Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-22 · Administracinė byla Nr. I-4659-171/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-22
Bylos Nr.
I-4659-171/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07533-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
S. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4659-171/2014
Teismo proceso Nr. 3-61-3-07533-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), kuriame teismo prašo: 1) priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) atlyginti 10 000 Lt neturtinę žalą; 2) priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo sprendimo priėmimo iki visiškos prievolės įvykdymo dienos.

Pareiškėjas paaiškino, kad šiuo metu yra nuteistas ir bausmę atlieka Kybartų pataisos namuose. Iš Kybartų pataisos namų į Lukiškių TI-K buvo etapuotas 2013-08-22 ir pasodintas į paskirstymo kamerą, kurioje su kitais asmenimis laikytas iki 20.15 val. Po to pasodintas į karantino kamerą (numerio neprisimena), kurioje buvo laikomas dar su 3 rūkančiais asmenimis. Kitą dieną perkeltas į kitą kamerą, kurioje buvo laikomas su 3 nuteistaisiais iki 2013-08-27. Po to etapuotas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. 2013-09-02 vėl etapuotas į Lukiškių TI-K ir pasodintas į paskirstymo kamerą, kurioje su kitais asmenimis buvo laikomas iki 19 val. Vėliau perkeltas į karantino kamerą, kurioje per prievartą buvo laikomas dar su 3 rūkančiais asmenimis. Nors pildydamas dokumentus nurodė, kad nerūko, tačiau vis tiek per prievartą buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Kitą dieną vėl buvo perkeltas į kamerą (numerio neprisimena), kurioje buvo laikomas su 3 nuteistaisiais iki 2013-09-05 (23 valandas per parą) žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis ir nepriimtinomis sąlygomis.

Nurodo, kad kamerose (numerių nepamena) yra dviejų aukštų lovos, kurios mažiausiai užima po 2 m² (4 m²), įrengtas sanitarinis mazgas (praustuvas su kriaukle) ir tualetas su pastatyta 1,5 m aukščio sienele. Į grindis įmontuotas mažas staliukas (su dviem atlenkiamomis kėdėmis), kuris, kaip ir lovos, užima ir taip mažą kamerų plotą, tačiau kadangi jis mažas, nėra galimybės prie jo valgyti. Kamerose bloga ventiliacija, trūksta gryno oro, nuolat drėgna, nuo sienų ir lubų lupasi tinkas ir dažai ir krinta ant galvų ar į lėkštes, prirūkyta, bėgioja tarakonai. Karantino patalpose staliukų apskritai nebuvo. Be to, buvo išduodamas ne visas patalynės komplektas arba iš viso neišduodamas.

Nurodo, kad gyvendamas tokiomis sąlygomis patyrė didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Neturėjo galimybės pailsėti, pablogėjo sveikata, tapo dirglus ir nervingas, jaučia baimę aplinkai.

Mano, kad dėl anksčiau nurodytų kalinimo sąlygų buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 ir 8 straipsnių, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos. Buvo pažeista ne tik jo konstitucinė teisė į orumą, bet ir civilinės teisės saugomas gėris – žmogaus teisė jaustis oriu, visaverčiu ir lygiateisiu Lietuvos Respublikos piliečiu. Dėl neteisėtų valstybės institucijos (Lukiškių TI-K) veiksmų pareiškėjui buvo padaryta žala, kuri yra visuotinai pripažinta. Mano, kad moralinės žalos būtų nepatyręs, jei būtų Lukiškių TI-K kalintas tinkamomis ir priimtinomis sąlygomis. Paaiškina, kad dėl tokių laikymo sąlygų (institucijos neteisėtų veiksmų) patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, papildomus nepatogumus, diskomfortą, emocinę depresiją, pablogėjo savijauta, socialiniai įgūdžiai, negali ramiai miegoti, yra dirglus.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai (b. l. 42). Gautas prašymas neetapuoti į teismo posėdį (b. l. 40).

Šalies argumentai

Atsakovė Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–14).

