Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-12-02 · Civilinė byla Nr. 2A-606-278/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-02
Bylos Nr.
2A-606-278/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.)
Ieškovas
K. M.
Atsakovas
V. V.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-606-278/2009
20-08-3-03391-2009-0
Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1;121.15;121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant ieškovei K. M., jos atstovui adv. A.Cemnolonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ir atsakovo V. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5854-452/2009 pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui V. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė nurodė, kad atsakovas V. V. nuo 2009 m. pradžios nevykdo pareigos teikti išlaikymą sūnui Lukui, gim. 2004-11-29. Teigia, kad ji yra bedarbė, santaupų ir nekilnojamojo turto neturi, vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 800 Lt – iš jų apie 450 Lt maistui, 100 Lt rūbams, avalynei. 30 Lt žaislams, ugdymo priemonėms, 40 Lt vaistams, vitaminams. Nurodė, kad sūnus serga bronchine astma, todėl reikalingi pinigai kelionėms pas gydytojus, kitoms reikmėms. Prašė teismą priteisti iš atsakovo V. V. išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės bei 1 357 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovo V. V. sūnaus L. V. išlaikymui priteisė po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės bei 663 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 9 d.. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Iš atsakovo valstybės naudai teismas priteisė 110 Lt žyminio mokesčio, 11,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 614,84 Lt už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog sūnaus išlaikymui skiria apie 800 Lt ir spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą darė išvadą, kad 5 metų amžiaus šalių sūnui, būtiniems jo poreikiams patenkinti šiuo metu pakanka 500 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad įrodymų, jog nepilnamečio sūnaus poreikiai yra didesni nei įprastai tokio amžiaus vaikams ar vaikui papildomai reikalingos gydymo išlaidos, vaistai, ieškovė nepateikė. Teismas darė išvadą, kad atsakovas materialinio išlaikymo sūnui neteikia nuo 2009-01-01, todėl minusavo 643 Lt jo sumokėtą sumą, priteisė iš atsakovo 663 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-09, skaičiuojant kas mėnesį po 250 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė K. M. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti pilnai. Nurodo, jog konstatuodamas, jog vaiko poreikiams tenkinti pakanka 500 Lt, teismas sprendimo nemotyvavo. Teigia, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikomasi CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Mano, kad ieškinyje nurodytos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti nėra didelės – 450 Lt maistui, kas į dieną sudaro po 15 Lt, nes mažas vaikas turi valgyti 5 kartus, 100 Lt rūbams ir avalynei, žaislams, ugdymo priemonėms 30 Lt, vidutiniškai 40 Lt vaistams ir vitaminams. Nurodo, kad atsakovas gyvena ir dirba Švedijos karalystėje ir mano, kad jis gali teikti 400 Lt dydžio išlaikymą vaikui.

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, kad teikia išlaikymą vaikui, be to, kurį laiką kartu su ieškove gyveno Švedijoje, kur jis išlaikė ją bei sūnų ir skyrė lėšų tiek sūnaus, tiek ir pačios ieškovės pragyvenimui. Be to, teigia, kad sūnaus nuvežimui pas gydytojus, į darželį ieškovei yra atidavęs automobilį, kurį K. M. perrašė savo motinos vardu. Be to, teigia, kad eilę kartų skyrė lėšų ir K. M. asmeniškai, sumokėjo už vairavimo kursus, automobilio remontą, sūnaus bei ieškovės aprangai. Sutinka su priteistu 250 Lt dydžio išlaikymu vaikui, tačiau prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nes jis geranoriškai teikė ir teikia išlaikymą vaikui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad atsakovas gera valia vaikui išlaikymo neteikė, todėl buvusi priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Mano, jog teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo atmestinas.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1,2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagal minėto kodekso nuostatas materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių sūnui L. V. šiuo metu yra 5 metai ir jis lanko Panevėžio rajono Liūdynės darželį – mokyklą (b.l. 5 – 6). Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia 800 Lt, todėl prašė teismą puse šios sumos priteisti iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė nurodė, kad savo turto neturi, šiuo metu dirba ir gauna tik 360 Lt darbo užmokestį, gyvena pas motiną, kuri padeda išlaikyti sūnų. Teigia, kad be būtinų lėšų maistui, aprangai, yra reikalingos lėšos išlaidoms vaikų šventėms, komunalinėms paslaugoms apmokėti, vizitams pas gydytojus ir kitoms reikmėms. Nors ieškovė nepateikia teismui šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis ar neprotingas. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, nes vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, yra atsakingi abu tėvai. Nors šalių sūnus yra mažametis, tačiau įvertinus, kad nepilnametis vaikas auga ir jo poreikiai didėja, ieškovė teikia vaikui gyvenamąjį būstą, moka buto išlaikymo mokesčius, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis juo, kolegija daro išvadą, kad didesnę dalį išlaidų vaikui turi galimybę teikti atsakovas. Be to, V. V. teismui duomenų apie gaunamą darbo užmokestį nepateikė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, ieškovės duomenimis šiuo metu gyvena ir dirba Švedijoje, ką iš dalies patvirtina ir pats atsakovas savo apeliaciniu skundu, o Švedijos Centrinio Statistikos biuro tinklalapyje skelbiamais duomenimis minimalus mėnesinis atlyginimas Švedijoje yra apie 13 000 SEK (Švedijos kronų), kas vidutiniškai sudaro apie 4 870 Lt, Kolegija daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę skirti sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 400 Lt ir ši prievolė atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas minėtos aplinkybės neįvertino, todėl sprendimo dalis, kuria iš atsakovo V. V. nepilnamečio sūnaus L. V. išlaikymui priteista po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, keistina, išlaikymo suma didintina iki 400 Lt. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepaneigė V. V. teiginių jog jis teikė išlaikymą sūnui, skyrė lėšų ir jai asmeniškai, todėl kolegija daro išvadą, kad keisti teismo priteisto įsiskolinimo dydį už 2009-01-01-2009-06-09 laikotarpį nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo. Šio kodekso 96 straipsnis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleistas ieškovas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš byloje esančio Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-01-15 Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.2)-SP1-067 matyti, kad ieškovei K. M. suteikta antrinė teisinė pagalba šioje civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo, parengiant procesinius dokumentus, atstovaujant jos interesams visų institucijų teismuose, atleidžiant ieškovę nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 4). Kadangi ieškovė CPK 83 str.1 d. 2 p. pagrindu ir nurodytu 2009-01-15 sprendimu yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies pagrįstai priteisė iš atsakovo V. V. žyminį mokestį už ieškinį, išlaidas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovei bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, todėl naikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nėra pagrindo (CPK 96 str.1 d., 99 str.). Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis išlaikymą teikė gera valia, neatima teisės ieškovei kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio priteisimo teismine tvarka.

Įvertinus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, iš atsakovo V. V. priteistinas žyminis mokestis valstybei už apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu (150 x 12 x 3 %?54 Lt, b.l. 51, CPK 88 str.1 d.3 p., 96 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 punktu teisėjų kolegija

Nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo iš atsakovo V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisimo sūnaus L. V. naudai nuo 2009-06-10 iki jo pilnametystės pakeisti ir priteistą išlaikymą padidinti iki 400 Lt.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 54 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1,35 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, viso 55,35 Lt (penkiasdešimt penkis Lt 35 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos teisėjos Birutė JonaitienėRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė