Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-608-771/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
1-608-771/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45199-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Nukentėjusysis
V. S., L. S.
Kaltinamasis
K. J.
Civilinis atsakovas
ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
Advokatai
Valdas Kairys, Algirdas Zakrasas
Kategorijos
  • 2.3.6.4.5Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-608-771/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45199-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.; (S)
ŠIAULIŲAPYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020-06-30Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,sekretoriaujant Mantei Kinaitei Kučieneidalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,nukentėjusiesiems V. S. ir L. S.,atstovui advokatui Algirdui Zakrasui,kaltinamajam K. J.,gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

nedalyvaujant civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui (apie teisiamąjį posėdį pranešta tinkamai),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Klaipėdos m., lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)Luokės sen., Telšių r., nevedęs, su viduriniu išsilavinimu, dirbantis (duomenys neskelbtini)komandoje ugniagesiu - gelbėtoju, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. 2019-10-22, apie 07:40 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžos, Ventos gatvės pirmąją eismo juosta ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios šalia Ventos - Sodo gatvių sankryžos, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, tuo sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, prieš pėsčiųjų perėją antrojoje eismo juostoje kitai transporto priemonei sulėtinus greitį ir sustojus, nesulėtindamas greičio ir nesustodamas prieš pėsčiųjų perėją bei neįsitikindamas, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sutrukdyti ir sukelti pavojų, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 31 punktuose numatytus reikalavimus, kliudė iš kairės pusės pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiąjį S. S., kuris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų - stuburo kaklinės dalies lūžio su nugaros smegenų sužalojimu 2019-10-22 09:30 val. mirė VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino bei parodė, kad 2019-10-22 ryte jis automobiliu VW PASSAT po naktinės pamainos važiavo Kuršėnų mieste namo. Važiavo pirma eismo juosta. Važiuodamas matė, kad Ventos ir Sodų gatvių sankryžoje ta pačia kryptimi, šiek tiek priekyje, antra eismo juosta važiavęs automobilis pristabdė prie pėsčiųjų perėjos. Šis automobilis šiek tiek užstojo pėsčiųjų perėjos vaizdą. Pėsčiųjų perėja buvo neapšviesta. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, maždaug už 4-5 m. atstumu nuo jo automobilio, priekyje pamatė pėsčiųjų perėja iš kairės į dešinę ėjusį nukentėjusįjį. Paspaudė stabdžių pedalą, tačiau nukentėjusiojo partrenkimo nepavyko išvengti. Partrenkęs pėsčiąjį, atleido stabdžių pedalą ir vėl paspaudė tik pravažiavęs apie 14-15m. Prieš eismo įvykį važiavo iki 50 km/h greičiu. Įvykio vietoje bandė nukentėjusiajam suteikti pagalbą. Nukentėjusiojo artimųjų atsiprašė, su jais susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais: kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta - Ventos ir Sodo gatvių sankryža, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 12-20); lavono apžiūros protokolu (t. 1 b.l. 22-26); specialisto teismo mediko išvada Nr. (duomenys neskelbtini)kurioje nurodyta, kad: 1. S. S. mirtis įvyko nuo stuburo kaklinės dalies lūžio su nugaros smegenų sužalojimu. Į tai nurodo mirusiojo kūno tyrimo metu rastas stuburo kaklinės dalies lūžis VII slankstelio lygyje, suspaustos su kraujosruvomis nugaros smegenys lūžio vietoje. 2. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydymo stacionare istorijos duomenimis, S. S. mirė 2019-10-22, 9 val. 30 min. 3. Mirusiojo S. S. kūne rasti sužalojimai: stuburo kaklinės dalies lūžis su nugaros smegenų sužalojimu, dešinės krūtinės ląstos pusės I-IV šonkaulių lūžiai priestuburinės linijos projekcijoje, kairės krūtinės ląstos pusės I-III šonkaulių lūžiai priestuburinės linijos projekcijoje, muštinės žaizdos kairiame momenyje ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvos kairio momens, kaktos ir kairės blauzdos minkštuosiuose audiniuose, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešinėje alkūnėje, abiejose plaštakose, dešinėje pilvo pusėje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos smakre, kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairiame smilkinyje, kaktoje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, dešinėje pilvo pusėje. Sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tam neprieštarauja medicininių dokumentų duomenys. Stuburo kaklinės dalies lūžis su nugaros smegenų sužalojimu kvalifkuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. 4.,5. Visi sužalojimai S. S. padaryti vienu metu, galimai užduotyje nurodyto eismo įvykio aplinkybėmis. 6. S. S. mirtis įvyko nuo stuburo kaklinės dalies lūžio su nugaros smegenų sužalojimu. 7. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį labiausiai tikėtina, kad pirminis smūgis judančia transporto priemone buvo suduotas į S. S. dešinės blauzdos šoninį paviršių, apie 20-32 cm nuo pado. 8. Turimais teismo medicininiais duomenimis S. S. nebuvo pervažiuotas transporto priemonės ratais. Į tai nurodo sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. 9. Turimais teismo medicininiais duomenimis S. S. nebuvo velkamas transporto priemone. 10. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį labiausiai tikėtina, kad pirminio trauminio kontakto metu S. S. buvo vertikalioje kūno padėtyje, dešine šonine kūno puse pasisukęs į transporto priemonę. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti ar pirminio trauminio kontakto metu S. S. judėjo. 11. Mirusiojo S. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,71 % (promilės) etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje atitinka sunkų girtumo laipsnį (t. 1 b.l. 35-37); transporto priemonės techninės apžiūros aktu (t. 1 b.l. 56); transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu (t. 1 b.l. 57); transporto priemonės aprašu (t. 1 b.l. 58-59); nukentėjusiosios V. S. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad ji yra 2019-10-22 eismo įvykio metu žuvusiojo S. S. žmona. Su pastaruoju juo susituokė 1991 metais, visą laiką gyveno kartu, augino du vaikus sūnų L. S. gim. (duomenys neskelbtini) m. ir dukterį L. S. gim. (duomenys neskelbtini) m. 2019-10-22, apie 07.15 val., S. išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini)darbo reikalais. Ketino eiti į Sodo gatvėje esančią įmonę. Maždaug apie 09.00 val. kažkas jai paskambino iš pažįstamų, kuris pranešė, kad S. galimai pateko į eismo įvykį. Tuomet ji iš karto pradėjo skambinti į jo telefoną, tačiau niekas nekėlė ragelio. Po to paskambino į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių ir į Reanimacijos skyrių. 09.39 val. sužinojo, kad konstatuota S. mirtis. Dėl S. netekties patyrė stiprius išgyvenimus. Kuomet jis buvo pašarvotas, pareikšti užuojautos atvyko įtariamasis K. J.. Su pastaruoju mažai bendravo, nes dėl netekties blogai jautėsi. K. J. jos atsiprašė. Siūlė pagalbą, bet ji nepajėgė bendrauti. Pačių laidotuvių metu aplinkiniai sakė, kad jis taipogi jose dalyvavo. Po laidotuvių skambino K. J. mama, labai trumpai pasikalbėjo apie įvykusią nelaimę. Dėl S. netekties patyrė neturtinę ir turtinę žalą. Dukra L. labai skaudžiai pergyvena tėvo netektį, neužmiega naktimis, dažnai verkia. Pradės lankytis pas psichologą, yra numatytas vizito laikas. Nenorėtų, kad dukra būtų apklausiama atliekant šį ikiteisminį tyrimą, nenori, kad ji dar labiau pergyventų ir jaudintųsi. Pageidautų atstovauti jos interesus kaip įstatyminė atstovė. Apie tėvo netektį dukra sužinojo būdama mokykloje, iš giminaičių. Kaip įvyko eismo įvykis, girdėjo tik iš nuogirdų. Daugiau nieko papildomai paaiškinti negali (t. 1 b.l. 65-66); nukentėjusiojo L. S. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad yra 2019-10-22 eismo įvykio metu žuvusiojo S. S., gim. (duomenys neskelbtini)., sūnus. Su tėvu paskutinį kartą bendravo 2019-10-22, apie 01.00 val., nakties, kuomet jis iš namų išlydėjo į Kauno oro uostą, skrydžiui į Daniją. Apie tai, kad įvyko eismo įvykis ir tėvas neišgyveno, sužinojo 2019-10-22 po pietų, o spalio 23 d. sugrįžo į Lietuvą, dalyvavo tėčio laidotuvėse. Su kaltinamuoju K. J. nebendravo. Žino, kad jis dalyvavo tėčio laidotuvėse. Kaip ir kada įvyko eismo įvykis sužinojo iš žiniasklaidos ir savo artimųjų. Apie tėvo mirtį sužinojo iš mamos, kai jau buvo Danijoje. Dėl jo netekties patyrė neturtinę ir turtinę žalą. Pageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju. Su tėvu santykiai buvo labai artimi, kartu gyveno, dirbo (t. 1 b.l. 101-102); liudytojo A. M. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2019m. spalio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, ryte vienas pats vyko į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone. Vairavo automobilį „Nissan Almera“ mėlynos spalvos, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Važiavo Kuršėnų miesto Vytauto, Pavenčio, Ventos gatvėmis. Važiuodamas pakalne Vytauto gatve, pažiūrėjo kiek yra valandų. Pamena, kad buvo apie 07.45 val. Važiuojant Ventos gatve link Micaičių, ant tilto persirikiavo į antrą eismo juostą, kadangi už perėjos reikėjo pasukti į kairę. Pamena, kad priešais jį važiavo krovininis automobilis. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje, pažiūrėjo į kairę. Pamatė vyriškį, įžengusį į pėsčiųjų perėją. Sulietino greitį. Priešais ta pačia kryptimi važiavęs automobilis suspėjo pravažiuoti perėją, nes joje nebuvo žmonių, o vyriškis buvo nepriėjęs salelės. Privažiavęs pėsčiųjų perėją, pilnai sustabdė savo automobilį. Stebėjo vyriškį, ėjusį per perėją. Ar už jo automobilio, toje pačioje eismo juostoje, dar buvo sustojęs koks nors kitas automobilis, nepastebėjo. Vyriškis praėjo salelę, po to šiek tiek paspartindamas žingsnį pakėlė ranką, taip pasisveikindamas. Vyriškiui padarius dar porą žingsnių į priekį, pamatė nestabdantį į pėsčiųjų perėją pirma eismo juosta įvažiavusį automobilį VW PASSAT. Tas automobilis tą vyriškį partrenkė. Vyriškis nuo smūgio buvo nublokštas į priekį, maždaug už 12-14 metrų nuo perėjos. Iš automobilio VW PASSAT išlipęs vyriškis bandė suteikti pagalbą nukentėjusiajam (t. 1 b.l. 166-167); liudytojo A. M. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2019-10-22, apie 07.40 val., Kuršėnų mieste važiavo savo įmonės, kurioje dirba, automobiliu "VW Transporter" į P.. Pamena, kad pravažiavo žiedą, esantį prieš tiltą per Ventą, pateko į antrą eismo juostą, važiavo Ventos gatve tiesiai, kai iš tolo, pravažiavęs tiltą, pamatė per pėsčiųjų perėją einantį vyriškį. Jis tam vyriškiui buvo iš kairės pusės. Priešais jį važiavęs lengvasis automobilis, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, pradėjo stabdyti. Jis taipogi sulėtino greitį bei sustojo. Stebėjo pėsčiojo judėjimą per perėją. Matė, pėstysis priėjo salelę ir ėjo toliau. Tuo metu netikėtai per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė pirma eismo juosta greitai atvažiuojantį lengvąjį automobilį „VW Passat“ juodos spalvos. Matė, jog prieš pėsčiųjų perėją minėtas automobilis net nestabtelėjo ir nesulėtino greičio. Pravažiavęs perėją, minėtas automobilis partrenkė pėsčiąjį vyriškį. Nukentėjusysis nukrito už 15 m. ant važiuojamosios kelio dalies, antroje eismo juostoje. Automobilis "VW Passat" sustojo šalia sužaloto vyriškio. Minėto automobilio vairuotojas bandė suteikti nukentėjusiajam pagalbą. Oro sąlygos, įvykus šiam eismo įvykiui, buvo geros, lietus nelijo, lauke buvo tamsu, kairėje pusėje degė apšvietimo lempa, o dešinėje kelio pusėje apšvietimas nebuvo įrengtas (t. 1 b.l. 172-173); daiktinio įrodymo automobilio VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu (t. 1 b.l. 182-198). Padarytos nusikalstamos veikos objektas – eismo saugumas. Papildomas objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė kelių eismo taisyklių pažeidimu, sukėlusiu nukentėjusiojo mirtį. Subjektyvinė pusė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Kaltinamojo K. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. taikymo

Kaltinamasis ir nukentėjusieji pateikė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kadangi jie susitaikė, kaltinamasis atsiprašė, nuoširdžiai gailisi, atliginta dalis padarytos turtinės žalos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. numatyta: „Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.“

K. J. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, administracine tvarka nebaustas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, atlygino dalį padarytos turtinės žalos, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, yra pagrindo manyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl baudžiamoji byla gali būti nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tuo atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., padarymą.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

„Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje asmeniui padarytos žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia atitinkamos rūšies žalos atlyginimo ypatumus Vienas iš jų susijęs su žalos dydžio nustatymu (įvertinimu). Jeigu atlyginant materialinę žalą visais atvejais įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) nuostolių atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas aiškiu piniginiu ekvivalentu, tai moralinė (neturtinė) žala yra dvasiniai išgyvenimai, kuriuos tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais, nes asmens patirtos dvasinės skriaudos dažnai niekas, t. y. jokia materiali kompensacija, negali atstoti. Materiali kompensacija už moralinę žalą taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tačiau jo taikymui visais atvejais būdingi ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, byla Nr. 3K-3-604/2005).

„Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Nukentėjusioji V. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinius ieškinius: dėl savo patirtos neturtinės žalos – 40 000 Eur atlyginimo; nepilnametės nukentėjusiosios L. S., 16 metų amžiaus, neturtinės žalos – 40 000 Eur atlyginimo. Civilinius ieškinius grindžia savo ir vaiko dideliais išgyvenimais dėl artimo žmogaus netekties, dėl nukentėjusiojo mirties dalies pajamų šeimoje praradimu. Su nukentėjusiuoju santuokoje gyveno 28 metus. Turi du vaikus. Vienas vaikas suaugęs ir gyvena atskirai. Kitas yra nepilnametis ir nuolat gyveno šeimoje iki nukentėjusiojo mirties. Dėl vyro netekties pašlijo sveikata, vartojo gydytojo paskirtus raminamuosius vaistus „Xanax“ dienos metu ir naktinį „Sindox“ (receptų kopijos pridėtos prie bylos medžiagos). Nukentėjusioji L. S. taip pat patyrė šoką. Pablogėjus sveikatai dėl tėvo netekties, dukrai teko lankytis pas pedagoginį psichologą. Nukentėjusioji L. S. vartojo vaistus žolelių pagrindu, gydėsi sanatorijoje. Pas pedagoginį psichologą dukra lankosi iki šiol. Tėvo netektis atsiliepė mokslams. Dukra bijo eiti į mokyklą, eiti per pėsčiųjų perėją. Dukros ir tėvo ryšys buvo labai tvirtas.

Išvardintos aplinkybės parodo, kad abi nukentėjusiosios V. S. ir L. S. su nukentėjusiuoju S. S. buvo gerose santykiuose, gyveno kartu daug metu, tarp jų buvo nuolatinis glaudus ryšis, nukentėjusiosios dėl artimo žmogaus netekties patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl ko jiems teko kreiptis į specialistus, vartoti vaistus. Civilinis ieškinys pareikštas pagrįstai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, dėl artimo žmogaus netekties sukeltas pasekmes, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo didžio analogiškose bylose (pvz. kasacinės nutartys 2k-135-693/2019, 2k-210-303/2017 ir kt.), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini, tačiau iš dalies. Iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiosioms V. S. ir L. S. priteistina patirta neturtinė žala po 15 000 Eur kiekvienai.

Nukentėjusysis L. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kartu su tėvais negyvena 7 metus. Nuolatinė gyvenamoji bei darbo vieta užsienyje. Pas nukentėjusįjį per metus atvažiuodavo 2-3 kartus kelioms savaitėms. Su nukentėjusiuoju jo santykiai buvo geri. Pagrindę bendravo telefonu. Namie kartu dirbo prie ūkio, remontuodavo automobilį, keliaudavo. Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti grindžia išgyvenimais dėl tėvo netekties. Dėl buvo prislėgtas, patyrė neigiamus išgyvenimus, teko lankytis pas psichologą.

Išvardintos aplinkybės parodo, kad nukentėjusysis L. S. su nukentėjusiuoju buvo geruose santykiuose, kartu negyveno apie 7 metus, ryšis nebuvo glaudus, susitikdavo periodiškai tik 2-3 kartus per metus, palaikydavo ryšį telefonu. Dėl tėvo netekties nukentėjusysis L. S. patyrė sukrėtimą, dvasinį išgyvenimą. Dėl išgyvenimų teko lankytis pas psichologą, vartoti vaistus. Civilinis ieškinys pareikštas pagrįstai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, dėl artimo žmogaus netekties sukeltas pasekmes, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo didžio analogiškose bylose (pvz. kasacinės nutartys 2k-135-693/2019, 2k-210-303/2017 ir kt.), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, tačiau iš dalies. Iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajam L. S. priteistina patirta neturtinė žala - 4 000 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusioji V. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 221,80 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šią patirtą turtinę žalą sudaro laidotuvių išlaidos, paminklo nukentėjusiajam pastatymas, gedulingi pietūs. Draudimas jai atlygino 1538,45 Eur patirtos turtinės žalos. Kaltinamasis jai atlygino 330 Eur turtinės žalos. 304 Eur sumokėjo valstybė laidotuvių išlaidoms. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas dokumentais. Pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, nes dalis turtinės žalos jai atlyginta. Iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajai V. S. priteistina turtinė žala - 3 049.35 Eur.

Nukentėjusysis L. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 460 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šią žalą patyrė pirkdamas bilietus parvykimui iš užsienio į tėvo laidotuves, išsinuomodamas automobilį rūpindamas tėvo laidotuvėmis, psichologo konsultacija bei perkant receptinius raminamuosius vaistus. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai, t.y. iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajam L. S. priteistina patirta turtinė žala - 460 Eur.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiosioms L. S. ir V. S. jų atstovams advokatams sumokėjo 387.82 Eur. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Lietuvos Respublikos valstybei.

Dėl kardomosios priemonės

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktinis įrodymas - Automobilis VW PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) paliktinas kaltinamajam K. J..

Dokumentas – kompaktinė plokštelė su garso įrašu paliktina prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius, tuo atleidžiant kaltinamąjį K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., padarymą.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo K. J. taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktinį įrodymą - automobilį VW PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini), palikti kaltinamajam K. J..

Dokumentą – kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti prie baudžiamosios bylos.

Nukentėjusiosios V. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, į.k. (duomenys neskelbtini), priteisti nukentėjusiajai V. S. 3 049.35 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt devynis eurus 35 ct.) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios V. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, į.k. (duomenys neskelbtini), priteisti nukentėjusiajai V. S. 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios L. S., atstovaujamos byloje įstatyminės atstovės V. S., pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, į.k. (duomenys neskelbtini), priteisti nukentėjusiajai L. S. 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo L. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, į.k. (duomenys neskelbtini), priteisti nukentėjusiajam L. S. 460 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo L. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, į.k. (duomenys neskelbtini), priteisti nukentėjusiajam L. S. 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo K. J. priteisti Lietuvos Respublikos valstybei 387.82 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 82 ct) proceso išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiosioms. (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą - (duomenys neskelbtini), įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: AB „Svvedbank“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).)

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas