Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jogintas“ atstovei D. U., atsakovės V. A. S. atstovui advokatui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jogintas“, atstovaujamos bankroto administratorės D. U., ieškinį atsakovei V. A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jogintas“, atstovaujama bankroto administratorės D. U., prašo priteisti iš atsakovės V. A. S. 7 774,96 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas (el., b. l. ).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad tarp UAB „Jogintas“ ir atsakovės V. A. S. 2015 m. spalio 1 d. sudaryta apvaliosios medienos pirkimo – pradavimo sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo patiekti 117 m3 beržo rąstų, o UAB „Jogintas“ per 30 kalendorinių dienų turėjo sumokėti 8 775,00 Eur sumą (el. b. l. 27).

2016 m. rugpjūčio 1 d. medienos grąžinimo sutartimi UAB „Jogintas“ įsipareigojo grąžinti atsakovei 47,121 m3 viengubo pjovimo beržo lentų už 7 775,00 Eur sumą (el. b. l. 28). Šio susitarimo 2 dalyje nurodyta, kad UAB „Jogintas“ iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. yra sumokėjęs 1 000,00 Eur. Susitarimo 2 dalyje nurodyta, kad pirkėjas grąžina pardavėjui, o pardavėjas priima dalį apdirbtos medienos, nes pardavėjas negali laiku įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2015 m. spalio 1 d. apvaliosios medienos pirkimo – pardavimo sutartį.

UAB „Jogintas“ ir atsakovė V. A. S. 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarė susitarimą dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, kuriuo sutarė įskaityti priešpriešinius reikalavimus, tai yra atsakovės V. A. S. 7 775,00 Eur pagal šalių 2015 m. spalio 1 d. sudarytą apvaliosios medienos pirkimo – pradavimo sutartį, ir UAB „Jogintas“ reikalavimą 7 774,96 Eur V. A. S. už jai perduotas viengubo pjovimo lentas pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. medienos grąžinimo sutartį (2016 m. rugsėjo 1 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija JOG Nr. 0201182 7 774,96 Eur sumai (el. b. l. 29).

UAB „Jogintas“ atsakovei V. A. S. 2016 m. rugsėjo 1 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija JOG Nr. 0201182 7 774,96 Eur sumai už viengubo pjovimo beržo lentas (el. b. l. 9).

Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Jogintas“ finansinė padėtis 2016 m. buvo sunki, ji turėjo ir finansinių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams (2016 m. II ketv. Balansas ir pelno nuostolių ataskaita, 2016 m. III ketv. balansas ir pelno nuostolių ataskaita, VSDFV Kauno skyriaus valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaita pagal 2015 m. gruodžio 31 d. duomenis, VSDFV Kauno skyriaus valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaita pagal 2016 m. birželio 30 d. duomenis, 1 lapas; raginimai ir taikomos priverstinio poveikio priemonės, ir kt., el. b. l. 53-58). Ginčo byloje dėl to nėra.

Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Jogintas“, administratore paskirta D. U. (Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis).

Ginčas byloje kilo dėl 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB „Jogintas“ atsakovei išrašytos PVM sąskaitos – faktūros serija JOG Nr. 0201182 7 774,96 Eur sumai už viengubo pjovimo beržo lentas. Ieškovė, remdamasi šia sąskaita – faktūra, prašo priteisti 7 774,96 Eur sumą iš atsakovės, tuo tarpu atsakovė teigia, kad nėra skolinga UAB „Jogintas“, nes dėl šios sumos sudarytas susitarymas dėl įskaitymo, kurio pagrindu buvo įskaitytas 7 774,96 Eur sumos reikalavimas.

Kadangi atsakovė atsikirtimo pagrindu į ieškovės reikalavimą nurodo atliktą įskaitymą, tai pagal kasacinio teismo išaiškinimus turi būti atliktas įskaitymo teisėtumo patikrinimas, nepriklausomai ar byloje yra pareikštas savarankiškas materialinis reikalavimas įskaitymą pripažinti negaliojančiu.

Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuriam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Tačiau būtina, kad kitai prievolės šaliai būtų pranešta apie šį teisinį veiksmą ir būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs, taip pat kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo sąlygos yra šios: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai – šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti; 7) neturi būti nustatyta CK 6.134 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių įskaitymas yra draudžiamas (CK 6.130, 6.131 straipsniai). Taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, būtina įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų vienašališkai įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, tai yra tokie, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti ir yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2010 m. balandžio 16 d. Nr. 3K-7-168/2010, 2012 m. lapkričio 21 d. Nr. 3K-3-502/2012, 2014 m. spalio 29 d. Nr. 3K-3-458/2014, kt.). Teismo vertinimu ginčo byloje aplinkybių, kuriomis esant įskaitymas būtų draudžiamas, nėra.

Pažymėtina, kad iš ieškovės bankroto administratorės pateikto 2016 m. II ketvirčio balanso, matyti, kad įmonės pradelsti mokėjimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, t. y. nagrinėjamu atveju – 75 613 Eur (151 226 Eur / 2), taigi remiantis įmonės balanso už 2016 m. II ataskaitinius metus, įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (151 226 Eur) viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (79 356 Eur), o tai atitinka įmonės nemokumo sąvoką Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 2 dalies prasme. Kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki ir ji turėjo kitų kreditorinių įsipareigojimų patvirtina iš kiti ieškovės bankroto administratorės pateikti įrodymai (2016 m. II ketv. Balansas ir pelno nuostolių ataskaita, 2016 m. III ketv. balansas ir pelno nuostolių ataskaita, VSDFV Kauno skyriaus valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaita pagal 2015 m. gruodžio 31 d. duomenis, VSDFV Kauno skyriaus valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaita pagal 2016 m. birželio 30 d. duomenis, 1 lapas; raginimai ir taikomos priverstinio poveikio priemonės, ir kt., el. b. l. 53-91). Vis dėl to sprendžiant ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, svarbu yra tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Ieškovė teigia, kad įskaitymas negalėjo būti atliktas, nes įmonės finansinė padėtis tuo metu jau buvo sunki, įmonė buvo skolinga ir kitiems kreditoriams, o atsakovei šios aplinkybės buvo žinomos. Atsakovė teigia, kad jai apie įmonės finansinę padėtį ir kitus kreditorius nebuvo žinoma.

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

Šiuo atveju byloje nepateikta jokių duomenų, kad atsakovei buvo žinoma apie sunkią finansinę UAB „Jogintas“ padėtį, ar kitus kreditorius. Pažymėtina, kad atsakovė nėra savo srities profesionalė. Atsakovė paveldėjo mišką, samdė rangovus miško kirtimui ir medienos ištraukimui, sutarė dėl medienos pardavimo UAB „Jogintas“. UAB „Jogintas“ negrąžinant pinigų už parduotą medieną, sutiko iš ieškovės priimti apdirbtą medieną – beržo lentas (el. b. l. 93-98). Atsakovė senyvo amžiaus, fizinis asmuo. Galiojant sąžiningumo prezumpcijai, ieškovė turėjo įrodyti atsakovės nesąžiningumą įskaitant priešpriešinius reikalavimus. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas šio pobūdžio bylose savo iniciatyva nerenka įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 179 straipsniai). Nesant duomenų, kad atsakovė buvo nesąžininga, lieka nepaneigta sąžiningumo prezumpcija, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl nuostolių atlyginimo CPK 95 straipsnio pagrindu

Atsakovė nurodė, kad ieškovė pateikė teismui aiškiai nepagrįstą ieškinį, todėl dėl ieškovės atstovės piktnaudžiavimo šiuo procesu patiria nepatogumų ir nuostolių. Ieškovės atstovei, kaip naudos siekiančiai profesionalei, turėtų būti taikomi griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Teismo prašo, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, įpareigoti ieškovo atstovę atlyginti atsakovės nuostolius.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovė pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ta aplinkybė, kad teismas ieškovės ieškinį atmeta, negali turėti įtakos atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui priteisiant jas iš ieškovės bankroto administratorės, nes teismo nenustatyta, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, naudodamasi įstatymo jai suteikta teise kreiptis į teismą teisminės gynybos. Nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismo nuomone, joks piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nenustatytas.

Atsakovės prašymas dėl CPK 95 straipsnio taikymo ir nuostolių atlyginimo, priteisiant bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės bankroto administratorės, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškinį atmetus, iš šalių nepriteistinas žyminis mokestis, nes ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškinį atmetus, atsakovės V. A. S. patirtos 350,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš ieškovės, apmokant jas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 93 straipsnio, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnis, el. b. l. 111-112).

Nagrinėjamoje byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl klausimas dėl jų priteisimo nesvarstytinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 87, 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jogintas“, į. k. 302571627, atstovaujamos bankroto administratorės D. U., atsakovei V. A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, apmokant jas iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jogintas“, į. k. 302571627, administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.