Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-03-31 · Administracinė byla Nr. A-261-606-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-31
Bylos Nr.
A-261-606-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Anatolijus Baranovas, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
A. A. J.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 6.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-606/2008Procesinio sprendimo kategorija 6.2.5; 15.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 31d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičius (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui Jonui Sinkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. J. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento socialinės paramos skyriaus vedėjai A. L., dėl įsakymo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

A. A. J. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. SP1-1157 (toliau – ir įsakymas), kuriuo pareiškėjai nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. neskiriama išlaidų šaltam vandeniui bei nuotekoms ir išlaidų karštam vandeniui kompensacija;

2) priteisti 150 litų turtinės žalos atlyginimo;

3) priteisti 20 000 litų neturinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Skunde nurodė, kad įsakymas grindžiamas DNSB „Gvazdikas“ pateikta informacija, kuri įsakyme neatskleidžiama. 2006 m. spalio 10 d. pateikė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl duomenų gavimo bei įsakymo įvertinimo. Prašė įvertinti 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymo pagrįstumą ir išduoti DNSB „Gvazdikas“ pateiktos informacijos duomenis. Pareiškėja 2006 m. lapkričio 10 d. iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos gavo atsakymą Nr.(4.50)-AD6-522, kuriame pateikiama informacija apie pareiškėjos tariamus įsiskolinimus. Teigia, kad jokių skolų neturi, nes reguliariai moka už teikiamas komunalines paslaugas. Dėl ginčijamo įsakymo priėmimo patyrė turtinę 150 litų žalą, nes kreipėsi į juridines paslaugas teikiančią bendrovę dėl konsultacijų, procesinių dokumentų ruošimo, atstovavimo. Dėl neteisėto įsakymo ir jos teisių ignoravimo patyrė 20 000 litų neturtinę žalą, kadangi sutriko miegas, pablogėjo sveikata, yra prislėgta dėl neteisybės. Nurodė, kad yra socialiai remtinas asmuo. Gauna mažą pensiją, papildomų pajamų neturi. Turtinę padėtį patvirtina metinė gyventojo turto deklaracija, kurioje atsispindi visi kriterijai dėl turtinės padėties, šie kriterijai yra pastovūs, išskyrus pensiją, kuri nuo 2006 m. liepos 1 d. yra 467,70 litų.

Atsiliepimas

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2006 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. SP1-001 pareiškėjai buvo skirta būsto šildymo bei išlaidų karštam vandeniui kompensacija, tačiau DNSB „Gvazdikas“ pateikta pažyma nustačius, jog pareiškėja pateikė neteisingus duomenis apie tai, jog neturi įsiskolinimo, įsakymas buvo pakeistas ir kompensacijos skyrimas nutrauktas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento socialinės paramos skyriaus vedėja A. L. palikė atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 15 d. sprendimu A. A. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2006 m. gegužės 31 d.pareiškėja atsakovui pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti – išlaidų karštam vandeniui, išlaidų šaltam vandeniui ir nuotekoms kompensacijai gauti, kurios 12-me punkte nurodė, kad įsiskolinimo neturi (b.l. 27-31). Pagal šį prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2006 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr.SP1-901 pareiškėjai buvo skirta būsto šildymo bei išlaidų karštam vandeniui kompensacija (b.l. 53, 54-55). Tačiau ginčijamu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr.SP1-1157 nustatyta pareiškėjai neskirti nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. išlaidų šaltam ir karštam vandeniui bei nuotekoms kompensacijos, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei atsižvelgiant į DNSB „Gvazdikas“ pateiktą informaciją (b.l. 38).

DNSB „Gvazdikas“ 2006 m. rugpjūčio 16 d. atsakovui pateiktoje pažymoje nurodyta, jog pareiškėja už karštą ir šaltą vandenį bei šildymą 2004 m. sausio mėn. – 2006 m. birželio mėn. turi 241,16 litų įsiskolinimą (b.l. 51).

Teismas nagrinėdamas bylą rėmėsi Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr.IX-1675 redakcija, galiojusi ginčijamo įsakymo priėmimo metu) 2 straipsniu, 16 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 5 dalimi, 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, jog ginčijamas įsakymas priimtas išaiškėjus, kad pareiškėja pateikė neteisingus duomenis (t.y. jog neturi įsiskolinimo už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį), reikalingus piniginei socialinei paramai gauti. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 patvirtinta prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti forma, kurią pildydamas asmuo turi pateikti duomenis apie socialinę padėtį, turtą, pajamas bei, kreipdamasis dėl būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijai – ar turi įsiskolinimų. Pareiškėja, 2006 m. gegužės 31 d. pateikdama prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti – išlaidų karštam vandeniui, išlaidų šaltam vandeniui ir nuotekoms kompensacijai gauti, 12-me punkte nurodė, kad įsiskolinimo neturi (b.l. 29).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento Socialinės paramos skyrius 2006 m. rugpjūčio 16 d. gavo DNSB „Gvazdikas“ pažymą, kurioje nurodyta, jog A. A. J. yra įsiskolinusi DNSB „Gvazdikas“ už karštą ir šaltą vandenį bei šildymą nuo 2004 m. sausio mėn. iki 2006 m. birželio mėn. 241,16 litų (b.l. 51). Remiantis advokatės G.Korobliovos kontoros 2006 m. birželio 20 d. prašymo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai turiniu (b.l. 48) bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (b.l. 56) teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai 2006 m. gegužės 31 d. pildant paraišką-prašymą piniginei socialinei paramai gauti, buvo žinoma apie įsiskolinimą, t. y. kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 3 d. sprendimu iš jos priteistas 4260,49 litų įsiskolinimas DNSB „Gvazdikas“. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovo – DNSB „Gvazdikas“ ieškinys dėl skolos priteisimo ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Nutartyje nurodyta, kad teismas turi patikrinti pirminius skolų susidarymo duomenis už visą ginčo laikotarpį (b.l. 56). Ginčas su DNSB „Gvazdikas“ dėl skolos priteisimo bendrosios kompetencijos teisme dar nebaigtas.

Šalies argumentai

Teismas konstatavo, kad nors pareiškėja prašyme-paraiškoje nurodė, kad įsiskolinimo neturi, tačiau aptarti įrodymai apie įsiskolinimą atsakovui leido daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėja pateikė neteisingus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, todėl, paaiškėjus šioms aplinkybėms, pagrįstai priėmė ginčijamą įsakymą nuo sekančio mėnesio kompensacijos neskirti.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Neturtinės žalos sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan.

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, prašymas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėja neįrodė patirtos žalos fakto. Pareiškėja prašo atlyginti 150 litų neturtinę žalą, kurią sudaro konsultacijos UAB „Liva“, skundo surašymas (b.l. 13), tačiau jos bei atstovo paaiškinimu teismo posėdyje (b.l. 103-104) nustatyta, kad prašomos priteisti 150 litų sumos UAB „Liva“ ji dar nesumokėjo, t. y. realiai šios žalos nepatyrė. Pareiškėja prašymą dėl neturtinės 20 000 litų žalos atlyginimo argumentuoja pablogėjusia sveikata, miego sutrikimu, tačiau šio teiginio nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.

III.

A. A. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundo priėmimo klausimą sprendė pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio l dalies normą. 2007m. sausio 2 d. nutartimi teismas skundą priėmė dalinai, atsisakydamas priimti skundą dalyje dėl įsakymo panaikinimo. Apskundus šią teismo nutartį, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 11 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino ir pareiškėjos skundą priėmė nagrinėti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartimi sustabdė skundo nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas civilinė byla tarp pareiškėjos A. A. J. ir DNSB "Gvazdikas". Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismas 2007 m. balandžio 5 d. šią nutartį panaikino, konstatuodamas, kad iškelta civilinė byla dėl įsiskolinimo išieškojimo iš pareiškėjos A. A. J. neturi įtakos atsakovo įsakymo teisėtumo vertinimui, kad priimtas procesinis sprendimas dėl piniginės skolos priteisimo DNSB "Gvazdikas" naudai neturės įtakos ginčijamo atsakovo įsakymo teisėtumo vertinimui.

2. 2007m. birželio 15 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, pažeisdamas ABTĮ 65 straipsnio l, 2, 3 dalyje numatytus procesinius terminus.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 5 d. nutartyje konstatavo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas priimdamas 2007 m. vasario 5 d. nutartį, sprendė klausimą iš esmės, nors turėjo pagrįsti prejudicinį ryšį tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir civilinės bylos. Mano, kad tokiu būdu turėjo būti taikomas ABTĮ 46 straipsnio 4 dalis. Tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo kolegijos pirmininkė ir pranešėja D. G. pakartotinai nagrinėjo bylą ir mano, kad vadovavosi išankstine nuomone. Ši teisėja nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, ir tai turėjo įtakos sprendimo priėmimui.

4. Byla buvo išnagrinėta nesurinkus visų įrodymų pagal pareiškėjos reikalavimą, byla išnagrinėta pažeidus ir neteisingai pritaikius procesines teisės normas, sprendimas nemotyvuotas, teismas pažeidė materialines teisės normas.

5. Teismas nesivadovavo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais ir konstatuotomis aplinkybėmis. Teismas nepagrindė bei neįrodė prejudicinio ryšio tarp nagrinėjamos bylos ir DNSB „Gvazdikas“ skolinių aplinkybių, priimant atsakovui skundžiamą 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. SPl-1157.

6. Teismas nesivadovavo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-519-370/2006 nutartimi, kurioje konstatuota, kad 2006 m. rugsėjo 13 d. dienai buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad neištirtos ir nepatvirtintos skolos susidarymo faktinės aplinkybės, tai yra skolos faktas nenustatytas, be to pripažinta, kad DNSB "Gvazdikas" teiktuose lapeliuose-sąskaitose nebuvo fiksuojama skola.

Atsiliepimas

7. Teismas vadovavosi atsakovo 2007 m. sausio 23 d. atsiliepimu į skundą. Šis atsiliepimas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas praleidus teismo nustatytam terminui ir atsakovas neprašė termino atnaujinti. Šiuo atveju taikytina LR ABTĮ 67straispnio 2 dalies nuostata, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Teismas nutartimi buvo nustatęs terminą atsakovui atsiliepimą pateikti iki 2007m. sausio 22 d., atsakovo atsiliepimas buvo pasirašytas tik 2007 m. sausio 23 d., o teismui pateiktas dar vėliau.

8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas neturėdamas jokių įrodymų konstatavo, kad pareiškėja A. A. J. turi įsiskolinimų ir, kad ji pateikdama prašymą skirti jai kompensaciją nuslėpė skolines aplinkybes DNSB "Gvazdikas".

9. Remiantis trečiojo asmens skyriaus vedėjos A. L. 2007 m. sausio 15 d. atsiliepimu į skundą teiginiu, kad pareiškėjai norint gauti kompensaciją ji turinti pateikti sutartį su DNSB "Gvazdikas" dėl įsiskolinimo grąžinimo. Šios aplinkybės pagrįstai gali būti vertintinos,kaip daromas neteisėtas spaudimas pareiškėjai civilinės bylos nagrinėjimo metu. Savivaldybės administracija veikia prieš jos pareigybines funkcijas, o teismas šių aplinkybių neįvertino.

10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad savivaldybės administracija nesivadovavo LR piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo 19 straipsnio l dalies 4 punkto nuostata. Tai yra papildomai neapklausė pareiškėjos, nepareikalavo papildomos informacijos. Savivaldybės administracija nesikreipė dėl papildomų dokumentų ar informacijos ir į DNSB "Gvazdikas", bet vadovavosi šios bendrijos nepatikrinta informacija, kuri buvo suinteresuota tokia padėtimi.

11. Teismas iš esmės netyrė ir nepasisakė dėl reikalavimo atlyginti padarytą žalą.

12. Teismas neišsprendė reikalavimo dėl įrodymų išreikalavimo.

Šalies argumentai

Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos ginčo esmė yra teisė į kompensaciją pagal Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymą. Šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalis, galiojusį ginčijamo įsakymo priėmimo metu, numatė, kad kompensacijos teikiamos savivaldybių nustatyta tvarka piniginėmis lėšomis (1 punktas) ir apskaičiuotų kompensacijų sumą pervedant į energetines ir komunalines paslaugas tiekiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.

Tuo įstatymų leidėjas nustatė skirtingą kompensavimo tvarką. Asmuo teikiantis paraišką kompensacijai gauti privalo nurodyti tikslius duomenis apie įsiskolinimą už būsto šildymą, karštą ir šaltą vandenį, nes nuo to pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą priklauso kompensacijos dydis ir jos skyrimo tvarka. Pareiškėja 2006 m. gegužės 31 d. teikdama paraišką kompensacijai gauti išlaidoms už būsto šildymą, karštą ir šaltą vandenį paraiškos 12 punkte nurodė, kad įsiskolinimo neturi. Nors pagal DNSB „Gvazdikas“ 2006 m. rugpjūčio 10 d. pažymą pareiškėja turėjo 241,16 įsiskolinimą (b.l. 32). Šiuos duomenis pareiškėja privalėjo nurodyti. Pareiškėja nurodo, kad įsiskolinimo neturi, tačiau atsakovas turėdamas DNSB „Gvazdikas“ 2006 m. rugpjūčio 10 d. pažymą apie įsiskolinimą, turėjo teisę pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą neskirti kompensacijos, nes dėl pažymoje nurodyto įsiskolinimo nebuvo sudaryta sutartis dėl šio įsiskolinimo grąžinimo. Atsakovas 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. SP1-1157 priėmimo metu, kuriuo pareiškėjai nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. neskiriama išlaidų šaltam vandeniui bei nuotekoms ir išlaidų karštam vandeniui kompensacija privalėjo remtis pažyma apie įsiskolinimą, nes ji nebuvo tuo metu nuginčyta ar paneigta asmens išdavusio šią pažymą. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas žinojo ar galėjo žinoti, kad pažyma neatitinka tikrovės, todėl papildomai aiškintis dėl įsiskolinimo paskaičiavimo duomenų teisingumo, atsakovas pagrindo neturėjo.

Pareiškėja nurodo, kad šiuo metu vyksta teisminis ginčas dėl įsiskolinimo pagrįstumo, tačiau šiam ginčui tai įtakos neturi, nes yra vertinami įrodymai, kurie buvo priimant ginčijamą įsakymą ir tuo metu kai pareiškėja teikė paraišką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas ginčijamo įsakymo priėmimo metu teisės aktų reikalavimo nepažeidė, todėl naikinti įsakymo nėra pagrindo.

Pripažinus, kad įsakymas yra teisėtas, pagrįstai nepatenkintas pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės aktus reglamentuojančius ginčo santykius, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusAnatolijus BaranovasStasys Gagys