- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-13
- Bylos Nr.
- 2K-571/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00835-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Greičius (pirm.), Viktoras Aidukas, Olegas Fedosiukas (pran.)
- Nuteistasis
- A. L., ir P
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 12 d. nutarties.
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžiu A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžiu A. L. paskirta bei neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestas.
Apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas ir P. R., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteistas už pasikėsinimą padaryti plėšimą įsibraunant į patalpą ir panaudojant šaunamąjį ginklą: 2009 m. gruodžio 13 d., apie 22 val., A. L. ir P. R., veikdami bendrininkų grupe, užsidėję veidą maskuojančias kaukes, turėdami tikslą pagrobti G. B. pinigus, atėję prie nukentėjusiajai priklausančio gyvenamojo namo, esančio Trakų r., (duomenys neskelbtini), P. R. išėmė verandos lango stiklą, įkišęs ranką iš vidaus atkabino durų kabliuką ir liko laukti lauke, o A. L. įsibrovė į verandos vidų ir, grasindamas dujiniu pistoletu iš kambario išėjusiam G. B. anūkui M. B., pareikalavo sustoti bei nejudėti. M. B. pasipriešinus, vieną kartą sudavus ranka A. L. į veidą, grumtynių metu A. L. vieną kartą iššovė iš dujinio pistoleto, po to kartu su P. R. pabėgo, taigi nusikaltimo nebaigė dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą. Teismai netinkamai aiškino ir taikė BPK 1, 20, 276 straipsnių, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos. Kasatorius teigia, kad apylinkės teismas išsamiai neišnagrinėjo visų įrodinėtinų byloje aplinkybių, apsiribojo nenuosekliu įrodymų tyrimu, asmens, linkusio daryti nusikaltimus, parodymais. Nebuvo patikrintos versijos, kad jis nusikaltimo metu nebuvo įvykio vietoje, neturėjo 9 mm kalibro ginklo (jo turėtas pistoletas buvo 8 mm kalibro). Be to, neištirti įvykio vietoje likę pirštų, batų, nusikaltimo įrankių, mikropluoštų, kvapų, šūvių, automobilio pėdsakai, nerastas ginklas, kaukės, neatliktos akistatos, atpažinimai, parodymų patikrinimai.
Kasatorius nurodo ir tai, kad buvo pažeista konstitucinė teismo priedermė – vykdydamas teisingumą teismas privalo būti visiems vienodai teisingas. Kasatorius teigia, kad teismas patikėjo ligotu devynis kartus teistu P. R.; nepatikrino informacijos apie tai, jog jo telefonas turėjo būti 094A celės veikimo teritorijoje (duomenys neskelbtini), nes šios celės veikimo teritorija apima ir jo tėvų sodybą, esančią Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini), – vos keletas kilometrų nuo (duomenys neskelbtini), kur jis buvo 2009 m. gruodžio 13 d., apie 22 val. Be to, apylinkės teismas pažeidė principą, kad teismui pateikiami duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti vertinami bendra tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas nesivadovavo principu, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 11 ir 25 punktus apeliacinės instancijos teismas ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo: neapklausė liudytojo M. S., kuris būtų patvirtinęs, kad 2009 m. gruodžio 13 d. visą vakarą bendravo su juo, jo broliu ir tėvais, taigi nepatikrino bylos, dėl to byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į nuteistojo A. L. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad, priešingai nei tvirtina kasatorius, teismai, vertindami bylos įrodymus, neabejotinai vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis. Nuosprendyje aptarti tiek nuteistojo A. L., tiek ginčijami nuteistojo P. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, akistatos su kasatoriumi metu bei teisiamajame posėdyje, analizuojami nukentėjusiųjų, liudytojų L. L., A. B. ir kt. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, specialisto A. B. 2011 m. liepos 8 d. pažymos duomenys apie galimą nuteistųjų buvimo vietą įvykio metu. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti P. R. parodymais apie tai, kad pasikėsinant apiplėšti dalyvavo ir A. L., nes jie yra nuoseklūs, patvirtinti akistatoje su A. L. bei parodymų patikrinimo vietoje metu, sutampantys su nukentėjusiųjų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, policijos specialisto A. Bieliausko pažymos duomenimis. Teismas, remdamasis objektyviais bylos duomenimis, išsamiai motyvuodamas, atmetė kaip prieštaraujančius bylos duomenims nuteistojo pateiktus argumentus, kad įvykio metu jis buvo namuose, negalėjo vairuoti automobilio „Audi 80“, yra turėjęs ne 9 mm kalibro dujinį pistoletą, o 8 mm. Kasatoriaus dalyvavimas pasikėsinant padaryti plėšimą nustatytas analizuojant ir vertinant visus byloje surinktus įrodymus.
Nuteistasis nepagrįstai nurodo ir tai, kad įvykio vietoje turėjo būti rasti jo pirštų atspaudai, paimti kvapų pavyzdžiai, rastos kaukės, aptikti automobilio pėdsakai, ginklas. Baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, kiek ir kokių įrodymų turi būti surinkta apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Byloje nėra duomenų, kad buvo suvaržytos nuteistojo teisės teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus.
