Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam D. Ž., jo įstatyminei atstovei D. Ž., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

nukentėjusiosios nepilnametės K. S. įstatyminiam atstovui G. S., atstovei advokatei Laimai Razvickienei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „E.” darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, ir

D. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, Kauno mechanikų rengimo centro 10 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. P. 2017-06-24, laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 07.00 val., prie negyvenamo statomo namo, esančio J(duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. Ž., pasinaudodamas nepilnametės K. S., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl psichikos sutrikimų, liepdamas nukentėjusiajai lytiškai santykiauti su bendrininku D. Ž., grasindamas ir panaudodamas fizinį smurtą, įspirdamas nukentėjusiajai į pilvą, krūtinę ir koją, tuo sukeldamas fizinį skausmą, stumdydamas ir tampydamas nepilnametę, laikydamas rankomis ir neleisdamas jai pabėgti, guldydamas ant žemės, išrengdamas nuogai, užguldamas, siekė seksualinio pasitenkinimo ir prieš nukentėjusiosios valią kišo savo lyties organą nukentėjusiajai į burną, taip tenkindamas lytinę aistrą oralinio sąlyčio būdu, toliau tęsė nusikalstamą veiką savo lytiniu organu liesdamas nukentėjusiosios lytinius organus ir taip tenkindamas lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu su nepilnamete. Šių veiksmų visuma jis sukėlė nukentėjusiajai K. S. praeinantį psichikos sutrikimą – kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis D. Ž. 2017-06-24, laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 07.00 val., prie negyvenamo statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. P., pasinaudodamas nepilnametės K. S., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl jos psichikos sutrikimų, liepdamas nukentėjusiajai lytiškai santykiauti su bendrininku J. P., laikydamas rankomis ir neleisdamas jai pabėgti, prisispausdamas prie savęs nukentėjusią, lenkdamas ją, išrengdamas nuogai, siekė seksualinio pasitenkinimo ir prieš nukentėjusiosios valią. Jis kišo savo lyties organą K. S. į išeinamąją angą, taip tenkindamas lytinę aistrą analinio sąlyčio būdu, bei tęsė savo nusikalstamą veiką kišdamas savo lyties organą nukentėjusiajai į burną, taip tenkindamas lytinę aistrą oralinio sąlyčio būdu su nepilnamete. Šių veiksmų visuma jis sukėlė nukentėjusiajai praeinantį psichikos sutrikimą – kitoss reakcijos į stiprų stresą (F43.8), kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamieji J. P. ir D. Ž. prisipažino padarę jiems inkriminuojamą nusikaltimą. Parodė, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir aplinkybėmis jie tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąja K. S. prieš jos valią. Ji nenorėjo lytinių santykių, priešinosi, prašėsi ją išleisti namo, tačiau J. P. K. S. nepaleido, laikė ją už rankų, grasino sumušti ir taip privertė K. S. juos abu tenkinti oraliniu būdu. D. Ž. paaiškino, kad savo lytinį organą bandė įkišti K. S. į analinę angą, tačiau to padaryti jam nepavyko, kadangi ji priešinosi. J. P. norėjo lytiškai santykiauti su K. S., tačiau ji šaukė, aktyviai priešinosi ir jam įspyrė. Jie žinojo, kad tiek K. S., tiek jos motina yra negalios.

Kaltinamiesiems J. P. ir D. Ž. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Iš 2017-07-12 G. S. pareiškimo matyti, kad ji kreipėsi į teisėsaugos įstaigas nurodydama, jog 2017-07-06, apie 22.30 val., jos nepilnametė dukra K. S. jai pasipasakojo, kad 2017-06-24, apie 03.30 val., prie negyvenamo statomo namo, esančio J. L. g. (duomenys neskelbtini)., prieš jos valią, smurtaujant, dukra buvo išžaginta pažįstamų asmenų. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1).

Iš nukentėjusiosios K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad Joninių rytą J. P. pakvietė ją į statomą namą. 2017 m. birželio 23 d., tikslios valandos neprisimena, nuėjo į statomą namą, kuriame buvo D. Ž., A. O. ir J. P.. Tame name jie gėrė sidrą. J. pasakė „einame i vidų, nes atvažiuos mentai“. J., D. ir A. buvo jau išgėrę. J. jai taip pat pasiūlė išgerti sidro. Ji išgėrė sidro, kad įtiktų J. D. pats pirmas pradėjo prie jos kabinėtis, lietė tarpvietę, krūtinę, užpakalį. D. buvo šlykštus. Iki tol ji su Deividu nėra turėjusi lytinių santykių. Anksčiau būdavo tokių atvejų, kai ją liesdavo D.. Jis prie visų merginų kabinėjosi. Tuo metu J. ją užstojo ir apsikabino. Bet pagrasino, kad papasakos jos tėvams, pusseserei, kad tarp judviejų buvo lytiniai santykiai. Po to J. liepė jai santykiauti su A. O., bet su juo ji tik nuėjo kartu į laukus. A. O. sakė, kad neklausytų J., kad jis meluoja, prašė su juo neprasidėti. Po to grįžo namo, bet vėl atėjo J. P. ir pasikvietė ją išeiti i lauką. Tuomet visi nuėjo į statomą namą. Tai buvo 02.30 val. nakties. D. lietė ją už užpakalio, už lytinių organų, krūtinės. J. vaikėsi ją, sakė „čiulpk bybį žertvą“, grasino. Kai J. vaikėsi ją, norėjo jam spirti ir netyčia pataikė su žvyru į akis. Tada J. įspyrė jai i pilvą. Po spyrio į pilvą J. liepė jai santykiauti su D. Pats J. nuėjo į namo viršų. Su ja liko D.. D. nurengė ją, numovė kelnes, stovėjo už jos užlaužęs jai rankas. Po to įkišo savo lytini organą jai į užpakalį. Labai skaudėjo. Bet D. liepė jai nešaukti ir tylėti. Ji tylėjo, nes labai bijojo. Po to dar jai skaudėjo apie 2 savaites. Visa tai matė J. P.. Mano, kad ir A. O. turėjo matyti, nes jis buvo už namo. Po to J. nuėjo po medžiu ir atsigulė. Ji nuėjo prie jo pažiūrėti ar jis gyvas, nes buvo labai girtas. Parovusi žolės, numetė jam ant veido. Tada J. apvertė ją, numovė kelnes. Ji bandė pabėgti, bet J. suplėšė jos liemenėlę ir apatines kelnaites. Ji buvo visiškai nuoga. J. spardė ją, po to J. nusimovė savo kelnes ir ją prievartavo. Prieš tai už namo ribų jis išprievartavo ją oraliniu būdu. Tuo metu, kai ją prievartavo oraliniu būdu, J. nestovėjo. Pasiguldęs ant šono, J. per prievartą kišo savo varpą jai į lytinius organus, tačiau jam įkišti nepavyko, nes jam nestovėjo. Jis tampė ją 2-3 val. Po to prie jos priėjo D., kuris ją prievartavo oraliniu būdu, dėl ko jai labai skaudėjo gerklę. Po dviejų savaičių ji susirgo angina. Vėliau J. ant jos atsigulė, liepė apsikabinti ir į ausį jai pasakė „myliu tave mažyte“. Pradėjo laižyti ausį. Ji matė, kad A. sėdi ir ją stebi. Ją mušė J.. D. ją labiau kankino, negu J., nes jai buvo kraujoruvos. J. norėjo jai „užtaisyti vaiką“. Tuo metu, kai J. tampė ją, norėjo pabėgti, bet jai nepavyko. D. visur kur tik galėdavo prie jos kabinėjosi dėl lytinių santykių, bet ji jam yra sakiusi, kad yra ne tokia. Grįžo namo apie 07.11 val. Vos parėjo namo, buvo šlapia, purvina, murzina, susivėlusi. Kitą dieną pamatė kraujosruvas ir nubrozdinimus. Apie įvykį tėvams nesakė. Po įvykio J. klausinėjo, kam ji papasakojo šį įvykį. Mano, kad pažįstamiems galėjo pasipasakoti J. ir D.. Po šio įvykio jaučiai blogai, net košmarus kartais sapnuoja. Nori, kad jie sėstų į kalėjimą. J. P. po įvykio ateidavo prie jos namų lango, įkalbinėdavo vėl eiti su juo, klaupėsi ant kelių, prašė atleidimo. Vėliau motina pastebėjo, kad ji ėmė keistai elgtis. Liepos 6 d. mama pamatė dėmes ant jos užpakalio. Po to nuėjo pas ginekologę, kuri iškvietė policiją. Tvirtina, kad J. ir D. žinojo kiek jai yra metų, nes J. pats jos paklausė, o D. pažįsta ją nuo seniai (2 t., b. l. 78-84).

Iš liudytojos G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad gyvena su sutuoktiniu G. S. ir nepilnamete dukra K. S.. Jos dukra apklausos metu buvo baigusi devynias klases, mokėsi Veiverių T. Ž. gimnazijoje pagal palengvintą, adaptuotą mokymosi programą, mokslai sekasi patenkinamai. K.i yra konstatuota autizmo spektro liga – sutrikimas. K. lankydavosi pas psichiatrą ir pas psichologą. Ji neturi daug draugų, bendrauja vangiai, yra ramaus būdo, klusni. Vienu metu dukra K., ji pasipasakojo, kad 2017-06-24, apie 03.30 val., prie namų atėjo J. P. ir D. Ž.. Iš K. pasakojimo suprato, kad abu vaikinai buvo neblaivūs. Abu vaikinai pasiūlė jos dukrai pabendrauti, pakalbėti ir pakvietė ją išeiti iš namų. K. kartu su vaikinais nuėjo prie statomo namo. K. pasakojo, kad abu vaikinai siūlė gerti sidrą. Dukra jį gėrė. Minėjo, kad vaikinai turėjo 4-6 butelius. J. ir D. paprašė dukros su jais pasimylėti, tačiau dukra atsisakė ir bandė nuo jų pabėgti, tada abu vaikinai ją gaudė. J. spyrė K.i į pilvą, pargriovė ją ant pievos. Tuo metu D. sėdėjo netoliese ir žiūrėjo. K. bandė priešintis Justinui, tačiau jis, ranka prispaudęs jos kaklą prie žemės, numovė K. viršutines kelnes, o apatines suplėšė ir numetė į žolę. K.i gulint ant nugaros J. įkišo savo varpą K.i į makštį kelis kartus, o ši jam priešinosi. Kiek jai yra žinoma, J. prezervatyvo nenaudojo. Apie lytinio akto baigimą ji nežino, nes K. pasakojo neaiškiai. Taip pat dukra sakė, kad J. tampė už plaukų bei liepė santykiauti su Deividu, kuris įkišo savo varpą jos dukrai į išangę. Ir apie šio lytinio akto užbaigimą nežino, nes jos dukra nerišliai dėlioja mintis, todėl nesuprato. Teigia, kad K. buvo pažeminta, išvadinta įvairiais necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais (2 t., b.l. 104-105).

Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. S. yra jo dukra. Jo sutuoktinė G. S. serga psichikos liga – šizofrenija, pastoviai vartoja medikamentus, taip pat važiuoja gydytis stacionariai. K. kartais elgiasi irgi keistai, yra gana jautri, dirgli, jai nustatytas neįgalumas dėl psichikos sutrikimų. K. lankosi ir pas psichologą ir psichiatrą Garliavos psichikos sveikatos centre. Teigė, kad klausė K. su kokiais vaikinais ji susitikinėja. Į tai dukra pradėjo pasakoti, kad Joninių naktį ją iš namų išsiviliojo J. P., nusivedė į statomą namą ir bandė išprievartauti. K. sakė, kad ji priešinosi ir spardėsi. K. minėjo, kad kartu su J. P. buvo ir D. Ž., kuris bandė Karoliną išprievartauti analiniu būdu. Klausė dukros, ką ji tuo metu jautė. K. sakė, kad jai skaudėjo. Klausė, kodėl ji iš karto apie tai nepapasakojo, tai ji atsakė, jog bijojo, kad motina ar jis neapkaltintų pačios, kad nieko nesakiusi išėjo naktį iš namų (2 t., b. l. 91-92).

Iš liudytojo A. O. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad K. S. jis pažįsta kaip Pažėrų kaimo gyventoją. Taip pat pažįsta J. P.. 2017 m. birželio 23 d., per Jonines, J. P. nusipirko sidro ir sugalvojo vakare jį išgerti. J. P. parašė K. S., žinutę kviesdamas išeiti į lauką. J. buvo pasakojęs, kad jis bendrauja su K., nueina pas ją atsigerti kavos. Vakare K. S. išėjo ir kartu ėjo iki mokyklos ir parduotuvės. J. jau buvo neblaivus. Po to J. pasikvietė Karoliną nueiti į statomą namą. Jie tame name gėrė sidrą, valgė traškučius. K. taip pat gėrė sidro. Šiame statomame buvo kartu su J. P., D. Ž. ir K. S.. J. buvo labai neblauvus ir pradėjo kabinėtis prie K. S.. Vienu metu K. J. metė žvyro į veidą, J. jai įspyrė į pilvą. J. sakydavo ant K., kad eina invalidė, tačiau K. nekreipdavo į tai dėmesio. Po spyrio į krūtinę K. verkė. Paskui J. bandė jos atsiprašyti, bet ji nustūmė, tačiau J. priėjęs ėmė liesti ją už krūtinės ir kojų. K. prašė J. prie jos nelysti, tačiau vis tiek jis ją grabinėjo. Po kurio laiko J. nuo jos atsitraukė, tada D. pradėjo prie jos lysti, K. stūmė jį nuo savęs, prašė eiti iš čia. Taip pat D. paklausė jos, ar pačiulps jam. K. liepė eiti šalin, pasakė, kad nečiulps ir kodėl kabinėjasi prie jos kiekvieną dieną. D. kažką kalbėjo K.i į ausį, po to nusimovė kelnes, K. atsitūpė ir pradėjo jam čiulpti. Pats stovėjo už lango ir viską matė. D. ir J. buvo išgėrę. Gal po 10 min. D. užsimovė kelnes. Tada J. priėjo ir pradėjo tampyti K. už marškinėlių. Name buvo šviesu, kadangi apšvietė iš gatvės pusės. J. paprašė K. lytiškai su juo santykiauti. K. atsisakė. Ji priešinosi, norėjo nuo jo pabėgti, bet J. jos nepaleido, neleido jai išeiti iš to namo. J. prašė jos lytinių santykių. Po to J. K. nuplėšė kelnes. K. tuo metu gulėjo ant žvyro. Viskas vyko namo viduje. J. nusimovė kelnes ir su K. lytiškai santykiavo. D. buvo namo viduje, maždaug 4-5 metrų atstumu nuo J.. J. su K. gulėjo ant žemės ir santykiavo. K. vis J. sakė, kad užteks, kad ją išnaudoja kiekvieną dieną. D. tuo metu stovėjo ir valgė traškučius. Po 20-30 min. K. ir J. atsistojo. Paskui D. prie jos priėjo ir pradėjo ją liesti. Vėliau K. nuėjo į kiemą, prie medžio, o J. nuėjo jai iš paskos. J. vėl pradėjo ją tampyti, išmėtė K. tapkes po pievą. J. ir D. buvo iki pusės nuogi ir jie nurengė Karoliną visiškai nuogai. J. buvo iš vienos pusės, o D. iš kitos. K. gulėjo ir prašė jų baigti, pasakė, kad viską pasakys mamai. K. buvo ant nugaros, J. buvo labai neblaivus. D. su K.i bandė santykiauti analiniu būdu. K. tuo metu gulėjo ant pilvo, o D. buvo užlipęs ant jos. Tuo metu J. buvo atsisėdęs ant žemės prie K. galvos. Kai K. priešinosi, J. neleido jai pabėgti. K. prašė nelysti prie jos. J. pasakė K.i, kad ji yra invalidė, todėl visi prie jos ir lenda. Teigė, kad J. ir D. žinojo apie K. neįgalumą. Jam apie tai yra pasakęs ir J.. Matė, kad K. apatinės kelnaitės buvo suplėšytos. J. K. įspyrė į pilvą, į koją. Įspyrė maždaug 2 kartus. K. po to verkė. K. vis bandė bėgti, bet J. vėl ją parsitraukdavo. Mano, kad nors K.i ir buvo galimybė pabėgti, tačiau J. ir D. jos nepaleido (2 t., b. l. 109-11, 115-120).

Iš liudytojos E. S. ikiteiskinio tyrimo metu parodymų matyti, kad ji pažįsta K. S., kuri gyvena tame pačiame kaime kaip ir ji. 2017 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje K. S. pasakojo, kad per Jonines ją sumušė vyriškis, gyvenantis kitoje gatvės pusėje. K. pasikėlė maikutę ir ant jos nugaros, ties juosmeniu, ji matė keletą kraujosruvų. K. S. minėjo, kad ją prievartavo, bet nesiklausė, nes nebuvo įdomu. Kiekvieną kartą susitikus Karoliną, ši vis pasakodavo, kad ją sumušęs vyras nervina, kad jo ausys atlėpusios. Dar K. pasakojo, kad ją mušė, spardė, kaip suprato ne tas vienas vyras, o kartu su kažkokiu draugu, vardu D.. K. sakė, kad ją prievartavo minėtas vyras ir D., dar sakė, kad ją fotografavo savo telefonais (2 t., b. l. 172-173).

Iš liudytojos G. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017 m. birželio mėnesį, galimai 24 dieną, tikslaus laiko neprisimena, ji kalbėjosi su K. S., kuri papasakojo, kad ją naktį išprievartavo, bet kas ir kur – ji neminėjo. Taip pat K. parodė nubrozdinimą ant kairės kojos šlaunies vidinės pusės. K. buvo pasimetusi, pasakodama verkė ir matėsi, kad buvo išsigandusi. Suprato, kad parodyti nubrozdinimai galimai padaryti išžaginimo metu. Klausė K. kas, kaip ir kur ją išžagino, bet ji nieko nepasakojo, tik verkė. K. S. prašė jos paliudyti apie tai, ką ji papasakojo (2 t., b. l. 178-179).

Iš 2018-07-19 – 2018-08-24 VTPT prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-146/2018 matyti, kad K. S. 2008 metais nustatyta diagnozė: kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai (F84.8); 2009 metais jai nustatyta diagnozė: lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai (F70.8). Šiuo metu K. S. konstatuoti sutrikimai: kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8) bei kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai (F84.8). K. S., atsižvelgiant į jos amžių, raidos ypatumus ir pažintinių gebėjimų lygį, gali suprasti, įsiminti, atgaminti ir nupasakoti faktines įvykių aplinkybes, linkusi smulkmeniškai atpasakoti įvykius, su visomis esminėmis ir neesminėmis detalėmis, tačiau gali patirti sunkumų suprasti ir paaiškinti sudėtingesnes socialines situacijas, savo ir kitų jausmus, ketinimus, elgesio motyvus, pasakoti nuosekliai, parinkti tikslius žodžius savo patirčiai nupasakoti. Dėl savo raidos ir pažintinių gebėjimų ypatumų K. S. gali pernelyg lengvai pasiduoti įtakai žmonių, kurių elgesį interpretuoja kaip draugišką jai, gali mėgdžiodama perimti jai svarbių žmonių požiūrį, pasisakymus ir elgseną, įvykdyti paliepimus, nesuvokdama savo veiksmų socialinės reikšmės: pagal savo amžių yra pernelyg naivi. Negauta patikimų duomenų, kad K. S. apklausoje nurodytos aplinkybės būtų padiktuotos kito asmens. Stebimos K. S. emocinės reakcijos dera su jos pasakojimo turiniu, jos šiuo metu turimu supratimu apie įvykius. Vertinant K. S. parodymus, rekomenduojama atsižvelgti į keletą aspektų: pirma, dėl savo raidos ypatumų K. S. linkusi į tikslumą, linkusi įvykius atgaminti smulkmeniškai, detaliai, pažodžiui atkartoti visus girdėtus dialogus, net jei jų esmės nelabai suprato, jai svarbu, kad viskas vyktų pagal taisykles, „teisingai“. K. S. žinios seksualumo tema yra per menkos, atsižvelgiant į jos amžių, fragmentiškos, o kai kurios klaidingos. K. S. kalbos supratimas yra labai silpnas, savo skurdų žodyną ji bando kompensuoti išmoktų frazių naudojimu, kurias pritaiko gana mechaniškai ir nebūtinai tiksliai, gali vartoti abstrakčias, mokslines, teisines sąvokas, kurių tikrosios reikšmės nežino, dėl to rekomenduojama labiau remtis jos sakomais paprastais konkrečiais buitinės kalbos žodžiais. Dėl raidos ypatumų K. S. elgesys įvykio metu ir po jo gali atrodyti nelogiškas, neįprastas lokio amžiaus merginai. Byloje nagrinėjamo įvykio metu K. S. suprato išžaginimo pobūdį, tačiau nesuprato jo reikšmės, dėl to negalėjo adekvačiai pasipriešinti; K. S. nesuprato seksualinio prievartavimo oraliniu ir analiniu būdu esmės, dėl to negalėjo šiems veiksmams pasipriešinti. K. S. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje tiriamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tikėtina, jog byloje nagrinėjamų įvykių neigiamas poveikis labiau atsiskleis ateityje, neigiamai paveiks tolesnį pilnavertį K. S. asmenybės vystymąsi bei formavimąsi bei labiau sutrikdys jos psichoemocinę būseną, todėl jai rekomenduojama psichologinė pagalba, orientuota į asmenybės stiprumą ir neigiamų patirčių įveiką. Dėl jai nustatyto sutrikimo bei dabartinės jos emocinės būsenos K. S. nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 187-198).

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno V teritorinis skyrius pranešimo matyti, kad K. S. išduotas neįgaliojo pažymėjimas (1 t., b. l. 122).

Iš 2017-07-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1914/2017(02) matyti, kad K. S. mergystės plėvėje ir išangėje akivaizdžių mechaninės traumos požymių nekonstatuota (1 t., b. l. 110).

Iš 2017-11-09 VTMT Kauno skyriaus specialistės Marijos Kolcovaitės paaiškinimo matyti, kad vertinant turimus anatominius duomenis, t. y. silpnas kontrakcinis mergystės plėvės žiedas, mergystės plėvės skausmingumas, labai siaura įeiga į makštį, lytinis aktas vyro lytiniu organu erekcijos būklėje, nepažeidžiant mergystės plėvės vientisumo, atliktas būti negalėjo. K. S. kitų sužalojimų nekonstatuota, tačiau turint omenyje tai, kad teismo medicininė apžiūra buvo atlikta po įvykio praėjus devyniolikai dienų, jie galėjo būti jau išnykę (1 t., b. l. 113-114).

2018-04-20 savanoriško daiktų pateikimo protokolu G. S. pateikė DVD-R kompaktinį diską, kuriame įrašytas pokalbis su R. P. 2017-12-17 susitikimo metu (2 t., b. l. 10); pateiktas kompaktinis diskas apžiūrėtas daiktų apžiūros protokolu, padaryta stenograma (2 t., b. l. 11-27).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamų veikų sudėtys, esančios kaltinamųjų J. P. ir D. Ž. veikose, visiškai įrodytos, jų veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 150 straipsnio 3 dalį.

Pagal BK 150 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas bendrininkų grupėje tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

Lietuvos A. T. senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose išaiškinta, kad lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, tai yra oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.). Lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį ir 150 straipsnį tik tada, jei minėtos veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą, b) grasinant tuoj pat jį panaudoti, c) kitaip atimant galimybę priešintis, d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie požymiai BK 149 straipsnyje ir 150 straipsnyje numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.

Būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamųjų J. P. ir D. Ž. nusikalstama veika, nes jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, pasinaudodami nepilnametės K. S. bejėgiška būkle dėl psichikos sutrikimų, liepdami nukentėjusiajai su jais lytiškai santykiauti, grasindami ir panaudodami fizinį smurtą, įspirdami nukentėjusiajai į pilvą, krūtinę ir koją, tuo sukeldami fizinį skausmą, stumdydami ir tampydami nepilnametę, laikydami rankomis ir neleisdami jai pabėgti, guldydami ant žemės, išrengdami nuogai, siekė seksualinio pasitenkinimo ir prieš nukentėjusiosios valią, t.y. kišdami savo lyties organus nukentėjusiajai į burną ir išangę, taip tenkindami lytinę aistrą oralinio ir analinio sąlyčio būdu, toliau tęsdami nusikalstamą veiką savo lytiniais organais lietė nukentėjusiosios lytinius organus ir taip tenkino lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu su nepilnamete. Šių veiksmų visuma jie sukėlė nukentėjusiajai K. S. praeinantį psichikos sutrikimą – kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamieji J. P. ir D. Ž. yra kalti ir baustini.

Skirtinos bausmės.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamiesiems bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 80-81 straipsniuose, 90-91 straipsniuose numatytais bausmių skyrimo ypatumais nepilnamečiams, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nepilnamečių gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jų sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jų elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdami tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadijas (nusikalstamos veikos baigtos), padarytas vienas sunkus nusikaltimas, kaltinamųjų asmenybes, jų gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą.

Kaltinamųjų J. P. ir D. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad kaltais pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padarę nusikaltimą, jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje.

Abu kaltinamieji neteisti, tačiau bausti administracine tvarka, Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitoje neužregistruoti.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamųjų elgesį teismo posėdžio metu, juos charakterizuojančias aplinkybes, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamiesiems už jų padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 150 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas.

Kadangi abu kaltinamieji kaltais prisipažino, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, jiems paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinos vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas padaryti išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai J. P. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad jis anksčiau neteistas, dirba, yra labai jauno amžiaus, todėl J. P. atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas ypatingai neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius su savo šeima, kurią jis padeda išlaikyti.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, skirtinos BK 75 straipsnio 2 dalyje 5 dalyje, 7 dalies 10 punkte numatytos pareigos, kurios, teismo nuomone, darys J. P. elgesiui teigiamą įtaką.

Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui D. Ž., prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui, neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis D. Ž. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, nusikalstamą veiką, už kurias yra teisiamas, padarė būdamas anksčiau neteistas, mokosi, teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad D. Ž. paskirtos bausmės tikslai gali bus pasiekti bausmės vykdymą atidedant terminui, artimam bausmės vykdymo termino vidurkiui nepilnamečiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Civilinis ieškinys.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Remiantis civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 straipsnis).

Nukentėjusiosios atstovė pareiškė 30000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 85-88).

Kaltinamieji su ieškiniu su ieškiniu sutinka dalinai.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad J. P. ir D. Ž. seksualiai prievartavo nepilnametę K. S.. Teismas mano, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, depresiją, neabejotinai sutriko jos gyvenimo ritmas, t. y. jai buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. P. dirba, o nepilnametis D. Ž. mokosi. Nors byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji turėtų kokio nors kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, tačiau teismas mano, kad jie yra jauno amžiaus, yra pajėgūs dirbti ir atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas kaltinamųjų J. P. ir D. Ž. kaltais veiksmais nukentėjusiajai K. S. padarytą neturtinę žalą vertina 8000 eurų, kuri iš jų priteistina.

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė.

Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CPK 6.276 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamasis D. Ž. yra nepilnametis, pajamų negauna, turto neturi, todėl jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, nukentėjusiosios prašoma priteisti turtinė žala priteistina iš jo motinos D. Ž., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai jos sūnus – kaltinamasis D. Ž. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Taip pat teismas visiškai tenkina nukentėjusiosios atstovės reikalavimus priteisti iš kaltinamųjų turėtas jos proceso išlaidas, kurias ji pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais pagal pridedamus prie bylos kvitus (5 t., b. l. 52-56).

Daiktiniai įrodymai – paketas su nukentėjusiosios K. S. drabužiais, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinas, o 24 kompaktines plokšteles paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo porceso kodekso BPK 297 – 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu J. P. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu jį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nebendrauti su nukentėjusiaja K. S..

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

D. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, D. Ž. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sportine veikla, tęsti mokslą, bei nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir atidavimą motinos priežiūrai, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nukentėjusiosios K. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti jai 8000 (aštuonis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 1250 (vieną tūkstantį penkiasdešimt) eurų atstovavimo išlaidų solidariai iš J. P. ir nepilnamečio D. Ž., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteisti iš D. Ž., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai D. Ž. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyją turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – paketą su nukentėjusiosios K. S. drabužiais, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti, o 24 kompaktines plokšteles palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.