Nurodo, kad 2013-08-22 pareiškėjas S. Š. į Lukiškių TI-K atvežtas iš Kybartų pataisos namų ir pasodintas į kamerą Nr. 105, kurios plotas yra 7,38 m² ir kurioje vakare buvo laikomi 4 asmenys. 2013-08-23 buvo perkeltas į kamerą Nr. 388 (plotas – 26,96 m²), kurioje buvo vienas asmuo, o nuo 2013-08-24 iki 2013-08-26 – 3 asmenys. 2013-08-27 pareiškėjas išvežtas į Alytaus areštinę. 2013-09-03 grįžo į Lukiškių TI-K ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 114, kurios plotas yra 7,31 m² ir joje vakare buvo laikomi 4 asmenys. 2013-09-04 pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 313, kurios plotas yra 7,79 m² ir kurioje buvo 2 asmenys. 2013-09-05 pareiškėjas išvyko į Kybartų pataisos namus, o 2013-09-19 iš Marijampolės pataisos namų atvežtas Lukiškių TI-K ir pasodintas į kamerą Nr. 119, kurios plotas yra 7,31 m² ir kurioje buvo laikomas 1 asmuo. 2013-09-20 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 390, kurios plotas yra 36,54 m² ir joje 2013-09-20 buvo laikomas 1 asmuo, 2013-09-21 – 2 asmenys, o 2013-09-22 – 3 asmenys. 2013-09-24 pareiškėjas išvežtas į Alytaus areštinę, iš kurios į Lukiškių TI-K grįžo 2013-10-01 ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 114, kurios plotas, kaip ir minėta aukščiau, 7,31 m² ir 2013-10-01 šioje kameroje buvo laikomas 1 asmuo. 2013-10-02 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 271, kurios plotas yra 7,76 m² ir kurioje buvo laikomi 4 asmenys. 2013-10-03 pareiškėjas išvyko į Kybartų pataisos namus. Atkreipia dėmesį, kad pagal Įsakyme nustatytą reikalavimą nuo 2013-08-23 iki 2013-08-26, 2013-09-04, nuo 2013-09-19 iki 2013-09-22, 2013-10-01 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Pagal Įsakymą didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Įsakymo I skyriaus 11 punkte yra nurodytas didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti, t. y. pagal 11.1 punktą Lukiškių TI-K neturi viršyti 300 (kalėjime). Taigi maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti daugiau kaip 1 000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos kali kamerose nuo Nr. 1 iki Nr. 75 ir, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių prašymu gali būti laikomi po 2 asmenis). Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Paaiškina, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ įstaigoje išduodamas visas patalynės komplektas. Užvalkalas antklodei nėra išduodamas, nes pagal tą patį įsakymą jis neprivalo būti išduodamas ir net nėra įtrauktas į sąrašą. Vietoj jo išduodamos papildomos paklodės. Švari patalynė suimtiesiems išduodama ne rečiau kaip kartą per savaitę (tai nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (107 straipsnis). Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu suimtasis pageidauja, gali naudotis savo patalyne.

Pareiškėjo žodžiai, kad „neišduodama pilna arba apskritai patalynė“ neatitinka tikrovės, nes iš S. Š. kortelių kopijų matyti, kad kai ko jis pats atsisakė ir pasirašė, o visa kita buvo išduota. Atkreipia dėmesį, kad dažniausiai tranzitu vykstantys asmenys vežasi visus asmeninius daiktus su savimi, todėl ir patalynę dažniausiai jie turi nuosavą

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Vadovaujantis Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į gyvenamąsias kameras Lukiškių TI-K tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) (kitaip dar vadinamos karantino kameromis) skirstomi atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnio ir 70 straipsnio reikalavimais. Šiame priežiūros poste suimtieji ir nuteistieji laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, įvyks pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Pagal Aprašą suimtieji (nuteistieji) skirstomi į gyvenamąsias kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų. Atkreipia dėmesį, kad skirstant asmenis į karantino kameras tokio reikalavimo apraše nėra numatyta, todėl Lukiškių TI-K pareigūnai tvarkos nepažeidė. Be to, pareiškėjas karantino kamerose išbuvo neilgai. O vėliau, skirstant į gyvenamąsias kameras, buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas nėra rūkantis ir jis buvo pasodintas į atitinkamas kameras kartu su nerūkančiaisiais.

Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką ir švarą kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. O reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos.

Paaiškino, kad remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymi, kad kaliniai neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, langus, stiklus, klozetus, griauna sieneles, atskiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų. Dėl šių priežasčių visiškai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.

Nurodo, kad, siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį, kuri kiekvienais metais pratęsiama. Vykdytojai kiekvieną savaitę skirtingose patalpose atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Lukiškių TI-K miegui skirtas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas Lukiškių TI-K patalpose įrengtoje dezinfekcinėje kameroje.

Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje kilo dėl, pareiškėjo teigimu, neteisėtais Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).

Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.

