Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-07-12 · Civilinė byla Nr. 2A-267-124/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-12
Bylos Nr.
2A-267-124/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Matiukienė, Jolanta Badaugienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.)
Trečiasis asmuo
L. P., R. P., D. S.
Atsakovas
E. S.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-267-124/ 2012

Teisėjas K. Ačas Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1,121

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 12d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Jolantos Badaugienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų L. P. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1362-156/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Plusta“ ieškinį atsakovui E. S., tretiesiems asmenims R. P., L. P. ir D. S. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas bankrutuojančios UAB „Plusta“ administratoriaus įgaliotas asmuo K. Š. patikslintu ieškiniu (3 t., 80–83 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo E. S. priteisti 74 386,10 Lt žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2003 metais, keičiantis bendrovės direktoriui, atsakovas E. S. naujajam direktoriui neperdavė baldų už 13 000 Lt, kuriuos bendrovė įsigijo iš N. L. ir A. D.. Kadangi šie baldai bendrovės turto perdavimo-priėmimo metu nerasti ir naujajam direktoriui neperduoti, todėl bendrovei padaryta 13 000 Lt žala. Be to, atsakovas neperdavė ir statybinių medžiagų už 15 591,85 Lt sumą. Statybinių medžiagų nurašymo aktų ar darbų atlikimo aktų, sąmatų ir rangos sutarčių, panaudojant šias statybines medžiagas, bendrovės dokumentuose nėra.

1999 m. gegužės 17 d. atsakovas, būdamas bendrovės direktoriumi, elgėsi nesąžiningai, su savo tėvais M. S. ir E. S. pasirašydamas šaldymo įrenginių pirkimo-pardavimo sutartis už 6700 Lt ir už 6800 Lt. Sudarydamas šiuos sandorius, atsakovas pažeidė LR CK 6.67 str. 1 d., kuris numato nesąžiningumo prezumpciją. Šiais nesąžiningais atsakovo veiksmais ieškovui buvo padaryta 13 500 Lt žala.

Atsakovas 2001-09-05 ir 2001-10-18 su A. G. ir A. Š. sudarė rangos sutartis, pagal kurias jiems buvo išmokėta 38 880,00 Lt. Pagal šias sutartis nepateikta ir nepriimta nė vieno darbų atlikimo akto, nenurodyta kokios medžiagos ir kokie darbai, už kokią sumą buvo atlikti, nors tai yra privaloma. UAB „Žėrutis“ atlikta lokalinė sąmata patvirtina, kad įrengiant privažiavimo aikštelę, atliktų darbų vertė sudaro 6880,75 Lt, todėl ieškovui padaryta 31 999,25 Lt žala. Atsakovas 2003-01-09 pateikė sudarytą sąmatą, kurioje buvo apskaičiuoti tariamai atlikti darbai pagal rangos sutartis. Ši sąmata sudaryta po darbų užbaigimo, todėl negali būti pripažinta tinkama, o atsakovas už ją sumokėjęs 295 Lt, padarė bendrovei žalą. Dėl nesąžiningų ir savanaudiškų atsakovo E. S. veiksmų, ieškovui buvo padaryta 74 386,10 Lt žala.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (3 t., 111–114 b. l.) atsakovas E. S. prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad buvo įsigyti du baldų komplektai, kuriuos atsakovas perdavė naujajam direktoriui, minėti baldai yra nurodyti ilgalaikio materialiojo turto inventorizacijos apraše. Dėl 15 591,85 Lt žalos, neperdavus statybinių medžiagų, atsakovas nurodė, kad tuo metu buvo įrenginėjamas antras aukštas, laiptai į antrą aukštą, remontuojamos sandėlio patalpos, žemės sklypo aptvėrimas, naudojamos įvairios metalinės detalės ir konstrukcijos. Visos įsigytos statybinės medžiagos buvo panaudotos bendrovės naudai. Šaldymo įrenginiai už 13 500 Lt buvo naudojami bendrovės veikloje ir keičiantis direktoriams buvo perduoti. Byloje yra pateikta UAB „Tūrio forma“ atlikta parkavimo aikštelės objektinė sąmata, pagal kurią visų atliktų darbų vertė yra 42 351 Lt, o tai yra daugiau, nei UAB „Plusta“ išmokėjo A. Š. ir A. G..

Žemesnės instancijos teismas

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu (4 t., 191–195 b. l.) ieškinį atmetė.

Dėl reikalavimo priteisti 31 999,25 Lt žalą, įrengiant parkavimo aikštelę ,teismas nurodė, kad pagal rangos sutartis A. Š. ir A. G.,buvo sumokėta 38880 Lt. Pateikta lokalinė sąmata yra tik darbo užmokesčiui, joje neįskaitytos aikštelės įrengimui panaudotos medžiagos ir kitos išlaidos. Iš UAB „Tūrio forma“ paruoštų lokalinės ir objektinės sąmatos darbų projekto matyti, kad aikštelės įrengimas būtų kainavęs 42351 Lt, kas atitinka atsakovo paaiškinimus, kad jis sutaupė bendrovės lėšų. Liudytoju apklaustas A. Š. parodė, kad jis su pagalbininku A. G. privažiavimo aikštelėje turėjo iškloti apie 300 kv. m trinkelių, už darbą buvo sulygta virš 30 tūkst. litų. Už gautus pinigus pasirašė algalapyje. Liudytoju apklaustas T. Ž. patvirtino, kad jis remontavo aikštelę, ardė plyteles, pasodino eglutes, įbetonavo du stulpus, jie dirbo aikštelėje apie 3 mėnesius.

Teismas atmetė reikalavimą priteisti 15 591,85 Lt žalą už įgytas, bet nepateiktas ir neperduotas bendrovei statybines medžiagas. Teismas nurodė, kad šį reikalavimą ieškovas grindžia tuo, jog nėra medžiagų nurašymo ar darbų atlikimo aktų , tačiau bendrovės pastatas buvo remontuojamas, medžiagos buvo panaudotos vykdant pastato remontą, buvo tvarkoma aplinka, statoma tvora (tam buvo naudojamos įvairios metalinės konstrukcijos), laiptinė į antrą aukštą iš holo, rengiamos kitos patalpos antrame ir trečiame aukštuose. Iš dalies atsakovo paaiškinimus dėl vykdytų remontų patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teismas nurodė, kad faktiškai darbai, naudojant statybines medžiagas, buvo atliekami, todėl atmetė ieškinį šioje dalyje kaip neįrodytą.

Reikalavimą priteisti 13 000 Lt .už neperduotus kitam direktoriui, bet neužpajamuotus baldus, teismas taip pat atmetė kaip neįrodytą. Teismas nurodė, kad atleidus atsakovą iš darbo, buvo daroma ilgalaikio materialiojo turto inventorizacija, jos aprašo pozicijose yra nurodomos 10 (lentyna ), 79 (daržovių lentyna su veidrodžiais), 111 (stalas kompiuteriui), 112 (stalas keturkampis), 113 ( apvalus stalas), 114 ( sekcija 2 dalių ), 117 ( spintelė su 3 stačiais), 120 (spinta 2 durų) ir šie baldai rasti. Iš šio aprašo matyti, kad minėtų baldų trūkumo bendrovėje nebuvo.

Teismas atmesdamas reikalavimą dėl šaldymo įrengimų pirkimo už 13 500 Lt kaip nesąžiningo sandorio,kaip neįrodytą. Teismas konstatavo, kad šalys neginčijo, jog šaldymo įrengimai buvo naudojami bendrovės parduotuvėje iki jos bankroto, o vėliau buvo perduoti bankroto administratoriui, todėl negalima daryti išvados, kad bendrovei šiuo pirkimu buvo padaryta žala. Pateiktas komercinis pasiūlymas patvirtina, kad net dalies šaldymo įrengimo vertė yra daug didesnė, negu buvo įgyti šaldymo įrengimai.

Atsakovas, pateikdamas užsakymą sąmatai sudaryti ir už ją sumokėdamas 295 Lt, nepažeidė bendrovės įstatų 9.10 str. 1, 2, 3 punktuose nustatytos direktoriaus kompetencijos organizuoti ūkinę veiklą, sudaryti sutartis su juridiniais ir fiziniais asmenimis visais bendrovės veiklos klausimais, tvarkyti einamuosius reikalus. Teismas konstatavo, kas ieškinys dėl žalos padarymo bendrovei neįrodytas.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat teismas atmetė trečiojo asmens R. P. nurodytus argumentus , kad ieškovas , siekdamas sumažinti savo avansinį įsiskolinimą,išėmė, keitė dokumentus , susijusius su pareikštame ieškinyje nurodytais faktais.

Šalies argumentai

Tretieji asmenys L. P. ir R. P. apeliaciniu skundu ( 5 t., 1–3 b. l.) prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-12-30 sprendimą, pripažinti, jog teismas buvo šališkas atsakovo ir bankroto administratoriaus UAB „Jonas ir sūnus“ naudai, padarė žalą UAB „Plusta“ kreditoriams, išnagrinėjo neteismingą bylą, todėl prašo perduoti bylą nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui – Šiaulių apygardos teismui. Prašo nušalinti bankroto administratorių nuo atstovavimo teisme.

Taip pat prašo grąžinti apeliantams sumokėtą 2 276,58 Lt žyminį mokestį Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovas E. S. buvo nuteistas už tai, kad būdamas UAB „Plusta“ direktoriumi, apgaulingai tvarkė šios įmonės apskaitą, tyčia sunaikino apskaitos dokumentus ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterines apskaitos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. ir 24 str. 1 d. reikalavimus, dėl ko buvo trukdoma iš dalies nustatyti šios įmonės ūkines ir finansinės būklės rezultatus. Teismas taip pat nevertino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nustatytų prejudicinių faktų, jog atsakovas E. S. nuo 1999-05-04 iki 2001-07-31, vykdydamas nusikalstamą veiką, akivaizdžiai siekdamas sumažinti savo avansinį įsiskolinimą, išėmė, suklastojo, pakeitė dokumentus. E. S., tyčia sunaikindamas apskaitos dokumentus, savinosi UAB „Plusta“ pinigines lėšas, sąmoningai tyčia darė žymią turtinę žalą bendrovei, jo nusikalstami veiksmai tiesiogiai privedė bendrovę prie bankroto. Ieškovo interesus gynė kooperatinės bendrovės administratorius „Jonas ir sūnūs“ atstovas, be kreditorių žinios ir sutikimo 2010-06-10sudaręs taikos sutartį su atsakovu E. S., neturintis suinteresuotumo tinkamai atlikti savo pareigą ir tinkamai ginti kreditorių interesus.Ieškovo ieškinys neteismingas Radviliškio rajono apylinkės teismui, tačiau teismas vis tiek šią bylą išnagrinėjo. Be to, teismas, žinodamas, jog dėl bankroto bylą nagrinėjančio Šiaulių apygardos teismo atsisakymo pakeisti administratorių yra paduotas atskirasis skundas, atsisakė sustabdyti bylą.Teismas, pažeisdamas teisę į teisingą ir bešališką teismą, išnagrinėjo civilinę bylą, pažeisdamas teisingumą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (5 t., 12–17 b. l.) atsakovas E. S. prašo pašalinti iš trečiųjų asmenų R. P. ir L. P. ir apeliacinį procesą nutraukti, teismui manant, kad apeliantai turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą, nustatyti terminą trūkumams ištaisyti – sumokėti žyminį mokestį, pašalinus apeliacinio skundo trūkumus - palikti nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-12-30 sprendimą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. R. P. ir L. P. pateikė apeliacinį skundą, tačiau šios bylos išsprendimas neturi jokios įtakos jų teisėms ir pareigoms. Todėl jie šalintini iš bylos ir apeliacinis procesas nutrauktinas. Tuo atveju, jeigu R. P. ir L. P. turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą, tokiu atveju, paduodami apeliacinį skundą, turėjo sumokėti 2231,58 Lt žyminį mokestį, tačiau to nepadarė.

2. Bankroto administratorius arba jo įgaliotas asmuo atstovauja bendrovei nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Ši nuostata nebuvo pažeista, ieškovą atstovavo UAB „Plusta“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, ilgą laiką ir profesionalus teisininkas - advokatas. Apeliantai neįvardijo konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo, jų manymu, ši byla turėjo būti sustabdyta.

3. Byloje buvo pareikštas reikalavimas ne bankrutuojančiai UAB „Plusta“, o UAB „Plusta“ reikalavimas pareikštas gerokai anksčiau nei UAB „Plusta“ buvo iškelta bankroto byla, o ir teismo posėdis šioje byloje buvo paskirtas gerokai anksčiau nei UAB „Plusta“ buvo iškelta bankroto byla. Todėl ši byla neturėjo būti perduota Šiaulių apygardos teismui.

4. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad bendrovės baldai buvo perduoti naujam bendrovės direktoriui. Byloje yra 1998 m. rugpjūčio 10 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią bendrovė iš A. D. už 9 300 Lt įsigijo vieną baldų komplektą, o 2002 m. spalio 1 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartimi iš N. L. už 3 700 Lt įsigijo kitą baldų komplektą. Kad šie baldų komplektai buvo perduoti naujam bendrovės direktoriui įrodo byloje esantis ilgalaikio materialiojo turto inventorizacijos aprašas. L. P. buvo išrinkta bendrovės revizoriumi, tačiau nereiškė pretenzijų tiek dėl baldų įsigijimo, tiek dėl jų naudojimo bendrovės veikloje.

5. Visos įsigytos statybinės medžiagos buvo reikalingos bendrovei ir panaudotos bendrovės naudai. Tai įrodo byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros. Rangos sutarčių, sąmatų ir negalėjo būti, nes statybos darbams atlikti tretieji asmenys nebuvo samdomi, darbus atliko patys UAB „Plusta“ darbuotojai.

Atsiliepimas

6. Šaldymo įrenginiai bendrovėje buvo iki pat bankroto bylos iškėlimo, jie bendrovei buvo reikalingi ir naudojami bendrovės veikloje, atsakovo perduoti UAB „Plusta“ naujam direktoriui. Jų įsigijimo kaina bendrovei buvo naudinga, visi 13 500 Lt buvo išmokėti šaldymo įrenginių (salelių) pardavėjams.

7. Tarp šalių nekilo ginčo, kad parkavimo (privažiavimo) aikštelė adresu Laisvės a. 16, Šeduvoje buvo įrengta, kilo ginčas tik dėl jos įrengimo kainos. Byloje yra pateikta UAB „Tūrio forma“ padaryta UAB „Plusta“ parkavimo aikštelės objektinė sąmata, pagal kurią visų atliktų darbų vertė yra 42 351 Lt, o tai yra daugiau nei UAB „Plusta“ išmokėjo už parkavimo aikštelės įrengimą A. Š. ir A. G.. Už šios sąmatos sudarymą sumokėti 295 Lt taip pat yra pagrįsti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (5 t., 19–20 b. l.) bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo P. N. nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. Nurodo, kad ieškinys suformuluotas netinkamai, nebuvo ginčijami sandoriai, dėl kurių prašoma priteisti padaryta žala (sutartis dėl stovėjimo aikštelės įrengimo, sandoriai dėl baldų pirkimo bei šaldymo salelių įsigijimo). Administratorius ginčyti sandorių neturėjo teisės, nes nuo jų sudarymo buvo praėję daugiau kaip 6 metai. Be to, UAB „Plusta“ bylinėdamasi neprašė skirti ekspertizės dėl stovėjimo aikštelės tikrosios vertės nustatymo. Dėl minėtų priežasčių pakeisti ieškinio reikalavimų bankroto administratorius neturėjo teisinių galimybių, todėl teisme palaikė ieškinį, kurį buvo pateikęs buvęs bendrovės vadovas R. P.. Dėl bylos teismingumo yra pasisakęs Šiaulių apygardos teismas, todėl nagrinėti teismingumo klausimo nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str., jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.)

Dėl teismingumo pažeidimo

Kolegija sprendžia esant nepagrįstu pirmąjį apeliantų argumentą dėl teismingumo pažeidimo. Šiuo klausimu nagrinėjamoje byloje 2011-04-18 d. pasisakė Šiaulių apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apelianto R. P. atskirąjį skundą (4t.,122-125b.l.).Be to ši byla iki atskirojo skundo jau buvo perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, kuris 2009-08-20 d. nutartimi ją grąžino nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui (3 t.,52 b.l.).Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalį visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodami bankroto bylą iškėlusiam teismui . Pagal suformuotą teismų praktiką dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose, civilinių bylų, kuriose turtinius reikalavimus pareiškusiai įmonei vėliau iškelta bankroto byla, nagrinėjimas negali būti sustabdomas ir jos neperduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų bankrutuojančios įmonės naudai, iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančiai įmonei atstovauja administratorius arba jo įgaliotas asmuo (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalis 9 p., 15 straipsnio 3 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-514/2010; 2006 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-270/2006). Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo iš E. S.. turtinius reikalavimus pareiškė ieškovai R. P., L. P., o vėliau ieškovu tapo UAB „Plusta“, kuriai bylos nagrinėjimo metu 2009-05-26 Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla, todėl civilinė byla nebuvo perduotina nagrinėti ieškovo bankroto bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui. Taigi bylos teismingumo klausimas jau buvo išspęstas apeliacinės instancijos teismo. Šioje byloje reikalavimas buvo pareikštas ne įmonei, bet jos vadovui ir buvo pareikštas žymiai anksčiau nei iškelta bankroto byla. Todėl nepagrįstas apeliantų argumentas dėl teismo šališkumo, išnagrinėjus neteismingą jam bylą.

Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalis numato, kad ieškiniai dėl sandorių negaliojimo ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą, šiuo atveju-Radviliškio rajono apylinkės teisme.

Dėl administratoriaus atstovavimo ir apeliacinio skundo dalyko

Kolegija nesutinka su apeliantų argumentu dėl netinkamo atstovavimo ieškovui BUAB „Plusta“. Įmonei iškėlus bankroto bylą, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3, 6, 9 punktais nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos šios įmonės vadovo funkcijas perima bankroto administratorius, kuris valdo, įmonės turtą, disponuoja įmonės lėšomis, vadovauja bankrutuojančios įmonės komercinei ūkinei veiklai , atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančią įmonę teisme ir atlieka kitas funkcijas, numatytas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnyje. Šias funkcijas administratorius vykdo iki bankrutavusios įmonės likvidavimo pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnis) arba įsiteisėjus teismo nutarčiai jį atšaukti iš pareigų(ĮBĮ 11 str. 8 d.). 2009 m. gegužės 26 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Plusta“ bankroto byloje administratoriumi paskirta kooperatinė bendrovė „Jonas ir sūnūs“, kurios įgaliotas asmuo atstovavo ieškovo BUAB „Plusta“ interesus, nagrinėjant šią bylą (ĮBĮ 15 str.3d.). Ilgą laiką ieškovo -įmonės interesus pagal pavedimo sutartį atstovavo kvalifikuotas teisininkas advokatas V.. S. Byloje nėra duomenų, kad iki bylos išnagrinėjimo pabaigos būtų įsiteisėjusi nutartis dėl administratoriaus atšaukimo iš pareigų, todėl jo atstovavimas teisme buvo tinkamas. Taip pat teismas neturėjo pagrindo stabdyti bylą, pareiškus administratoriui nušalinimą, nes toks stabdymo pagrindas nėra numatytas įstatymu(CPK 163,164 str.). Kadangi bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo įsiteisėjusios nutarties dėl administratoriaus nušalinimo nuo pareigų, todėl UAB „Jonas ir sūnūs“ atstovavimas buvo tinkamas, ir kolegija atmeta šį apeliantų argumentą kaip nepagrįstą.

Kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nėra sprendžiamas klausimas dėl bankroto administratoriaus nušalinimo nuo pareigų. Toks prašymas negali būti reiškiamas ir apeliaciniame skunde, nes jis nebuvo teisme nagrinėto ieškinio dalyku. Apeliacinio skundo dalykas –tai apelianto reiškiamas prašymas apeliacinės instancijos teismui, kuris turi atitikti vieną iš LR Civilinio proceso kodekso 326 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teisių. Apeliacinis skundas yra vertintinas kaip tam tikras apelianto pasiūlymas , kokiu būdu turėtų būti išspręsta byla, todėl nenagrinėjus klausimo dėl administratoriaus pareigų nevykdymo ar tinkamo pareigų nevykdymo, šis klausimas ir negali būti sprendžiamas apeliacinėje instancijoje. Šis klausimas gali būti nagrinėjamas tik bankroto byloje. Kadangi bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo įsiteisėjusios nutarties dėl administratoriaus nušalinimo nuo pareigų, kolegija atmeta šį apeliantų argumentą kaip nepagrįstą.

Dėl teismo šališkumo

Pažymėtina, kad apeliantai nepagrįstai teigia, jog teismas veikė ieškovo ar atsakovo atstovo naudai, bet negynė kreditorių interesų. Priimdamas sprendimą, teismas padarė išvadas, įvertindamas įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 176 str.1 d.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis procesiniame įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis Iš sprendimo matyti, kad teismas vertino pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, kolegija sutinka su jo padarytomis išvadomis . Apeliantai , pateikdami apeliacinį skundą , ir nenurodo jokių argumentų dėl paties sprendimo nepagrįstumo. Apeliacinė instancija nėra bylos pernagrinėjimas antrą kartą, bet yra nagrinėjama byla pagal apeliacinio skundo argumentus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra garantuota žmogaus teisė turėti nešališką ginčo arbitrą. Taigi asmens teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą yra konstitucinė, ir būtina šalinti bet kokias prielaidas, galinčias kelti abejonių dėl teisėjo ar teismo nešališkumo. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime nurodė, kad asmens konstitucinė teisė į jo bylos išnagrinėjimą nešališko teismo reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-519/2006, 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009, kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies požiūriu gali būti nagrinėjamas dviem aspektais. Pirmiausia teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 10486/83, judgment of 24 May 1989, § 47). Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (žr., pvz., Fey v. Austria, no. 14396/88, judgment of 24 February 1993, § 28, Academy Traiding Ltd. and Others v. Greece, no. 30342/96, judgment of 4 April 2000, § 43, Poulitaival and Pirttiaho v. Finland, no. 54857/00, judgment of 23 November 2004 ir kt.). Nors apeliantai nurodo teismo šališkumą, tačiau skunde nenurodė jokių faktinių aplinkybių dėl teisėjo, nagrinėjusio bylą pirmosios instancijos teisme, šališkumo objektyviąja ar subjektyviąja prasme. prasme, t.y. kad egzistuotų CPK 65 straipsnio 1 dalyje numatyti teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) pagrindai. Tai, kad buvo priimtas nepalankus sprendimas, negali būti pagrindu pripažinti teismą buvus šališką.

Nesutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytu motyvu, kad tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų neturi teisės paduoti apeliacinį skundą, kadangi jie yra byloje dalyvaujantys asmenys, jie turi šalies procesines teises su atitinkamomis išimtimis (CPK 42, 47 str.).Jų teisės ribojamos reikalauti priverstinai vykdyti teismo sprendimą, bet nėra apribota teisė teikti paduoti apeliacinį skundą (CPK 47 str.2 d.) .

Dėl prejudicinių faktų

Apeliantai nurodo, kad nagrinėdamas civilinę bylą teismas kaip prejudiciniu faktu turėjo vadovautis 2008 vasario 9 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu bei 2008m balandžio 1 d dienos Apeliacinio teismonutartimi nustatytais faktais, kur nustatyta, kad E. S. laikotarpiu nuo 1999-05-04 iki 2001-07-31 d. vykdydamas nusikalstamą veiką, siekdamas sumažinti savo avansinį įsiskolinimą ,atsakovas išėmė, suklastojo , pakeitė dokumentus, manytina susijusius su ieškinyje nurodytais faktais. 2008-04-01 nutartimi Apeliaciniam teismui pakeitus Šiaulių apygardos teismo nuosprendį (baudž. byla 8 t.,105-117, 317–341b.l.), atsakovas E. S. buvo nuteistas už dokumentų suklastojimą bei jų panaudojimą, už didelės vertės turto pasisavinimą ir už apgaulingą įmonės apskaitos tvarkymą. Šioje baudžiamojoje byloje uždarajai akcinei bendrovei „Plusta“ iš atsakovo E. S. buvo priteista 33 696 Lt , kitoje dalyje ieškinys paliktas nenagrinėtu. 2008-11-4 LR Aukščiausiasis Teismas paliko nuosprendį bei Apeliacinio teismo nutartį nepakeistą (baudž.byla 9 t., 56-61b.l.).Tačiau susipažinus su baudžiamąja byla, kuri buvo prijungta prie civilinės bylos, nustatyta, kad nei vienas iš šių teismų nenustatė bei nekonstatavo jokių neteisėtų atsakovo veiksmų bei jokios žalos, susijusių su ieškinyje nurodytų baldų įsigijimu bei jų naudojimu ne bendrovės naudai, su statybinių medžiagų įsigijimu bei panaudojimu ne bendrovės naudai, su šaldymo salelių įsigijimu bei naudojimu bendrovės naudai, su aikštelės įrengimu bei jos įrengimo kaina. Todėl kolegija atmeta apeliantų argumentus dėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo. Tai yra tik apeliantų išreikšta nuomonė, jog atsakovas suklastojo, pakeitė dokumentus , susijusius su baldų pirkimu, statybinėmis medžiagomis, šaldymo įrengimų pirkimu, aikštelės įrengimu , užsakymo sąmatai surašyti už anksčiau atliktus darbus. Pažymėtina, kad 2009-04-22 Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Plusta“ ieškinį E. S. dėl netinkamai atsakovo kaip direktoriaus vykdytų pareigų ir dėl 103 663,59 Lt žalos priteisimo , t.y. ieškovas kreipėsi dėl palikto baudžiamojoje byloje nenagrinėto ieškinio sumos priteisimo (3 t., 164-167 b.l.). Šis ieškinys buvo atmestas kaip neįrodytas, sprendimas yra įsiteisėjęs.

Apeliantai nurodo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje 2010-06-10 pasirašydamas taikos sutartį atsakovas pripažino 7 000 Lt žalą.(4t., 37-38 b.l.). Šia taikos sutartimi ieškovas atsisakė nuo ieškinio reikalavimų, išskyrus dėl žalos už statybinių medžiagų panaudojimą. Taikos sutartyje fiksuojama, jog atsakovas nesutinka su tuo, kad jis nebuvo įgijęs už visą ieškinyje nurodytą sumą 15 591,85 Lt statybinių medžiagų ir jų nepanaudojo įmonės naudai. Atsakovas taikos sutartyje nurodė šios sutarties pasirašymo motyvus, t.y. kad ją pasirašė ne iš dalies pripažindamas ieškinį, bet siekdamas kompromiso ir norėdamas ateityje išvengti tolimesnių ginčų, t.y. sutiko sumokėti 7 000 Lt. Toks atsakovo pareiškimas nelaikytinas faktų pripažinimu.2010 06 01 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartis dėl šios taikos patvirtinimo buvo panaikinta 2010-11-12 Šiaulių apygardos teismo nutartimi(4 t., 40-41,89-91b.l.) , todėl ja teismas pagrįstai ja nesivadovavo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės ir civilinio proceso normas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo padarytomis išvadomis. Apeliantai nenurodo kitų argumentų dėl teismo sprendimo esmės. Kadangi apeliacinė instancija nėra bylos pernagrinėjimas iš naujo, todėl neesant kitų argumentų dėl paties sprendimo esmės, teisėjų kolegija dėl to nebekartoja priimto sprendimo motyvų.Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

Apeliantai prašo grąžinti 2276,58 Lt byloje sumokėtą žyminį mokestį. Tačiau apeliantai nėra pateikę įrodymų apie tokio dydžio mokesčio sumokėjimą, paduodant apeliacinį skundą ,o taip pat nėra pateikę duomenų, kad būtų mokėję tokio dydžio žyminį mokestį, todėl jų prašymas yra netenkintinas. Jeigu apeliantai turi prašymų dėl permokėto žyminio mokesčio, nagrinėjant bylą, jie turi teisę 2 metų bėgyje pateikti prašymą pirmos instancijos teismui dėl šio mokesčio grąžinimo (CPK 87 str.1d.).

Atmetus apeliacinį skundą , yra spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo (CPK 93 str., 98 str.).Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus bei prašymą priteisti 1 000 Lt už advokato pagalbą, rengiant procesinį dokumentą-atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą įtvirtintų maksimalių dydžių, atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijų, todėl yra priteistinos iš apeliantų, jas priteisiant iš apeliantų po 500 Lt atstovavimo išlaidų .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš R. P. ir L. P. po 500 Lt(po penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje E. S..

Kolegijos pirmininkė Laisvė AleknavičienėTeisėjai Jolanta BadaugienėDanutė Matiukienė