraujo deme plaštakos dydžio.

Med. ekspertas D. T. parode, kad tiesiogine V. P. mirties priežastis buvo užspringimas, bet jai pastarasis nebutu prarades samones, butu neužspringes. Jeigu nukentejusysis butu gulejes kniubscias, kraujas butu išbeges lauk ir jis nebutu užspringes. Visi nukentejusiojo sužalojimai išoriškai sudaro nežymu sveikatos sutrikima, taciau jie sukele kraujo išsiliejima i smegenis, o tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Išsiliejus kraujui i smegenis, nukentejusysis prarado samone ir užspringo. Kraujo išsiliejimas turejo tiesiogine itaka nukentejusiojo mirciai. Jeigu nukentejusiajam nebutu sulaužyta nosis, jis taip pat galejo mirti, nes kraujas butu užspaudes smegenis.

Iš ivykio vietos apžiuros protokolo (1t. b.l. 5-9) matyti, kad ivykio vieta yra Prienu VšI ligonines patanatomijos kabinetas, kur guli V. P. palaikai. Užfiksuota, kad V. P. lavono kaktoje, virš dešines akies i antakio linija 30-45 laipsniu kampu, nuo antakio 1,1 cm atstumu matyti 3 cm ilgio ir 3 cm plocio kirstine žaizda. Raudonos spalvos demes, panašios i krauja, rastos ant V. P. tamsiai melynos spalvos sportinio švarkelio apykakles ir jo žalios striukes peciu ir krutines srityje.

Iš ivykio vietos apžiuros protokolo (1t. b.l. 15-18) matyti, kad ivykio vietoje, esancioje (duomenys neskelbtini) gatveje, ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), griovyje, giliausioje vietoje, nuo mineto namo tvoros 20 m šiaures kryptimi matyti 20 cm skersmens deme, panaši i krauja. Nuo jos 30 cm atstumu šiaures kryptimi matyti pailgos formos raudonos spalvos deme, panaši i krauja, 1,5 cm plocio ir 5 cm ilgio, dar šiauriau, ant griovio šiaurinio šlaito apatines dalies užfiksuota 8 cm ilgio, 4 cm plocio deme, panaši i krauja. Šie kraujo pedsakai paimti laboratoriniam tyrimui.

Iš specialisto išvadu Nr. M 1475/06 (02) ir Nr. KM 53-M 1475/06 (02) (1t. b.l. 29-34 ir 35-38) matyti, kad V. P. mire nuo nosies sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva ir muštine žaizdele nosies nugareleje bei nosies kaulu lužimu. Tai komplikavosi uždusimu patekus i kvepavimo takus kraujui. V. P. mirtis galejo ivykti prieš 12-24 valandas iki lavono tyrimo (lavono tyrimas pradetas 2006-10-11). V. P. lavono kraujyje rasta 4,44 promiles etilo alkoholio, kas atitinka sunku girtumo laipsni.

V. P. kune rasti sužalojimai: poodine kraujosruva ir muštine žaizdele nosies nugareleje bei nosies kaulu lužimas V. P. padaryti kietu buku daiktu galimai ir vieno trauminio poveikio i nosies sriti pasekoje. Sužalojimu padarymo metu V. P. galejo buti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padetyse. Kadangi del minetu sužalojimu ivyko aspiracija krauju bei mirtis, tai šie sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Odos nubrozdinimai veide, poodines kraujosruvos dešines akies vokuose ir kairiame skruoste, muštines žaizdos dešiniame antakyje bei dešines akies apatiniame voke, kraujosruvos lupu vidiniame paviršiuje, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenu dangalu virš kairio smegenu pusrutulio V. P. padaryti kietais bukais daiktais, kuo galejo buti kumštis, koja ir panašiai ne mažiau šešiu trauminiu poveikiu i galvos sriti pasekoje. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenu dangalu vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenu dangalu galejo ivykti nuo bet kurio trauminio poveikio i galvos sriti. Labiausiai tiketina, kad po trauminiu poveikiu i galvos sriti pradejo lietis kraujas po kietuoju galvos smegenu dangalu ir del smegenu suspaudimo besiliejanciu krauju V. P. neteko samones. Del to ivyko aspiracija krauju. Sužalojimai galvoje V. P. galejo buti padaryti jam esant vertikalioje bei horizontalioje padetyse. Kraujosruva kaires blauzdos minkštuosiuose audiniuose padaryta kietu buku daiktu, galimai vieno trauminio poveikio pasekoje. Gyvam toks sužalojimas butu vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir itakos mirciai neturejo. Kairio VI šonkaulio tiesioginis lužimas padarytas kietu buku, ribota paviršiu turinciu daiktu, galimai vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galejo buti padarytas V. P. esant tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padetyse. Gyvam toks sužalojimas butu vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir itakos mirciai neturejo. V. P. kune pomirtiniu sužalojimu nera. Jei po patirtu trauminiu poveikiu i galvos sriti V. P. iš karto neprarado samones, tai iki samones netekimo V. P. galejo atlikti valingus veiksmus. Mirtis ivyko keletos valandu begyje po patirtu galvos sužalojimu. Sužalojimai V. P. padaryti galimai ne mažiau kaip dviem traumuojanciais paviršiais. Sužalojimai padaryti kietais, bukais, galimai ribota paviršiu turinciais daiktais ar irankiais. Tai galejo buti ir kumštis ar koja apauta batu. Nurodyti sužalojimu padarymo eiliškumo nera galimybes, kadangi visi jie galejo buti padaryti artimu vienas kitam laiku. Visi sužalojimai galejo buti padaryti keletos valandu begyje iki mirties.

Iš specialisto išvados Nr S-S 119/06 (02) (1t. b.l. 56-63) matyti, kad ant tyrimui pateiktu objektu: A. J. priklausanciu juodos spalvos velvetiniu kelniu, sportinio bliuzono, P. J. priklausanciu melynos spalvos džinsiniu kelniu; V. P. chaki spalvos striukes, megztinio, džinsines kepures, triju vatos gabaliuku, rastas žmogaus kraujas. V. P. kraujas yra O(I) grupes; A. J. kraujas yra B(III) grupes; P. J. kraujas yra A(II) grupes; E. K. kraujas yra A(II) grupes.

Ant V. P. striukes rastas žmogaus kraujas, kuris yra O(I) grupes. Šis kraujas gali priklausyti paciam V. P.. Ant jo palaidines, kepures rastas žmogaus kraujas, kur rastas tik antigenas H, budingas O(I) grupei. Ant jo megztinio rastas žmogaus kraujas, kur rastas tik antigenas H ir agliutininas beta, budingi O(I) grupei. Kraujas ant minetu daiktu gali priklausyti paciam V. P.. Ant A. J. bliuzono rastas žmogaus kraujas. Negavus tiksliu tyrimo duomenu (mažas kraujo kiekis), kraujo grupes priklausomybe nenustatyta. Ant jo juodos spalvos velvetiniu kelniu rastas žmogaus kraujas, kur rastas tik antigenas B, budingas B(III) kraujo grupei. Šis kraujas gali priklausyti paciam A. J.. Ant P. J. kelniu rastas žmogaus kraujas. Negavus tiksliu duomenu (mažas kraujo kiekis), kraujo grupine priklausomybe nenustatyta.

Iš specialisto išvados Nr. S 77/07 (01) (1t. b.l. 66-73) matyti, kad ant tyrimui pateikto A. J. sportinio švarko yra V. P. kraujas su 99,99999999 % tikimybe.

Iš daiktu, dokumentu pateikimo protokolo (1t. b.l. 48-50) matyti, kad liudytoja A. S. pateike kontrolines kasos juostos kvito Nr. 361/489 kopija, kurioje matyti, kad alus “Teisybe” 2 l talpos, 8 % stiprumo pirktas 2006-10-10 23:40:07. Nustatyta, kad toki alu G. Ž. pirko ir veže nepilnameciams, jo laukusiems (duomenys neskelbtini) gimnazijos kieme.

Iš parodymu patikrinimo vietoje protokolo (3t. b.l. 15-20) matyti, kad A. J. parode vieta, kur jis, P. J. ir E. K. sumuše V. P., bei parode ant manekeno kiekvieno ju veiksmus, kurie sutampa su tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie užfiksuoti šiuose dokumentuose: 2006-10-11 ivykio vietos apžiuros protokoluose, papildomos ivykio vietos apžiuros protokoluose, specialisto išvadose Nr. 1475/06 (02), KM 53-M 1475/06 (02), S-S-119/06 (02), S 77/07 (01), iš dalies ir su kaltinamojo P. J. bei liudytojo E. K. apklausos protokoluose užfiksuotais duomenimis. Parodymu patikrinimo vietoje metu A. J. parode, kad po P. J. pirmojo smugio koja V. P. i kakla, pastarasis ji paleido ir jis atsistojo. Jis parode, kad po to, kai V. P. ji paleido, jis ir P. J. toliau sudave smugius V. P.. Tai paneigia jo parodymus, kad smugius V. P. jis ir P. J. sudave tam, kad V. P. ji paleistu.

Iš parodymu patikrinimo vietoje protokolo (3t. b.l. 106-109) matyti, kad P. J. parode vieta, kur jis, A. J. ir E. K. sumuše V. P., bei ant manekeno parode kiekvieno ju veiksmus, kurie sutampa su tyrimo metu surinktais duomenimis, užfiksuotais šiuose dokumentuose: 2006-10-11 ivykio vietos apžiuros protokoluose, papildomos ivykio vietos apžiuros protokoluose, specialisto išvadose Nr. 1475/06 (02), KM 53-M 1475/06 (02), S-S-119/06 (02), S 77/07 (01), iš dalies ir su kaltinamojo A. J. bei liudytojo E. K. apklausos protokoluose užfiksuotais duomenimis. Ivykio vietoje rodydamas ant manekeno smugius, kuriuos jis sudave nukentejusiajam, jis vel pakeite parodymus, nurodydamas, kad du kartus smugiavo V. P. i kaire koja, E. K. taip pat ispyre i kojas.

Išanalizavus visus surinktus ir teisme patikrintus irodymus, matyti, kad tik kaltinamieji A. J. ir P. J. sudave smugius V. P. i veido ir galvos sriti, del ko V. P. padaryti sužalojimai: poodine kraujosruva ir muštine žaizdele nosies nugareleje bei nosies kaulu lužimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenu dangalu, kas buvo V. P. pagrindine mirties priežastimi. Kadangi nera irodyta, kad V. P. muštine žaizdele nosies nugareleje bei nosies kaulu lužimas padarytas kaltinamajam P. J. suduodant kumštimi i veido sriti, teiseju kolegija laiko, kad visus sužalojimus, sukelusius V. P. mirti, padare abu kaltinamieji bendrais veiksmais.

Nors kaltinamieji A. J. ir P. J. pripažista, kad jie buvo ivykio vietoje, sudave smugius V. P., taciau nepripažista, kad nuo ju suduotu smugiu V. P. mire, taciau jie nenurodo kitu asmenu, kurie butu sudave smugius V. P. i veida ir galva, abieju kaltinamuju parodymai yra nenuoseklus, nuolat keiciami. Abu kaltinamieji nurodo ta pacia priežasti, del kurios sudave smugius i griovi nuvirtusiam V. P., t.y. už tai, kad V. P., krisdamas i griovi, stipriai suspaude kaltinamojo A. J. kakla ir jo nepaleido, o P. J., siekiant išlaisvinti A. J., koja spyre i kaklo dešine puse, taciau šiais kaltinamuju nurodytais V. P. veiksmais nei A. J., nei P. J. jokiu sužalojimu nebuvo nustatyta, net nepalikta jokiu žymiu (1t. b.l. 75 ir 77), nors P. J. nurodo, kad smugis jam i kakla, o A. J. nurodo, kad jo kaklo suspaudimas buvo labai stiprus.

Ikiteisminio tyrimo metu, duodamas pirminius parodymus, kaltinamasis P. J. parode, kad, kai V. P. jam spyre i kaklo dešine puse, jis viena karta kaires rankos kumštimi smoge nukentejusiajam i galva, bet ranka slydo ir smugis buvo nestiprus. Tada pribego E. K. ir viena karta smugiavo V. P. i šona, galimai i kairi ir pastarasis paleido A. J., kuris atsistojes koja smugiavo V. P. i galva. Tada jis pats du kartus ispyre V. P. i galva. Daugiau nemate, kad kas nors smugiavo. Velesniuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose P. J. teige, kad jis V. P. sudave tris smugius-du kartus i peti, o kur pataike dar viena smugi nežino, o tuo tarpu kaltinamasis A. J. smugiavo V. P. 3-4 kartus, taciau buvo tamsu, todel nemate i kur, o po to A. J. nueidamas dar karta smoge nukentejusiajam, bet i kur pataike nemate. Duodamas parodymus teisiamojo posedžio metu, P. J. teige, kad jis mate kaip V. P. buvo apsikabines A. J. kakla. Tada jis-P. J. pasilenke, noredamas padeti A. J. išsilaisvinti, o V. P. spyre jam i smakra. Smugis buvo vidutinio stiprumo. Po nukentejusiojo smugio jis atsitrauke, o po to vel priejo ir spyre kelis (2-3) kartus i kaire puse. E. K. nukentejusiajam spyre du kartus i koja. Jis nukentejusiajam i veido sriti nesmugiavo. I kuria kuno vieta smugiavo A. J. tiksliai neatsimena, nes visko idemiai nestebejo.

Ikiteisminio tyrimo metu pirminiuose parodymuose kaltinamasis A. J. parode, kad jis kojos keliu V. P. smugiavo viena karta i kluba, kitus 5-6 smugius sudave ranka i galva, dešini šona, kur kiti smugiavo nemate. Velesniuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose aiškino, kad jis V. P. sudave 2-3 smugius: du kartus dešine ranka smugiavo V. P. i veida, galimai i žanda, viena karta spyre i klubo sriti, o P. J. V. P. smugiavo tris kartus i galva: pirma-spyre koja i kakta, kontaktas silpnas, nuo šio smugio V. P. ji-A. J. paleido; antras-stipriai smugiavo kumštimi i nosi; trecia-spyre koja. Duodamas parodymus teisiamojo posedžio metu, A. J. teige, kad griovyje V. P. laike ji-A. J. stipriai suspaudes už kaklo, todel šis spyre keliu V. P. i veido sriti, kad paleistu, bet pataike i šlauni, taciau V. P. jo nepaleido, tada jis du kartus ranka sudave V. P. i smakra, bet pastarasis vis tiek jo nepaleido. Tada P. J. V. P. spyre koja ir galejo pataikyti i kakla, po ko V. P. A. J. paleido. Kai V. P. paleido ir jis atsikele, galvoje tvinksejo. Jis neatsimena ar po to kas nors dar muše V. P., bet jis jo daugiau nemuše.

Iš ivairiu laiku duotu kaltinamuju parodymu matyti, kad iš pradžiu apie V. P. suduotus smugius jie dave parodymus, kurie atitiko medicinos specialistu duotoms išvadoms apie V. P. padarytus sužalojimus, taciau veliau, suprate, kad ju padaryti sužalojimai sukele V. P. mirti, eme aiškinti, kad jie smugiu V. P. i galva nesudave, arba aiškindami, kad buvo tamsu ir todel nemate i kurias kuno vietas V. P. buvo suduoti smugiai, bande išvengti atsakomybes už pasekmes. Taciau kaltinamuju A. J. ir P. J. duotus pirminius parodymus patvirtino liudytojas E. K., kuris parode, kad po jo suduotu smugiu V. P., jis nubego ant važiuojamosios dalies ir sake A. J. bei P. J. begti, bet jie smugiavo V. P. kojomis ir rankomis aukšciau juosmens, i galva.

Visa tai patvirtina, kad kaltinamieji A. J. ir P. J., suprate situacijos sudetinguma, eme vengti atsakomybes, tai bandydami kalte suversti vienas kitam, tai aiškindami, kad buvo tamsu ir jie nemate vienas kito veiksmu, todel tokius kaltinamuju parodymus teiseju kolegija vertina, kaip siekima išvengti atsakomybes arba nors palengvinti savo padeti.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2004m.birželio 18d. senato nutarime Nr. 46 “Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose” nurodyta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal LR BK 129str.2 dalies 2 punkta (bejegiškos bukles), kai nužudomas asmuo, kuris ar del fiziniu, ar del psichiniu savybiu negali suprasti kaltininko veikos pobudžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai priešintis kaltininkui.

Kaip viena iš tokiu busenu Nutarime nurodyta stiprus apsvaigimas nuo alkoholio.

Nutarime nurodyta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129str. 2 dalies 2 punkta, kai kaltininkas suvokia nukentejusiojo bejegiška bukle ir ja pasinaudodamas atima gyvybe.

Iš ištirtu irodymu, tame tarpe ir iš kaltinamuju A. J. ir P. J. parodymu, matyti, jog kaltininkai suprato nukentejusiojo V. P. bejegiška bukle del jo apsvaigimo nuo alkoholio (jis ju vedamas pastoviai griuvineja, V. P. lavono kraujyje rasta 4,44 promiles etilo alkoholio) ir ja pasinaudodami ateme jam gyvybe, todel teiseju kolegija konstatuoja, jog pilnai irodyta, kad kaltinamieji A. J. ir P. J. tycia nužude V. P. jam esant bejegiškoje bukleje, todel ju nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129str.2d.2p. (2000m.rugsejo 26d. ist. redakcija).

Tame paciame Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarime nurodyta, kad nužudymas gali buti padarytas tiesiogine tycia arba netiesiogine tycia.

Apie kaltininko tycios turini teismas sprendžia atsižvelgdamas i visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo irankius, buda, sužalojimo kieki, ju pobudi, vieta (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbus organai), nusikalstamu veiksmu intensyvuma ir ju nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentejusiojo tarpusavio santykius, elgesi ivykio metu, taip pat prieš nusikaltima ir po jo padarymo ir kt.

Iš surinktu irodymu matosi, kad nukentejusiajam V. P. sužalojimai, sukele jo mirti, buvo padaryti bendrais kaltinamuju A. J. ir P. J. veiksmais (abu rankomis ir kojomis smugiavo nukentejusiajam i veido ir galvos sriti, todel nera galimybes išskirti kiekvieno ju suduotu smugiu bei nustatyti ju pavojinguma nukentejusiojo gyvybei), taciau viena aišku, jog jie nenorejo atimti nukentejusiajam gyvybe (kaltinamieji nenaudojo jokiu irankiu gyvybei atimti, sudave po keleta smugiu, savo veiksmus nutrauke ir iš ivykio vietos pasišalino, šiam nusikaltimui specialiai nesiruoše, po nusikaltimo padarymo rupinosi greitosios medicinines pagalbos iškvietimu), taciau, suduodami smugius nukentejusiajam i galva, turejo suprasti, jog savo veika kesinasi i nukentejusiojo gyvybe.

Nutarime nurodyta, jog nužudymas yra padarytas netiesiogine tycia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kesinasi i kito žmogaus gyvybe, numate, kad gali atimti gyvybe kitam žmogui, ir, nors ir nenorejo atimti gyvybes, samoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Visa tai ivertinus, teiseju kolegija nustate, kad kaltinamieji A. J. ir P. J. V. P. nužude netiesiogine tycia.

Civiline ieškove D. T. pateike civilini ieškini sumoje 9207,82 Lt. Iš pateiktu dokumentu matyti, kad tokia suma buvo išleista nužudytojo V. P. laidotuvems bei kapo sutvarkymui, taciau i šia suma buvo iskaiciuota ir laidojimo pašalpa sumoje 750 Lt, todel ji, vadovaujantis LR CK 6.291str.2d., atimama iš bendros laidojimo išlaidu sumos. Tokiu budu tenkintinas civilinis ieškinys sumoje 8457,82 Lt. Taip pat nukentejusioji D. T. pateike civilini ieškini del neturtines žalos sumoje 80000 Lt, kuri atsirado del jos ir nužudytojo šeimos moralinio skausmo, dvasinio sukretimo ir išgyvenimu. Jai po brolio mirties pablogejo sveikata, vystosi depresija. Atsižvelgiant i tai, kad kaltinamieji padare tycini labai sunku nusikaltima-ateme žmogaus gyvybe, del ko nužudytojo artimieji patyre dvasinius išgyvenimus, dvasini sukretima, iš kaltinamuju solidariai priteistina neturtine žala, taciau, teiseju kolegijos nuomone, atsižvelgiant i kaltinamuju turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pareikšto civilinio ieškinio suma mažintina ir ji priteistina iš kaltinamuju solidariai. Taip pat iš kaltinamuju solidariai nukentejusiosios D. T. naudai priteistinos jos atstovavimo išlaidos sumoje 2000 Lt (advokato orderis LAT Nr. 655225, pinigu priemimo kvitai Nr. 421517 ir 364502), kurios, vadovaujantis LR BPK 104str.2d., pripažintinos proceso išlaidomis.

Skiriant bausme kaltinamajam A. J., atsižvelgtina i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni-jis padare labai sunku nusikaltima, atimdamas gyvybe kitam žmogui, jam esant bejegiškoje bukleje, todel jam skirtina laisves atemimo bausme. Jo atsakomybe lengvinanciu bei sunkinanciu aplinkybiu nera. Iš teismo psichiatrijos ekspertizes akto (3t. b.l. 80-81) išvados matyti, kad A. J. galejo pagal savo amžiu ir individualias savybes suvokti atliekamu veiksmu esme. Šiuo metu A. J., atsižvelgiant i jo amžiu, psichine bukle, gali duoti teisingus parodymus. A. J. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu nesirgo jokia psichine liga, galejo suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti. Išvadoje konstatuota, kad A. J. atsižvelgiant i jo amžiu, išprusima, gyvenimiška patyrima, gyvenimo šeimoje salygas, gali pateikti teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei byla nagrinejant teisme, taciau tiketini nepakankamai tikslus, situacija atspindintys atsakymai. Iš Veiveriu T. Ž. gimnazijos išduotos charakteristikos matosi, kad A. J. buvo paliktas kartoti aštuntos klases kurso, dažnai praleisdavo pamokas be pateisinamos priežasties, todel ir mokymosi pažangumo rezultatai buvo prasti, klases veikloje dalyvavo pasyviai, bet paskirtas užduotis atlikdavo. Iš 2008m.balandžio 23d. Kauno rajono apylinkes teismo nuosprendžio matosi, kad A. J. 2007-08-24 ivykde dar viena nusikalstama veika-plešima, o tai rodo jo polinki i smurtinius nusikaltimus. I visa tai atsižvelgtina nustatant bausmes dydi, taip pat atsižvelgtina i tai, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, todel jam taikytini nepilnameciu baudžiamosios atsakomybes ypatumai.

Kardomoji priemone kaltinamajam A. J. keistina i suemima, kadangi jis jau yra pilnametis ir nera pagrindo jam palikti kardomaja priemone-nepilnamecio atidavima prižiureti, o be to jis per laikotarpi kol vyko ikiteisminis tyrimas šioje byloje padare nauja apysunki nusikaltima-plešima, todel yra pagrindo manyti, kad jis, budamas laisveje, gali daryti naujus nusikaltimus.

Skiriant bausme kaltinamajam P. J., atsižvelgtina i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni-jis padare labai sunku nusikaltima, atimdamas gyvybe kitam žmogui, jam esant bejegiškoje bukleje, todel jam skirtina laisves atemimo bausme. Jo atsakomybe lengvinanciu bei sunkinanciu aplinkybiu nera. Iš teismo psichiatrijos ekspertizes akto (3t. b.l. 157-158) išvados matyti, kad P. J. pagal savo individualias savybes galejo suvokti savo veiksmu esme, šiuo metu, atsižvelgiant i amžiaus psichine bukle, geba duoti teisingus parodymus, nera padidejes jo itaigumas ir nera patologiniu fantaziju. P. J. psichikos sutrikimu neserga, jis yra praktiškai psichiškai sveikas. Jis pavojingos visuomenei veikos padarymo metu psichikos sutrikimu nesirgo, jis buvo praktiškai psichiškai sveikas, del savo psichines sveikatos bukles jis savo veiksmu esme suprato ir juos valdyti galejo. Išvadoje konstatuota, kad P. J., atsižvelgiant i jo amžiu, išprusima, gyvenimiška patyrima, gyvenimo šeimoje salygas, gali pateikti teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei byla nagrinejant teisme, taciau tiketini nepakankamai tikslus, situacija atspindintys atsakymai. Iš Veiveriu T. Ž. gimnazijos gautos charakteristikos matyti, jog jis charakterizuojamas teigiamai. Jis labai veiklus ir aktyvus sportininkas, megsta tenisa. Jis anksciau neteistas. I visa tai atsižvelgtina nustatant bausmes dydi, taip pat atsižvelgtina i tai, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, todel jam taikytini nepilnameciu baudžiamosios atsakomybes ypatumai, numatyti LR BK 91 straipsnyje.

Nors nusikalstama veika padaryta abieju kaltinamuju bendrais veiksmais, taciau teiseju kolegija tai nelaiko ju atsakomybe sunkinancia aplinkybe, nes jie del ivykdytos nusikalstamos veikos nesitare, ju veiksmai iš anksto nebuvo suderinti.

Kaltinamajam P. J. kardomoji priemone-nepilnamecio atidavimas prižiureti nekeistina, kadangi jis dar yra nepilnametis, kardomosios priemones reikalavimai nebuvo pažeisti, daugiau nusikalstamu veiku nepadare, mokosi, charakterizuojamas teigiamai.

Daiktiniai irodymai: kaltinamojo A. J. drabužiai: marškineliai, kelnes, striuke, sportiniai batai, kraujo lyginamasis pavyzdys sunaikintini.

Kaltinamojo P. J. darbužiai: marškineliai, kelnes, striuke, sportiniai batai, kraujo lyginamasis pavyzdys sunaikintini.

Liudytojo E. K. darbužiai: kelnes, marškineliai, bliuzonas, striuke, sportiniai batai gražintini E. K.. Kraujo lyginamasis pavyzdys sunaikintinas.

N. V. P. darbužiai: kelnes, trumpikes, megztinis, striuke, sportinis bliuzonas, marškineliai, kepure, dvejos kojines ir dveji kaliošai gražintini D. T..

V. P. nosine, žiebtuvelis ir degtuku dežute bei trys kraujo meginiai sunaikintini.

Keturios vaizdo kasetes ir skaitmenine laikmena gražintini Prienu rajono PK.

A. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 129str.2d.2p. (2000m.rugsejo 26d. ist. redakcija) ir nuteisti laisves atemimu septyneriems (7) metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Bausmes pradžia laikyti nuosprendžio paskelbimo diena. I bausmes atlikimo laika, vadovaujantis LR BK 66str.1d., iskaityti laika, išbuta laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2006m.spalio 11d. iki 2006m.gruodžio 01d.

Kardomaja priemone-nepilnamecio atidavima prižiureti pakeisti i suemima ir teismo saleje suimti.

P. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 129str.2d.2p. (2000m.rugsejo 26d. ist. redakcija) ir nuteisti laisves atemimu šešeriems (6) metams, bausme atliekant nepilnameciu pataisos namuose.

I bausmes atlikimo laika, vadovaujantis LR BK 66str.1d., iskaityti laika, išbuta laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2006m.spalio 11d. iki 2006m.spalio 23d.

Kardomaja priemone-nepilnamecio atidavima prižiureti nekeisti iki nuosprendžio isiteisejimo.

Pilnai patenkinti civilini ieškini del turtines žalos ir iš dalies del neturtines žalos, t.y. iš nuteistuju A. J. ir P. J., o jam neišgalint iš atsakovu V. J. ir R. J., priteisti solidariai nukentejusiosios D. T. naudai 8457,82 (aštuonis tukstancius keturis šimtus penkiasdešimt septynis litus 82 centus) Lt turtinei žalai atlyginti ir 50000 (penkiasdešimt tukstanciu) Lt neturtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis LR BPK 104str.2d., 2000 (du tukstancius) Lt, kuriuos nukentejusioji D. T. sumokejo advokatui už atstovavima, pripažinti proceso išlaidomis ir solidariai priteisti iš nuteistuju.

Daiktinius irodymus: kaltinamojo A. J. drabužius: marškinelius, kelnes, striuke, sportinius batus, kraujo lyginamaji pavyzdi sunaikinti.

Kaltinamojo P. J. darbužius: marškinelius, kelnes, striuke, sportinius batus, kraujo lyginamaji pavyzdi sunaikinti.

Liudytojo E. K. darbužius: kelnes, marškinelius, bliuzona, striuke, sportinius batus gražinti E. K.. Kraujo lyginamaji pavyzdi sunaikinti.

N. V. P. darbužius: kelnes, trumpikes, megztini, striuke, sportini bliuzona, marškinelius, kepure, dvejas kojines ir dvejus kaliošus gražinti D. T..

V. P. nosine, žiebtuveli ir degtuku dežute bei tris kraujo meginius sunaikinti.

Keturias vaizdo kasetes ir skaitmenine laikmena gražinti Prienu rajono PK.

Nuosprendis per 20 dienu gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.