Pareiškėjas teigia, kad žalą patyrė dėl to, kad buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis ir kad buvo išduodamas arba ne visas patalynės komplektas, arba ji iš viso nebuvo išduodama.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125 priklauso 8 priežiūros postui ir yra priskirtos karantino patalpoms. Aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste skirstomi griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimais. Šiame priežiūros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, įvyks pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras (Aprašo 8–12 punktai). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas šiose karantino (laikino laikymo) kamerose: Nr. 105, Nr. 114 ir Nr. 119. Šiose kamerose pareiškėjas buvo laikomas labai trumpą laiką, kol buvo atliktas jo sveikatos patikrinimas, įvyko pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Likusiose keturiose kamerose (Nr. 388, Nr. 313, Nr. 390 ir Nr. 271) pareiškėjas taip pat buvo laikomas gana trumpą laiką (b. l. 10-11).

Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas užpildė anketą, kurioje nurodė, kad nenori būti laikomas kameroje kartu su rūkančiais asmenimis (b. l. 20–21). Tačiau byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas, būdamas karantino bei likusiose gyvenamosiose kamerose, (būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su nusiskundimais, kad yra laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Taigi pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis yra abstraktaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais.

Teismas iš byloje esančių duomenų (b. l. 15–18) nustatė, kad pareiškėjui pasirašytinai 4 kartus (jam atvykus į Lukiškių TI-K) buvo išduodami čiužinys, paklodė, pagalvė, užvalkaliukai ir antklodė. Tačiau pareiškėjas pasirašytinai atsisakė paklodės ir užvalkaliukų. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvada, kad pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo išduota patalynė arba išduotas ne visas patalynės komplektas, yra nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose buvo tarakonų. Iš byloje esančių įrodymų (b. l. 26–29) nustatyta, kad Lukiškių TI-K su UAB „Kenkėjų kontrolės taryba“ yra sudarę paslaugų teikimo sutartį, kuri kiekvienais metais pratęsiama (b. l. 31). Iš šios sutarties matyti, kad vykdytojai skirtingose patalpose atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus pagal poreikį. Pareiškėjas nepateikė įrodymų savo teiginiams dėl tarakonų pagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad patyrė žalą ir dėl to, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nesilaikant teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto normos.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010-05-14) 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Teismas iš atsakovės atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 10–11) nustatė, kad pareiškėjas nuo 2013-08-23 iki 2013-08-26, 2013-09-04, nuo 2013-09-19 iki 2013-09-22, 2013-10-01 laikytas teisės aktus atitinkančio ploto kamerose. Visomis kitomis dienomis (2013-08-22, 2013-09-03 ir 2013-10-02, iš viso 3 dienas) laikytas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą minimalią ploto normą.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, inter alia, ir pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-465/2011). Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktus duomenis apie asmenų, laikytų kartu su juo, skaičių, taigi teismas neturi pagrindo jais abejoti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (2008-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad kalinimo laikas yra neabejotinai vienas svarbiausių faktorių, vertinant patirtą neturtinę žalą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad visiems žinoma, kad pradinis prisitaikymo prie prastų sąlygų laikotarpis sukelia asmeniui ypač rimtų psichinių ir fizinių sunkumų. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, neatsižvelgiant į finansinius ar kitokius sunkumus, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio psichine sveikata.

Apibendrinus teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo kalinimo sąlygas, bei teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, darytina išvada, kad buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kamerose, kuriose pakanka vienam asmeniui ploto.

Šiuo atveju buvo pažeista konstitucinė pareiškėjo teisė į orumą (Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinių ir fizinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95-2009).

Teismas pabrėžia, kad gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų (nesilaikant nustatytų ploto reikalavimų), tik 3 dienas (trumpalaikis kalinimas) negalėjo sukelti esminių nepatogumų, dvasinių kančių, todėl jo reikalavimas priteisti 10 000 Lt piniginę kompensaciją yra nepagrįstas.

Taigi, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį dėl kalinimo kamerose, kuriose pareiškėjui tenka mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobūdį, jo subjektinės teisės būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, pažeidimo trukmę (3 dienos) ir teismų praktiką panašiose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A756-122/2010, Nr. A502-1774/2011, Nr. A502-913/2011, Nr. A146-1622/2012), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 200 Lt (57,92 Eur). Kita pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui S. Š.iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 200 Lt (du šimtus litų) (piniginės išraiškos dydis eurais – 57,92 Eur (penkiasdešimt septynis eurus ir devyniasdešimt du euro centus)) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė