Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo B. G. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad yra Jonavos rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) narys ir 2021 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Komisiją prašydamas ištirti ar Jonavos rajono meras M. S. ir vicemerė B. G. nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Skundą pareiškėja grindė tuo, kad M. S. ir B. G. spręsdami klausimus, susijusius su jų privačiais interesais, t. y. jų gyvenamosios vietos (rajono) aplinkos gerinimu dėl infrastruktūros plėtros/modernizavimo negali likti objektyvūs ir nešališki, todėl dalyvaudami ir balsuodami tarybos posėdyje dėl lėšų skyrimų Rimkų parko įrengimui sukėlė viešų ir privačių interesų konfliktą. Komisija ginčijamu Sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, teigia, kad Komisija nenagrinėjo fakto, jog gerbūvio pagerinimas, ypač parko įrengimas, didina tame mikrorajone esančio nekilnojamojo turto kainą. Pareiškėjas teigia, kad Savivaldybės paaiškinimas, jog nėra administracinio skirstymo, kaip Rimkų mikrorajonas, neturi nieko bendra su nagrinėjamu faktu. Komisija taip pat nenagrinėjo aplinkybės ar būsimas parkas pasiekiamas einant pėsčiomis pasivaikščioti. Teigia, kad kiekvienos gyvenamosios vietovės patrauklumas ir kaina priklauso nuo išvystytos infrastruktūros. Nekilnojamojo turto agentūrų atstovai patvirtino, kad parko įrengimas didina tos vietovės nekilnojamojo turto kainą. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, jog Komisija privalėjo šią aplinkybę nustatyti. Jeigu tai būtų padaryta, Komisijos sprendimas būtų kitoks, analogiškas sprendimui priimtam pareiškėjo byloje. Paaiškina, kad Komisija 2020 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą Nr. KS-175 pripažino, kad nors šviesos įrengimas nesiekia pareiškėjo giminaičių namo, tačiau jis turi tiesioginį suinteresuotumą, nes didėja turto vertė, gyvenimo sąlygos ir pan. Tačiau pagal pareiškėjo pateiktą skundą Komisija aplinkybės, jog įrengus parką didės nekilnojamojo turto vertė nenagrinėjo, o tai kelia abejonių dėl Sprendimo objektyvumo ir nešališkumo.

Pažymi, kad suinteresuotumas gali būti tiek tiesioginis, tiek netiesioginis – jeigu projektas, už kurį balsuojama didina balsuojančio asmens turto kainą, toks asmuo turi nusišalinti nuo balsavimo. Turto atstumas nuo objekto nėra reikšmingas, nes Įstatymas to nekonkretizuoja. Priešingu atveju susidaro prielaidos interpretacijai ir neužtikrina teisinio apibrėžtumo.

Nurodo, kad Savivaldybės 2021-2023 m. strateginiame plane numatyta įrengti parką Rimkų mikrorajone. Statinio vieta – (duomenys neskelbtini), ir teritorija tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)., Jonavos mieste, todėl parkas siejamas ir su B. G. gyvenamąja vietove.

Pareiškėjas teigia, kad Komisija priimdama ginčijamą Sprendimą nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos ir priėmė šališką Sprendimą, nes pareiškėjo atveju buvo priimtas vienoks, o mero pavaduotojos atveju kitoks sprendimas, nors yra pakankamai duomenų apie galimą interesą padidinti turto vertę. Toks Komisijos Sprendimas pažeidė pareiškėjo teises, t. y. paneigė asmens lygybės prieš įstatymą principą. Pažymi, kad iš esmės dėl panašios situacijos pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas. Mano, kad būtina užtikrinti, jog visi asmenys prieš įstatymą būtų lygūs ir kartu, kad tarybos narys žinotų kaip elgtis konkrečiu atveju ir nebijoti kas kart būti apkaltintas įstatymo pažeidimu.

Atsakovė Komisija atsiliepiamais su pareiškėjo patikslintu skundu ir jo papildymu nesutinka.

Nurodo, kad atlikto tyrimo metu nustatė, jog projektuojamas parkas yra Jonavos miesto vakarinėje dalyje, adresu (duomenys neskelbtini). Parkas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatvėmis ir su keturiais daugiabučiais gyvenamaisiais namais. Parke planuojama įrengti pėsčiųjų takus, sodinti želdinius, formuoti ramaus ir aktyvaus poilsio zonas. Parke taip pat numatyta įrengti viešąjį tualetą, o šalia parko – vietas automobiliams sustoti. Parko adresas –(duomenys neskelbtini), o B. G. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Jonava. Pagal žemėlapių duomenis, B. G. gyvenamoji vieta su parku nesiriboja ir nuo jo nutolusi apie 700-800 m. Prie B. G. daugiabučio nėra numatyta formuoti miesto sodo ir/ar įrengti automobilių stovėjimo aikštelės. Komisija, priimdama Sprendimą atsižvelgė ir į tai, kad Jonavos miesto teritorija nėra suskirstyta į mikrorajonus. Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija padarė išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp B. G. veiklos svarstant ir priimant sprendimą dėl Veiklos plano ir biudžeto patvirtinimo ir jos privataus intereso ar asmeninio suinteresuotumo galbūt padidėsiančia jos nekilnojamojo turto verte, nes šios aplinkybės priežasčių ir padarinių prasme yra pernelyg nutolusios ir laikytinos tik prielaidomis, t. y. parkas yra apie 700-800 m. nutolęs nuo B. G. gyvenamosios vietos, o šalia pastarosios nenumatyti jokie aplinkos gerinimo darbai. Atsakovės nuomone, pareiškėjo papildomai atlikta nekilnojamojo turto kainos analizė, šios Komisijos išvados nepaneigia.

Akcentuoja, kad skundžiamame Sprendime ir pareiškėjo nurodomame Komisijos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. KS-175 vertintos aplinkybės bei nustatyti faktai yra skirtingi, todėl jų vertinimas taip pat nesutampa. Paaiškina, kad pareiškėjo atžvilgiu atlikto tyrimo metu nustatyta, kad jis dalyvavo Savivaldybės taryboje priimant sprendimą dėl Savivaldybės biudžeto tikslinimo. Sprendimo projekto priede atskira eilute skiltyje „Asignavimų valdytojų, priemonių pavadinimas“ buvo išskirtas apšvietimo (duomenys neskelbtini) įrengimas. (duomenys neskelbtini) g., kuri buvo konkrečiai įvardinta tarybos sprendime, o ne vienoje iš aplinkinių gatvių, gyvena ir nuosavybės teise valdo turtą S. J. artimi asmenys. Taip pat pažymi, kad minėtame sprendime Komisija nedarė tiesioginės išvados, kaip teigia pareiškėjas, apie didėjančią turto vertę.

Komisija teigia, kad priimdama ginčijamą Sprendimą vadovavosi LVAT suformuota praktika, kad interesų konfliktas negali būti hipotetinis, - jis turi būti tiesioginis ir akivaizdus. Taip pat mano, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių, jo teisių ir interesų nepažeidžia, todėl skundas turėtų būti atmestas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. G. atsiliepime su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka.

Nurodo, kad Savivaldybės taryboje priimti sprendimai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto. Paaiškina, kad nei ji, nei jos artimi asmenys (duomenys neskelbtini) g. negyvena, turto ir verslo ryšių neturi. Dalyvavimas svarstant ir priimant sprendimus Savivaldybės taryboje visiškai atitinka Komisijos patvirtintas Rekomendacines gaires savivaldybių tarybų nariams dėl galimų interesų konfliktų valdymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad parką ketinama įrengti ne Rimkų mikrorajone, o (duomenys neskelbtini) g., todėl akivaizdu, jog dalyvaudama sprendimo priėmime nei ji, nei jai artimi asmenys neturėjo jokio asmeninio turtinio intereso. Gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). Giminių ir kitų artimųjų, kurių faktinė ar deklaruota gyvenamoji vieta būtų (duomenys neskelbtini) g. netoli įrenginėjamo parko, neturi. Jos daugiabutis nuo parko nutolęs 800-900 metrų, per buto langus įrengto parko nesimatys, nes vaizdą užstoja kiti priešais esantys 23 daugiabučiai namai. Atsižvelgdama į tai, teigia, kad dalyvaudama sprendimų priėmime neturėjo ir jokio asmeninio neturtinio intereso. Pareiškėjo pagrindinis motyvas dėl kurio ginčijamas Sprendimas yra jo atžvilgiu 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, situacijos yra skirtingos, todėl Komisija pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.

Vadovaudamasi Komisijos parengtomis gairėmis ir jose pateiktais pavyzdžiais, teigia, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo pripažinta, kad Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotoja B. G. nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad 2021 m. vasario 11 d. vyko Jonavos r. savivaldybės tarybos devynioliktasis posėdis, kuriame, be kita, buvo svarstomi klausimai dėl Jonavos rajono savivaldybės 2021-2023 m. strateginio veiklos plano (toliau – Veiklos planas) ir Jonavos rajono savivaldybės 2021 m. biudžeto (toliau – ir Biudžetas) patvirtinimo (darbotvarkės 8 ir 9 klausimai). Posėdyje dalyvavo ir svarstant minėtus klausimas balsavo ir B. G.

Veiklos plane nurodoma, kad be kita ko, 2021-2023 m. planuojamas parko Rimkų mikrorajone įrengimas, šio parko įrengimui reikalingas lėšų poreikis 2021 m. – 500 tūkst. Eur, 2022 m. – 400 tūkst. Eur. Siekiant įgyvendinti Veiklos plano uždavinius, patvirtintas savivaldybės 2021 m. Biudžetas, kuriame parko įrengimui numatyta skirti 100 tūkst. (Biudžeto 7 priedo 1.58 punktas).

Pareiškėjas 2021 m. gegužės 24 d. Komisijai pateikė pranešimą „Dėl M. S. ir B. G. atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui“. Pranešime nurodė, kad B. G. gyvena netoli ketinamo įrengti naujo Rimkų parko. Rimkų parko projektiniame pasiūlyme ir kituose dokumentuose aiškiai nurodoma, kad įrengus parką pagerės viso Rimkų mikrorajono gyventojų kokybė. Nekilnojamojo turto agentūros patvirtino, jog įrengus parką neabejotinai padidės ne tik šalia esančio nekilnojamojo turto patrauklumas, bet ir jo vertė. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigė, kad B. G. yra suinteresuota savo gyvenamosios aplinkos infrastruktūros plėtra ir modernizavimu, todėl balsuodama dėl lėšų skyrimo Rimkų parkui sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Šio pranešimo pagrindu Komisija nusprendė pradėti tyrimą. B. G. Komisijai pateikė rašytinius paaiškinimus dėl inicijuoto tyrimo, teigė, kad viešųjų ir privačių interesų nepažeidė. Paaiškino, kad parkas įrenginėjamas (duomenys neskelbtini) g., kurioje nei ji, nei jos artimi asmenys negyvena, parkas nuo jos gyvenamosios vietos nutolęs apie 800-900 metrų. Parko per langą nesimato, nes jį užstoja priešais esantys 23 daugiabučiai namai. Taip pat pažymėjo, kad Jonavos mieste nėra teritorinio mikrorajonų suskirstymo. Aplinkybę, kad Jonavos mieste nėra teritorinio suskirstymo 2021 m. liepos 29 d. raštu patvirtino ir Savivaldybės administracija.

Komisija ginčijamu Sprendimu pripažino, kad B. G. dalyvaudama Savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 11 d. posėdyje svarstant ir priimant sprendimus dėl Veiklos plano ir Savivaldybės 2021 m. Biudžeto patvirtinimo, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, nes sprendimai nebuvo tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su jos privačiais interesais.

Pareiškėjas su Komisijos Sprendimu nesutinka. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad Komisija neįvertino aplinkybės, jog įrengus Rimkų parką padidės B. G. turimo nekilnojamojo turto vertė. Taip pat teigia, kad ginčijamas Sprendimas pažeidžia asmens lygybės prieš įstatymą principą, nes dėl analogiškų aplinkybių Komisija pareiškėjo atžvilgiu priėmė priešingą sprendimą, t. y. konstatavo viešųjų ir privačių interesų pažeidimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 20 d.) ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas (toliau – VTEKĮ).

Komisija prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas ir Valstybės politikų elgesio kodeksas, teikia pasiūlymus dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo ir įgyvendinimo ir šiais klausimais priima sprendimus bei rekomendacijas, tiria asmenų pranešimus, skundus, prašymus dėl deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo narius) veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms (VTEKĮ 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai.)

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Valstybės politikai – laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Apie Įstatymo 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Į bylą pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad parką ketinama įrengti Jonavos mieste tarp (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., parko adresas – (duomenys neskelbtini) g., Jonava (sklypas 0,9679 ha). Projektuojama teritorija yra vakarinėje Jonavos miesto dalyje, Rimkų rajone. Ji užima 2,6 ha, yra penkiakampio formos. Parko teritorija šiuo metu neturi infrastruktūros, yra keletas pramintų takų, nedidelė jų dalis išklota betoninėmis plytelėmis, kurių būklė prasta. Parke planuojama įrengti pėsčiųjų takus, sodinti želdinius, formuoti funkcines erdves – ramaus ir aktyvaus poilsio erdves, vaikų žaidimų aikšteles. Centrinėje parko dalyje ketinama įrengti viešąjį tualetą, o parko rytinėje dalyje prie (duomenys neskelbtini) g. planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Bylos duomenimis, B. G. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Nors žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ketinama įrengti parką, nedidele dalimi ribojasi su (duomenys neskelbtini) g., tačiau pagal žemėlapių duomenis parko teritorijos pradžia nuo B. G. gyvenamosios vietos yra nutolusi apie 700-800 metrų. Taip pat nei vienas iš (duomenys neskelbtini) g. esančių daugiabučių su parku nesiriboja, daugiabutis, kuriame B. G. yra deklaravusi gyvenamąją vietą stovi nuošaliau nuo gatvės, prieš jį pastatyta eilė kitų daugiabučių gyvenamųjų namų. Pagal projektinių pasiūlymų duomenis, įgyvendinant parko įrengimo projektą (duomenys neskelbtini) g. nėra numatytų jokios infrastruktūros plėtros, pagerinimų ar modernizavimo darbų. Jonavos mieste taip pat nėra administracinio suskirstymo į mikrorajonus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šis aplinkybes, pritaria Komisijos pozicijai, kad nagrinėjamu atveju trečiojo suinteresuoto asmens gyvenamoji vieta yra pernelyg nutolusi nuo ketino įrengti parko, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog B. G. dalyvaudama sprendimų dėl Savivaldybės Veiklos plano ir Biudžeto tvirtinimo pažeidė Įstatymo nuostatas.

