Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-01-27 · Civilinė byla Nr. 2A-73-520/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-27
Bylos Nr.
2A-73-520/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
R. Š.
Atsakovas
Vilniaus „Genio“
Civilinė byla Nr. 2A-73-520/2009

Procesinių sprendimų klasifikatorius 11.5.6., 11.6.1., 11.9., 18., 121. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. sausio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis,sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,dalyvaujant ieškovui R. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui Vilniaus „Genio“ pradinei mokyklai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. Š. 2008-04-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė atnaujinti įstatyme nustatytą terminą dėl teisės kreiptis į teismą; pripažinti jo atleidimą iš Vilniaus „Genio“ pradinės mokyklos neteisėtu; priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Nurodė, kad jis su atsakovu 2007-10-01 sudarė darbo sutartį, pagal kurią jis buvo priimtas dirbti budėtoju (darbo sutartyje nurodyta „budinčiu“), numatant trijų mėnesių išbandymo terminą. Darbo sutartyje nurodyta, kad sudaryta terminuota darbo sutartis, tačiau kadangi joks darbo sutarties terminas nebuvo nurodytas, pripažintina, kad su juo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Jis tinkamai vykdė savo pareigas, nurodytas pareiginėje instrukcijoje, tačiau iš jo buvo reikalaujama atlikti pareiginėje instrukcijoje nenumatytą papildomą darbą, t.y. nuolat valyti grindis. Jam nesutikus atlikti papildomo darbo, taip pat nesutikus išeiti iš darbo, 2007-12-11 jis buvo informuotas apie darbo sutarties nutraukimą, nepasibaigus nustatytam išbandymo terminui. Kadangi jokių įspėjimų dėl darbo drausmės pažeidimo, netinkamo pareigų vykdymo jis neturėjo, o atsakovas (darbdavys) nenurodė atleidimo iš darbo objektyvių priežasčių, jo atleidimas iš darbo 2007-11-14 yra neteisėtas. Priešingai, atsakovas, kaip darbdavys, nevykdė savo pareigų, nes neužtikrino jam normalių darbo sąlygų. Jis praleido įstatyme numatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą, nes 2007-12-17 kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją ir laukė atsakymo, o tai yra svarbi priežastis, dėl kurios terminas kreiptis į teismą turi būti atnaujintas.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2007-10-01 neterminuota darbo sutartimi, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, buvo nustatytas trijų mėnesių išbandymo terminas, 2007-12-14 ieškovas buvo atleistas pagal DK 107 str. nepažeidžiant įstatymo nustatytų reikalavimų, t.y. įspėjus ieškovą apie atleidimą iš darbo prieš tris dienas. Teismas, įvertinęs šalių parodymus, darbo sutartį, vadovaudamasis DK 105 str., padarė išvadą, jog šalių pasirašyta darbo sutartis, kurioje nurodytas išbandymo laikotarpis, reiškia, jog išbandymo terminas yra sulygtas dėl abiejų sutarties šalių. Teismas konstatavo, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai atleido ieškovą iš darbo, nes ieškovo darbo išbandymo rezultatus vertino nepatenkinamai. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, nustatė, kad darbdavys ieškovą atleido iš darbo, vadovaudamasis objektyviomis priežastimis, nes nustatė, kad ieškovo familiarus elgesys su mokyklos darbuotojais buvo nekorektiškas, neatitinkantis ne tik vaikų ugdymo įstaigos elgesio normų, bet ir visuotinai pripažintų gero elgesio taisyklių. Teismas sprendė, jog ieškovui buvo žinomos budėtojo pareigos, numatytos budėtojo pareiginėje instrukcijoje, ieškovas su jomis sutiko, dirbo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas jam nesuteikė normalių darbo sąlygų, reikalavo dirbti papildomą darbą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog ieškovas be pateisinamos priežasties praleido ieškinio senaties terminą, todėl netenkino visų ieškovo reikalavimų.

Šalies argumentai

Ieškovas R. Š. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - atnaujinti įstatyme nustatytą terminą dėl teisės kreiptis į teismą; pripažinti jo atleidimą iš Vilniaus „Genio“ pradinės mokyklos neteisėtu; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad teismo sprendimas yra šališkas, priimtas remiantis melagingais liudytojų parodymais apie jo asmenines savybes, nevertinant jo profesinių ir dalykinių savybių. Jis niekada nestebėjo mokytojų išvaizdos, nešaukė ant vaikų, o tai, kad nežinodamas mokytojos pavardės jis kreipėsi į mokytoją „panele“, nereiškia jo familiaraus elgesio. Teismas pažeidė CPK 192 str. 2 d., nes jam nebuvo leista užduoti liudytojams klausimų. Teismas neįsigilino į faktinę situaciją, budėtojo pareiginę instrukciją bei padarė nepagrįstą išvadą, kad jis nesilaikė darbo tvarkos, nepakluso teisėtiems darbdavio nurodymams, nes nuolatinis grindų valymas neįėjo į jo pagrindines pareigas. Jis neteisėtai buvo atleistas iš užimamų pareigų, kadangi iš jo neteisėtai buvo reikalaujama atlikti darbus, dėl kurių nebuvo susitarta darbo sutartyje. Be to, teismas turėjo būti aktyvesnis, atsižvelgti, kad darbuotojas yra silpnoji darbo teisinių santykių šalis. Teismas nepagrįstai, neatsižvelgęs į tai, kad jis yra silpnoji darbo santykių šalis, neturi teisinio išsilavinimo, konstatavo, jog jis be svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą. Jis nežinojo, kad Valstybinė darbo inspekcija nesprendžia individualių darbo ginčų, todėl pirmiausia kreipėsi į ją. Kai gavo atsakymą iš Valstybinės darbo inspekcijos, nežinodamas, kad reikia skubėti (terminas bet kokiu atveju buvo praleistas) jis 2008 m. kovo mėnesio pradžioje kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo, tačiau jo pareiškimą buvo atsisakyta priimti. Šios aplinkybės įrodo, kad jis specialiai ieškinio padavimo nevilkino ir terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovo R. Š. ieškinio reikalavimų ir nepripažino jo atleidimo iš darbo pagal DK 107 str. 1 d. neteisėtu.

Byloje nustatyta, kad 2007-10-01 tarp ieškovo R. Š. ir atsakovo Vilniaus „Genio“ pradinės mokyklos buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 207, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti budėtoju Vilniaus „Genio“ pradinėje mokykloje (0,5 etato). Darbo sutarties 2 p. nurodyta, jog yra sudaroma terminuota darbo sutartis su išbandymo laikotarpiu, nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis (4 p.). Darbo sutartyje nenurodytas darbo sutarties galiojimo terminas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad su ieškovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. 2007-12-11 pranešimu ieškovas R. Š. buvo įspėtas dėl atleidimo iš darbo nuo 2007-12-14 pagal DK 107 str. 1 p. (toks pagrindas nurodytas pranešime). Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2007-12-14. Darbo sutartyje taip pat nurodyta, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 107 str. 1 p. DK 107 str. nėra nurodyta punktų, todėl darytina išvada, kad atsakovas ieškovą atleido iš darbo pagal DK 107 str. 1 d., t. y. dėl to, kad atsakovas (darbdavys) pripažino, jog išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai yra nepatenkinami. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su darbo sutarties nutraukimu šiuo pagrindu nesutiko, apie tai įrašė darbo sutartyje. Ieškovas su ieškiniu, kuriuo prašė, kad jo atleidimas iš darbo būtų pripažintas neteisėtu ir priteistas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, į teismą kreipėsi 2008-04-11, praleidęs DK 297 str. 1 d. numatytą vieno mėnesio terminą, per kurį darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo, kaip darbuotojo, teisės. Ieškovas prašė atnaujinti šį įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą, pirmosios instancijos teismui nurodydamas, kad jį praleido dėl to, kad kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Apeliaciniame skunde ieškovas papildomai nurodė, kad 2008-11-17 gavęs Valstybinės darbo inspekcijos atsakymą nežinojo, jog reikia skubėti kreiptis į teismą, 2008 m. kovo mėnesio pradžioje kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą, o 2008-03-17 teismas priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti prašymą, nes jis su prašymu atnaujinti terminą nepateikė ieškinio. Po to jis kreipėsi į advokatą, kuris surašė ieškinį. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nustatęs, kad ieškovas jį praleido be svarbių priežasčių, ir tuo pagrindu ieškinį atmetė. Įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu jis praleido įstatymo nustatytą ieškinio terminą kreiptis į teismą dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, ir netenkino ieškovo ieškinio tuo pagrindu, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str., DK 27 str.). Ieškinio senaties terminų nustatymas skatina asmenį, kurio teisės pažeistos, imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti tas teises. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Ieškinio senaties taikymas yra susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007). Darbo ginčams galioja bendroji taisyklė, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo teisme dienos yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2005). Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, svarstant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007). CK ir kituose įstatymuose nenustatyta aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių), kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymuose taip pat neįvardyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), atsižvelgdamas į ieškinio senaties trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Pagal bylos duomenis ieškovas R. Š. dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo 2007-12-14 į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių kreipėsi 2007-12-17. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2008-01-17 išnagrinėjo ieškovo prašymą ir pateikė jam atsakymą (b.l. 14-16). 2008-01-17 atsakyme ieškovui buvo išaiškinta DK 297 str. 1 d. nuostata dėl kreipimosi į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, buvo nurodytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą. Pagal bylos duomenis ieškovas, gavęs Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atsakymą, iškart nesikreipė į teismą. Ieškovas netgi praleido vieno mėnesio terminą nuo tada, kai gavo šį atsakymą, kuriame buvo išaiškinta kreipimosi į teismą tvarka ir nurodytas terminas. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2008 m. kovo mėnesio pradžioje kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą. Šis prašymas nebuvo priimtas, nes prašymas buvo paduotas be ieškinio (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-17 nutartis). Ieškovas byloje neteikė įrodymų, kad dėl svarbių priežasčių jis negalėjo iškart kreiptis į teismą su ieškiniu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu po to, kai gavo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atsakymą, kad buvo svarbios priežastys, kurios kliudė kreiptis į teismą su ieškiniu. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis nežinojo, jog reikia skubėti, nes terminas bet kokiu atveju jau buvo praleistas, negali būti pripažinta svarbia priežastimi, dėl kurios pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas be pateisinamos priežasties praleido ieškinio senaties terminą, turėtų būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta, ieškovui atnaujintas ieškinio senaties terminas. Vien tai, kad ieškovas yra darbuotojas – silpnoji darbo santykių šalis, neturi teisinio išsilavinimo, negali būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ieškininės senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Ieškinio senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintina, kad ieškovas vieno mėnesio ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu praleido dėl svarbių priežasčių, ir dėl to neatnaujintinas ieškinio senaties terminas. Kadangi neatnaujintas ieškinio senaties terminas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką yra pagrįsti ir tenkintini.

Ieškovas R. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, t. y. pažeidė jo teisę apklausti liudytojus, nes jam nebuvo leista užduoti liudytojams klausimų, priimdamas sprendimą rėmėsi melagingais liudytojų parodymais. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas.

Liudytojos J. P., G. N., I. S., S. Ž., N. E., S. V., J. B., kurios dirba mokykloje, buvo apklaustos 2008-09-12 teismo posėdyje (b. l. 52-57). Liudytoja J. P. parodė, kad ieškovas netinkamai elgėsi, nes jis, atsisveikindamas su mokinių tėvais, sakydavo „visi geria“, mokytojas vadindavo gražuolėmis, žmonėms paklausus kur yra koks nors kabinetas, ieškovas atsakydavo, kad neįpareigotas atsakinėti. Liudytoja G. N. parodė, kad ieškovas kartą savo komentarais nutraukė kūno kultūros pamoką, nes ieškovui nepatiko vaikų judrus žaidimas dėl jų sukelto triukšmo, kad jai einant su vaikais į valgyklą, girdint vaikams, garsiai komentuodavo jos eiseną ir ją šie komentarai asmeniškai žeisdavo. Liudytoja I. S. parodė, kad ieškovas nesilaikė profesinės etikos, kolegės jai skundėsi, kad ieškovas garsiai, vaikams girdint, komentuodavo ir laidydavo replikas apie figūrą, tą patį patyrė ir pati liudytoja. Liudytoja S. Ž. parodė, kad ieškovas nuolat šaukė ant vaikų. Liudytoja N. E. parodė, kad ieškovas mokytojas vadino gražuolėmis ir pan., girdint vaikams. Liudytoja G. V. parodė, kad ieškovas sakydavo pastabas apie mokytojų išvaizdą. Liudytoja J. B. parodė, kad pagrindinis konfliktas su ieškovu mokykloje prasidėjo prieš pusantro mėnesio iki jo atleidimo iš darbo dėl jo pastabų mokytojoms, kad ieškovas neišlaikė bandomojo laikotarpio, kuris buvo nustatytas patikrinti darbuotoją, ieškovas siekė visiems vadovauti, jis turėjo valyti savo darbo vietą ir koridorių, kai vaikai jį išpurvina, ieškovas iš pradžių sutiko pabandyti dirbti pagal atsakovo surašytą instrukciją, bet vėliau atsisakė plauti grindis, atsisakydavo vykdyti nurodymus. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui leido užduoti liudytojoms klausimus ir tiek pats ieškovas, tiek jo atstovas uždavinėjo klausimus liudytojoms. Nei ieškovas, nei jo atstovas CPK 171 str. nustatyta tvarka nepareiškė rašytinių pastabų dėl teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovui nebuvo leidžiama užduoti liudytojoms klausimų. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad liudytojos davė melagingus parodymus, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog liudytojos davė melagingus parodymus. Atsakovas 2008-05-07 atsiliepime į ieškinį nurodė aplinkybes, kad ieškovas netinkamai bendravo su žmonėmis, replikuodavo mokytojoms, vaikams girdint, trukdė mokytojoms vesti kūno kultūros pamokas (b. l. 21-22). 2008-06-04 parengiamojo posėdžio metu atsakovo atstovė pateikė prašymą apklausti mokytojas ir nurodė mokytojų (liudytojų) pavardes (b. l. 28-29). Protokole nėra jokių įrašų apie tai, kad atsakovo atstovė būtų nurodžiusi, jog ieškovo kaltės įrodymų neturi, reikės pakalbėti su darbuotojais, mokytojomis, gal ką ir suras, kad ji negali nurodyti mokytojų pavardžių ir nežino, kurias įkalbins būti liudytojomis. Ieškovas CPK 171 str. nustatyta tvarka nepareiškė rašytinių pastabų dėl parengiamojo posėdžio protokolo, todėl ieškovo 2008-12-14 pranešime, pateiktame apeliacinės instancijos teismui, nurodyti argumentai apie parengiamojo posėdžio eigą, apie tai, kad atsakovo atstovė S. V. įkalbino liudytojas duoti „iš anksto apmokytus, nebūtus melagingus parodymus“, nepripažintini pagrįstais. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė S. Ž., G. V., G. N. pranešimų, prašymų, rašytų atsakovo direktorei, kopijas, tačiau jos nepatvirtina, kad liudytojos davė melagingus parodymus teismo posėdžio metu.

Pagal CPK 189 str. 1 d. liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Atsakovo darbuotojai nėra priskirti prie CPK 189 str. 2 d. nurodytų asmenų, kurie teisme negali būti apklausiami kaip liudytojai. Liudytojų parodymai yra įrodymai (CPK 177 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais ir nustatė, kad ieškovas neišlaikė išbandymo. Atsižvelgiant į darbo sutarties šalių lygiateisiškumą, byloje, kurioje darbuotojas ginčija atleidimą iš darbo pagal DK 107 str. 1 d., darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį, o neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 str. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2005).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nepripažintini pagrįstais ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino vieno mėnesio termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, sprendimą, kuriuo nustatė, kad ieškovas pagrįstai atleistas iš darbo pagal DK 107 str. 1 d., priėmė remdamasis liudytojų parodymais, todėl apeliacinis skundas netenkintinas. Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti CPK 329 str., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Rasa GudžiūnienėHenrichas Jaglinskis