- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-19
- Bylos Nr.
- 1S-920-658/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00065-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Viktoras Preikšas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- E. M.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Preikšo ir Gyčio Večersko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. gegužės 9 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. M. bausmę atlieka pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-22 nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2012-02-17 nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį, 64 straipsnio 1, 3 dalis, nuteistas galutine subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme (bausmės pabaiga – 2020-03-16).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2016 m. gegužės 9 d. priėmė nutarimą Nr. 93-328, kuriuo nutarė nuteistajam E. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad pagrindo išvadai, jog nuteistasis padarė pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra.
Nuteistasis E. M. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kurioje įvertinti visas nurodytas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes.
Skunde nuteistasis nurodo, kad per visą bausmės atlikimo laiką jis padarė išvadas dėl savo elgesio, pataisos įstaigoje dirba, nors pradžioje bausmės atlikimo buvo baustas drausmine tvarka, tačiau jam skirta nuobauda jau negalioja. Be to, jis buvo net šešis kartus paskatintas, kas taip pat rodo jo taisymosi procesą. Nuteistasis taip pat pažymi, kad jam atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, įvertinus pavyzdingą jo elgesį, tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, buvo nuspręsta jį perkelti į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šį sprendimą, leido jam toliau taisytis atvirojoje kolonijoje. Todėl E. M. nesuprantama, kaip žemesnės instancijos teismas, nutaręs netaikyti jam lygtinio paleidimo, laikosi kitokios nuomonės nei Kauno apygardos teismas, kuris pripažino, kad nuteistasis daro visapusišką pažangą.
Skunde, kritikuodamas apylinkės teismo nutarties argumentaciją, E. M. nurodo, jog apylinkės teismas visiškai neįvertino jo pavyzdingo elgesio bausmės atlikimo metu, taip pat to, kad jį saisto stiprūs šeiminiai ryšiai, jis turi dukrą, anūkę, kurioms labai reikia jo pagalbos. Skunde taip pat pažymima, kad šiuo metu E. M. dažnai išeina už pataisos ribų, gali leisti namuose savaitgalius, todėl padaryti naujus nusikaltimus nebūtų kliūčių, tačiau jis teigia visiškai pakeitęs savo gyvenimo būdą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. M. skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 36 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Nors socialinio tyrimo išvadoje ir E. M. skunde nurodyta nemažai jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių (6 kartus skatintas, turi gyvenamąją vietą laisvėje, palaiko santykius su šeimos nariais), tačiau, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis dalyvauja visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje, kuri kiekvienam nuteistajam yra privaloma, šiuo konkrečiu atveju nerodo akivaizdžios E. M. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į tai, kad po daugiau nei pusės laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai, ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai, taip pat, kas yra svarbiausia, jo mąstymas ir elgesys, galintys lemti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį lygtinio paleidimo laikotarpiu. Nors kriminogeniniai veiksniai dėl ankstesnių teisės pažeidimų (anksčiau teistas kelis kartus) ir vesto gyvenimo būdo (draugų įtaka) yra gana statiški, tačiau elgesio korekciją šiuo aspektu galėtų atspindėti nepriekaištingas asmens elgesys bausmės atlikimo metu ir su tuo susijęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Tačiau nagrinėjamu atveju E. M. nesielgė išskirtinai pozityviai – bausmės atlikimo metu buvo vieną kartą baustas drausmine nuobauda (šiuo metu negalioja), be to, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą, nuteistasis palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip jau minėta, labiausiai pagrįstas abejones dėl sėkmingo nuteistojo E. M. pataisos proceso kelia jam nustatytas pakartotinio nusikalstamumo veiksnys, susijęs su jo mąstymu ir nuostatomis. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad bausmė jį paveikė, jis pasitaisė ir yra pasiryžęs gyventi nenusikalsdamas, tačiau byloje esantys duomenys šių teiginių nepatvirtina. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad E. M. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, jo elgesyje pastebimas tų pačių klaidų kartojimas, ankstesnio patyrimo neįvertinimas, prieštaravimai tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo. Apygardos teismas sutinka, kad skunde minimi nuteistajam nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, ryšių palaikymas su artimaisiais, problemų dėl alkoholio vartojimo neturėjimas ir adekvatus savęs vertinimas, labai svarbūs, tačiau šie veiksniai egzistavo ir iki bausmės atlikimo, tačiau nuo sistemingo nusikalstamų veikų darymo E. M. nesulaikė.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad E. M. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas per visą pakankamai ilgą bausmės atlikimo laiką sumažėjo 4 balais (nuo 40 iki 36 balų).
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti 2016 m. gegužės 9 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo E. M. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.