Pareiškėjo skundo argumentai, jog dėl planuojamo įrengti parko padidės B. G. nekilnojamojo turto vertė, nagrinėjamo ginčo kontekste yra pernelyg nutolę nuo trečiojo suinteresuoto asmens privačių interesų. Kaip jau minėta, trečiojo suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos gatvėje infrastruktūros plėtra ar modernizavimas įgyvendinant parko įrengimo projektą nėra numatyti. Teismo vertinimu, savivaldybės tarybos nario dalyvavimas rengiant, svarstant ar priimant sprendimus dėl bendro miesto gerbūvio, infrastruktūros plėtros ir modernizavimo, galbūt turėsiančių įtakos mieste esančio nekilnojamojo turto vertės padidėjimui, nesant kitų aplinkybių, negali būti laikomas tiesiogiai ar akivaizdžiai susijęs su jo privačiais interesais. Teismas taip pat pažymi, kad iš esmės analogišką poziciją Komisija yra išdėsčiusi ir Rekomendacinėse gairėse savivaldybių tarybų nariams dėl galimų interesų konfliktų valdymo, patvirtintose 2021 m. sausio 27 d. Komisijos sprendimu Nr. KS-54.

Pareiškėjo skundo argumentai, jog Komisija nevertino, ar būsimas parkas pasiekiamas einant pėsčiomis pasivaikščioti taip pat yra hipotetinio ir subjektyvaus pobūdžio. Tai, kad parkas nuo trečiojo suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos yra nutolęs tokiu atstumu, kurį įmanoma nueiti pėsčiomis, savaime nereiškia, jog yra kilęs viešųjų ir privačių interesų konfliktas.

Teismas taip pat sutinka su Komisijos atsiliepimo argumentais, jog nagrinėjamos ginčo ir pareiškėjo atvejo dėl kurio Komisija 2020 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą Nr. KS-175 (www.vtek.lt) aplinkybės yra skirtingos. Iš minėtame sprendime nurodytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Įstatymo nuostatas, nes dalyvavo Savivaldybės taryboje priimant sprendimą dėl lėšų, skirtų įrengti gatvės, kurioje gyvena pareiškėjui artimi asmenys apšvietimui. Aptariamu atveju Komisija esmine aplinkybe vertinant pareiškėjo elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms laikė ne tai, jog jam artimi asmenys naudojasi / gali naudotis gatve, o tai, kad jie šioje gatvėje gyvena ir turi nuosavybės teise priklausančio turto. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra nustatyta, kad gatvėje, kurioje ketinama įrengti parką gyventų trečiasis suinteresuotas asmuo ar jam artimi asmenys, todėl atitinkamai nėra pagrindo lyginti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu priimtus sprendimus, teigiant, jog buvo pažeistas asmens lygybės prieš įstatymą principas ir/ar objektyvumo ar nešališkumo principai.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių ir išdėstytų aplinkybių visumą teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė faktinių duomenų ir pakankamai pagristų argumentų, ar (ir) motyvų, galinčių tiesiogiai ir akivaizdžiai patvirtinti prielaidą, jog B. G. dalyvaudama priimant sprendimus dėl Veiklos plano ir Biudžeto tvirtinimo galėjo būti šiais sprendimais tiesiogiai suinteresuota kaip privatus asmuo. Teismo vertinimu, ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Be to, ginčijamame Sprendime pareiškėjo atžvilgiu nėra suformuluotų jokių imperatyvaus pobūdžio nurodymų, Sprendimas jo teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia ir materialiųjų teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo negali būti tenkinamas ir šiuo pagrindu.

Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis iš pirmojo, todėl netenkinus jo, pastarasis taip pat netenkinamas, ir pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.