Atsiliepime nurodoma, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, nes pasisakė visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo iškelti A. L. apeliaciniame skunde (dėl įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo), o sprendimą pagrindė motyvuotomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo, nuteistojo teisių nesuvaržė ir BPK normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, nepažeidė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 11 punkte išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą privalo atlikti tik tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Šių reikalavimų apygardos teismas nepažeidė, nes proceso dalyviai nenurodė jokių naujų, neištirtų aplinkybių, o esminių prieštaravimų tarp jau ištirtų įrodymų, kurie nebūtų pašalinti ar aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apygardos teismas nenustatė.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo
Kasatorius, neigdamas dalyvavimą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, teigia, kad teismai netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus. Bylos medžiaga bei teismų sprendimai patvirtina, kad šie nuteistojo teiginiai nepagrįsti.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas A. L. dalyvavimą pasikėsinant apiplėšti įsibrovus į patalpą ir panaudojus šaunamąjį ginklą nustatė, remdamasis plėšimo bendravykdytojo P. R., iš dalies nukentėjusiųjų duotais parodymais, rašytiniais bylos įrodymais. Kasatoriaus teiginiai, kad teismas neturėjo remtis P. R. parodymais, atmestini. Pirmosios instancijos teismas išsamiai apklausė P. R., taip pat, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, bylos įrodymams patikrinti perskaitė jo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus. Vertindamas P. R. parodymų patikimumą, teismas pažymėjo, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje patvirtino, jog nusikalstamą veiką padarė būtent kartu su A. L., jų tarpusavio santykiai yra normalūs, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių P. R. būtų turėjęs pagrindo apkalbėti A. L. (kasatorius taip pat tokių aplinkybių nenurodė), todėl nėra pagrindo jo parodymais netikėti. Pažymėtina, kad P. R. duoti parodymai buvo iš esmės nuoseklūs, jis paaiškino veikos padarymo aplinkybių detales, savo ir A. L. veiksmų turinį. Be to, savo parodymus P. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje bei akistatos su A. L. metu. Tai, kad P. R. anksčiau teistas, neduoda pagrindo nesivadovauti jo parodymais, kurių patikimumas buvo patikrintas teisiamajame posėdyje. Kad A. L. nusikaltimo padarymo metu buvo įvykio vietoje, iš dalies patvirtina ir specialisto pažyma, kurioje, remiantis UAB „Tele 2“ mobiliojo ryšio operatoriaus pateiktomis išklotinėmis ir bazinių stočių (CEEL) adresų koordinatėmis ir antenų veikimo kryptimis, nustatyta, kad į A. L. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. gruodžio 13 d. 21.37 val. gautas įeinantis skambutis, nurodant bokštą Nr. 094A, kuris yra Trakų r., (duomenys neskelbtini), o į šio bokšto aptarnaujamą teritoriją patenka ir nusikaltimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini).
Nuosprendyje, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pateikti išsamūs motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė A. L. versiją, pagal kurią nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo savo tėvų namuose Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini). Teismas kruopščiai išanalizavo liudytojų (A. T., E. T., J. L., A. B.), patvirtinančių šią versiją, parodymus ir motyvuotai pripažino juos nenuosekliais bei prieštaringais. Suabejota ir dėl šių liudytojų objektyvumo. Teismas išsamiai ištyrė bei argumentuotai atmetė ir kitą versiją, pagal kurią automobilis, kuriuo nuteistieji važiavo daryti nusikaltimo, įvykio dieną buvo sugedęs. Priešingai nei teigia kasatorius, teismas išsamiai patikrino ir šaunamojo ginklo panaudojimo aplinkybę. Įvykio vietos apžiūros protokolas (rasta šovinio tūtelė), kaltinamojo P. R., nukentėjusiųjų M. B. ir G. B. duoti parodymai (po šūvio jautėsi dujų kvapas), specialisto išvada patvirtina, kad buvo panaudotas dujinis ginklas. Tai, kad A. L. gruodžio mėn. turėjo pistoletą, jį nešiodavosi, patvirtino ir liudytoja V. B. Teismas patikrino, tačiau atmetė nuteistojo tvirtinimą, kad turėtą dujinį pistoletą jis pardavė 2009 m. spalio pradžioje, taip pat kad jo turėto pistoleto kalibras buvo kitoks nei panaudotas nusikaltimo darymo metu. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistojo parodymai apie šias aplinkybes nebuvo vienodi. Nors 2010 m. sausio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 11-33 (09) nenustatyta, iš kokio modelio pistoleto buvo šauta, veikos kvalifikavimui tai neturi reikšmės.
Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą, jeigu pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., kai neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.). Nuteistojo apeliaciniame skunde be kitų, apelianto manymu, padarytų pažeidimų tiriant ir nagrinėjant bylą (nenustatyta, iš kokio kalibro dujinio pistoleto iššauta, neatliktos akistatos, neištirti įvykio vietoje likę pėdsakai ir kt.), nurodyta ir tai, kad apylinkės teismas neapklausė kaip liudytojo M. S. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis A. L., neprašė atlikti įrodymų tyrimo. Tokio poreikio nematęs ir apeliacinės instancijos teismas, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes: apklausė kaltinamuosius P. R., A. L., nukentėjusiuosius M. B., G. B., liudytojus J L., A. L., A. B., V. B., patenkindamas A. L. gynėjo advokato V. Kojalos prašymą taip pat iškvietė ir apklausė naujus liudytojus A. T., E. T., V. Š., ištyrė rašytinę bylos medžiagą. Teismas į teisiamąjį posėdį pagal A. L. prašymą šaukė ir M. S., tačiau šis neatvyko; advokatas V. Kojala posėdžio metu prašė nebekviesti M. S. į teismo posėdį, nes šis turi rūpesčių (T. 2, b. l. 76). Taigi, pirmosios instancijos teismui išsamiai ištyrus bylos aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo, kai to neprašė ir proceso dalyviai, pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad dėl esminių nuteistojo apeliacinio skundo argumentų teismas pasisakė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad jokio pagrindo išvadai, jog BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai buvo pažeisti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti.