Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. P.-V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadove, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P.-V., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovė, įgaliotu asmeniu, sudaryti įmonėje darbo sutartis, neužtikrino, kad būtų laikomasi užsieniečių įdarbinimo tvarkos, t. y., nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. liepos 14 d. leido Irano piliečiui A. S., kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduotas leidimas dirbti, dirbti įmonėje, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 98¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Šiais veiksmais A. P.-V. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. P.-V. prisipažino padariusi pažeidimą, nurodė, jog dėl jo padarymo labai gailisi. Ji paaiškino, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atėjo savarankiškai įsidarbinti Irano Islamo Respublikos pilietis. Ji žinojo, kad norint įdarbinti užsienietį reikia gauti leidimą iš darbo biržos. Balandžio mėnesį buvo užpildytas reikiamos formos prašymas, bet leidimas buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi Irano Islamo Respublikos pilietis A. S. nebuvo atleistas iš darbo ankstesnėje darbovietėje. Po kiek laiko buvo užpildytas antras prašymas dėl įdarbinimo, bet darbo birža leidimo įdarbinti užsieniečio nedavė, kadangi įmonė turėjo įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Įmonės vadovas pažadėjo, kad minėtas įsiskolinimas bus padengtas, todėl buvo užpildytas trečias prašymas dėl įdarbinimo. A. P.-V. tvirtino, jog ji negavusi leidimo iš darbo biržos dėl Irano Islamo Respublikos piliečio įdarbinimo vis tiek jį įdarbino įmonėje. Ji manė, kad leidimas įdarbinti užsienietį tikrai bus gautas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo faktą ir A. P.-V. kaltę įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. (b. l. 2)

Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad A. P.-V., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadove, įgaliotu asmeniu sudaryti įmonėje darbo sutartis, neužtikrino, kad būtų laikomasi užsieniečių įdarbinimo tvarkos, t. y., kad užsienietis įmonėje dirbtų tik gavus leidimą dirbti, kadangi buvo nustatyta, jog nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. liepos 14 d. įmonėje dirbo Irano pilietis A. S., kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduotas leidimas dirbti. (b. l. 3)

Iš darbo sutarties matyti, kad ji 2016 m. birželio 9 d. buvo sudaryta tarp A. S. ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens A. P.-.. Iš darbo sutarties turinio matyti, kad A. S. įmonėje buvo įdarbintas vairuotojo pareigose, sutartis įsigaliojo 2016 m. birželio 9 d., darbuotojas pradėjo dirbti nuo 2016 m. birželio 10 d. (b. l. 4-5)

Iš prašymų išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, studijuojančiam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijose matyti, kad vienu prašymu buvo prašoma A. S. leisti dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. spalio 30 d., kitu buvo prašoma leisti A. S. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. spalio 30 d. Abu prašymai buvo pasirašyti A. P.-V.. (b. l. 6, 7)

Iš Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. gegužės 30 d. rašto matyti, kad institucija, išnagrinėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo prašymą, atsisakė išduoti leidimą minėtoje įmonėje leisti dirbti A. S., kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi įsiskolinimą valstybės biudžetui. (b. l. 8)

Iš A. S. prašymo matyti, kad jis paprašė atleisti jį iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. liepos 14 d. savo noru. (b. l. 10)

Iš sutarties priedo matyti, kad 2016 m. liepos 14 d. buvo nutraukta darbo sutartis tarp A. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. (b. l. 11)

Iš atlyginimo lapelių matyti, kad A. S. už darbą 2016 m. birželio mėnesį buvo paskaičiuotas 159,46 Eur atlyginimas, 2016 m. liepos mėnesį – 350,41 Eur atlyginimas. (b. l. 14, 15)

Iš pervedimo išrašo matyti, kad 2016 m. liepos 19 d. A. S. į jo banko sąskaitą už darbą įmonėje buvo pervesta 509,97 Eur. (b. l. 9)

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymo matyti, kad A. P.-V. yra įgaliojama pasirašyti įmonės vardu sudaromas darbo sutartis, visiškos materialinės atsakomybės, konfidencialumo įsipareigojimo sutartis, susitarimus dėl darbo sutarties pakeitimo/nutraukimo, bei atlikti kitus veiksmus, pasirašyti dokumentus, susijusius su darbuotojų priėmimu/atleidimu į/iš darbo, atostogų suteikimo, drausminės atsakomybės nuostatų taikymo. (b. l. 16)

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, t. y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas užsienio valstybės piliečio, nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos jo įdarbinimo tvarkos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant pažeidimą kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

A. P.-V. teisme paaiškino, kad žinojo, jog norint įdarbinti užsienio valstybės pilietį reikia gauti leidimą iš darbo biržos. Įdarbinant Irano Islamo Respublikos pilietį toks leidimas nebuvo gautas, t. y., minėtas asmuo buvo įdarbintas, kai leidimas dar nebuvo gautas. A. P.-V. kaltę padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, taip pat įrodo kiti duomenys užfiksuoti bylos medžiagoje. Nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. P.-V. neužtikrino, kad Irano Islamo Respublikos pilietis A. S. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbtų tik gavus leidimą. Darbo sutartis, sudaryta tarp A. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės A. P.-V., patvirtina, kad A. S. įmonėje dirbo nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. liepos 14 d. Atlyginimo lapeliai ir pervedimo išrašas įrodo, kad A. S. už darbą gavo atlyginimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad į darbo biržą dėl A. S. įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kreiptasi du kartus, tačiau tokį leidimą buvo atsisakyta išduoti.

Taigi teismas konstatuoja, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. S. buvo susiklostę darbo santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį atsakomybėn yra traukiamas darbdavys arba jo atstovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P.-V. yra įgaliojęs pasirašyti darbo sutartis, jas nutraukti, taigi būtent A. P.-V. turėjo imtis aktyvių veiksmų, kad būtų tinkamai įforminti darbo santykiai, darbuotojas įmonėje dirbtų legaliai tik gavus leidimą iš darbo biržos.

A. P.-V. atsakomybę lengvina tai, kad ji dėl pažeidimo gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.

Teismo posėdžio metu A. P.-V. prašė skirti jai švelnesnę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. ji prašė taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį. Tokio prašymo tenkinimui teismo posėdžio metu neprieštaravo ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Skirdamas nuobaudą už padarytą pažeidimą, teismas atsižvelgia į A. P.-V. padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą. Pažymėtina, jog A. P.-V. dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, ji bendradarbiavo su institucijos, tyrusios pažeidimo padarymo aplinkybes, atstovais, pati pateikė su pažeidimu susijusius dokumentus, ji siekė gauti leidimą įdarbinti užsienietį, tikėjosi, jog visos kliūtis užsieniečio įdarbinimui bus pašalintos. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pažeidėja dirba, administracine tvarka nėra bausta, ji yra sukūrusi šeimą, kurioje auga mažametis vaikas, šiuo metu laukiasi, turi finansinių įsipareigojimų.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neatitiktų padaryto teisės pažeidimo pavojingumo bei pobūdžio, o tuo pačiu nebūtų nei teisinga, nei protinga. Taigi už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą A. P.-V. skirtina mažesnė bauda nei šios normos sankcijoje numatyta minimali. Teismo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

A. P.-V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16062694019.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.