Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausiosios tyrėjos J. V. 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja V. P. 2025 m. rugsėjo 2 d. A. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 3 dalį dėl to, kad A. S. nuo 2025 m. birželio 16 d. 10.55 val. iki 2025 m. birželio 16 d. 11.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai kraujyje rasta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 1,05 promilių (medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 60), važiuodamas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, nepaliko saugaus eismui atstumo iš dešinės iki kito atvažiuojančio automobilio „BMW”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį kliudė ir apgadino, taip sukeldamas eismo įvykį. Protokole nurodyta, kad tuo A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002‑12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9, 14 ir 127 punktus.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 1 200 Eur baudos mokėjimas išdėstytas dalimis pagal mokėjimo grafiką, mokant po 50 Eur kas mėnesį iki 2027-09-30.

2025 m. spalio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas A. S. atstovo advokato padėjėjo G. R. skundas dėl minėto nutarimo pakeitimo. Skunde nurodyta, kad nesutinkama su skundžiamo nutarimo dalimi dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės ir, vadovaujantis teismų praktika, prašoma pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirtą administracinio poveikio priemonę sušvelninti. Nors padaryta veika atitinka ANK 423 str. 3 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, faktiškai šis administracinis nusižengimas nėra tipinio pavojingumo laipsnio, jis padarytas ganėtinai formaliai. Atkreiptas dėmesys į tai, kad eismo įvykį pareiškėjas nors ir sukėlė, bet jis sukeltas automobilių stovėjimo aikštelėje, kur eismas nebuvo didelis, transporto priemonės joje važiavo lėtai. Objektyviai tokia vieta eismo įvykio sukėlimo atžvilgiu nėra tiek pavojinga, kiek eismo įvykio sukėlimas užmiesčio kelyje, automagistralėje ar net miesto gatvėje, kur ir eismas intensyvesnis, ir greitis didesnis - pastarosiose vietose eismo įvykio sukėlimo pasekmės objektyviai galimos ženkliai didesnės nei automobilių stovėjimo aikštelėje. Todėl, manytina, kad eismo įvykio sukėlimo vieta atspindi, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nepasižymi tipiniu pavojingumo laipsniu ir šiuo atveju jis yra kur kas mažesnis. Taip pat atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pati žala nebuvo didelė, transporto priemonės tik šiek tiek subraižytos, grubių transporto priemonių apgadinimo šiuo atveju nėra. Joks žmogus šiame eismo įvykyje išvis nenukentėjo. Dėl pareiškėjo neblaivumo vairuojant transporto priemonę pažymėta, kad jis prieš pat eismo įvykį vartojo vaistus, kurių sudėtyje yra didelė alkoholio koncentracija (valerijono tinktūra). Pareiškėjas neteigia, kad dėl to jo atžvilgiu ANK 423 str. 3 d. taikoma nepagrįstai, tačiau nori atkreipti teismo dėmesį, kad dėl savo neatsargumo neįsitikino, jog po šių vaistų vartojimo transporto priemonės vairavimas gali būti negalimas. Dieną prieš eismo įvykio sukėlimą, t. y. 2025-06-15, pareiškėjas grįžo iš kelionės, jis buvo išvykęs į Ukrainą paramos šiai valstybei tikslais. Po varginančios kelionės kitą dieną pasijutęs prastai nuvyko į vaistinę, kur jam ir buvo pasiūlytas bei parduotas būtent toks vaistas, kurio sudėtyje yra didelė alkoholio koncentracija. Apeliantui tai nebuvo žinoma, vaisto sudėties jis neskaitė, tiesiog suvartojo preparatą. Pareiškėjo nuomone, būtent tai ir lėmė jo neblaivumą, tačiau nesuvokė, kad yra neblaivus. Atkreiptas teismo dėmesys į tai, kad 2025-06-16 įvykus eismo įvykiui būtent pats pareiškėjas ir iškvietė policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą. Tokia aplinkybė yra itin reikšminga, nes jeigu jau pareiškėjas prieš vairuodamas transporto priemonę būtų vartojęs alkoholio ar būtų suvokęs, kad galimai yra neblaivus, tai policijos pareigūnų išsikvietimas būtų visiškai nelogiškas, nepaaiškinamas sprendimas. Tokiam pareiškėjo elgesiui yra tik vienas paaiškinimas - jis nesuvokė, nejuto, kad yra neblaivus, kad vairavo transporto priemonę tokios būsenos. Sukeltos žalos fakto ir dydžio A. S. niekada neginčijo, savo kaltę sukeliant eismo įvykį irgi pripažino. Tik gavęs duomenis dėl sukeltos žalos dydžio yra įsipareigojantis atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, pareiškėjo nuomone, nors veika formaliai ir atitinka ANK 423 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą, ji nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad už jos padarymą būtų proporcinga skirti teisės vairuoti atėmimą net dviem metams, juolab dar skirta ir didelė – 1 200 Eur bauda, kuri jau sumokėta. Atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas yra dorą, atsakingą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. Yra įgijęs universitetinį išsilavinimą, kas rodo jo kryptingą siekį tobulėti bei įgyti reikalingų žinių. Yra dirbantis, įmonėje eina vadovo pareigas, užtikrindamas įmonės veiklos tęstinumą, rūpinasi įmonės ir darbuotojų gerove, o kadangi įmonė nėra didelė, ir pats pareiškėjas imasi kasdienių darbų, kas rodo jo atsakomybę ir pareigingumą. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvena santuokoje, su žmona užaugino vaikus, išlaikė šeimos stabilumą ir darną, kas rodo jo brandą, atsakomybę ir gebėjimą rūpintis artimaisiais. Pažymėta, kad pareiškėjas yra charakterizuojamas tik teigiamai. Nagrinėjamu atveju padarytas nusižengimas buvo pavienis, išimtinis, pareiškėjas dėl jo nuoširdžiai apgailestauja. Duomenų, kad A. S. piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais nagrinėjamoje byloje negali būti, kadangi pareiškėjas apskritai nevartoja alkoholio. Jis ne tik bendradarbiavo su teisėsauga, davė nuoseklius paaiškinimus, bet ir nedelsdamas sumokėjo jam paskirtą 1 200 Eur dydžio baudą. Tai patvirtina, kad asmuo teisinės atsakomybės nevengia, suvokia savo elgesio pasekmes ir siekia kuo greičiau jas ištaisyti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo asmenybę apibūdina išsilavinimas, atsakingas darbas, nepriekaištingas šeiminis gyvenimas, pagarba įstatymams ir atsakomybės prisiėmimas, darytina išvada, kad jis yra sąžiningas, teigiamai visuomenėje vertinamas asmuo. Toks asmenybės vertinimas sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą galimybę sutrumpinti paskirtą specialiosios teisės atėmimo terminą. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad yra užfiksuota ANK 35 str. 1 d. 1 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Be to, ANK 35 str. 2 d. nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Remiantis šia teisės norma, skundžiamame nutarime nurodyta, kad analogiškų administracinių nusižengimų nepadarymas praeityje taip pat yra pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vadinasi, šiuo atveju egzistuoja dvi pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu ANK 36 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra. Todėl manytina, kad tai papildomai patvirtina ANK 34 str. 6 d. nuostatų taikymo galimumą šioje konkrečioje administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjas nėra padaręs beveik jokio teisės pažeidimo, tuo labiau analogiško ar bent panašaus. Manytina, kad tai viena objektyviausių aplinkybių, liudijančių, jog padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas pareiškėjui poelgis. Nors A. S. atžvilgiu ir yra užfiksuoti keli teisės pažeidimai, jie yra gana smulkūs, baudos už juos sumokėtos, o teisė vairuoti transporto priemones anksčiau niekada nebuvo neatimta. Tai rodo, jog padaryti pažeidimai yra atsitiktiniai, o ne sisteminiai, dėl to yra pagrindas išvadai, kad švelnesnė nuobauda būtų pajėgi pareiškėją perauklėti. Juolab, vairavimo stažas yra nuo 1991 metų. Per visą šį laiką nei karto nėra prarasta teisė vairuoti, todėl galima vienareikšmiškai teigti, kad 2025-06-16 nusižengimai yra visiškai atsitiktiniai, vienkartinė klaida, kuri niekaip nepatvirtina, kad pareiškėjas linkęs pažeidinėti KET. Pažymėta ir tai, kad pareiškėjas gyvena užmiestyje - (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu faktinė jo darbo vieta yra Šiaulių mieste, o patalpas savo veiklai vykdyti įmonė, kuriai vadovauja pareiškėjas, nuomojasi. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi kasdienę pareigą užtikrinti galimybę atvykti į darbą ir iš jo grįžti, o atsižvelgiant į gyvenamosios vietos atokumą nuo darbo vietos, viešasis transportas realiai negali užtikrinti šios būtinybės, todėl teisės vairuoti transporto priemones turėjimas objektyviai yra būtinas. Pareiškėjo einamos vadovaujamos pareigos reikalauja lankstumo, nes būtina vykti pas klientus, tiekėjus, organizuoti tiekimo bei paslaugų procesus, kai dalis tiekėjų yra ne tik kituose Lietuvos miestuose, bet ir užsienyje. Tokiais atvejais keliones atlieka pats pareiškėjas, nes įmonės dydis (tiksliau jos buvimas labai smulkiai) neleidžia deleguoti šių pareigų kitiems darbuotojams. Todėl netekus teisės vairuoti transporto priemones, pareiškėjas objektyviai negalėtų vykdyti savo darbo funkcijų - tiek užtikrinti įmonės veiklos, tiek atvykti į savo darbo vietą, kas reikštų ne tik jo paties, bet ir įmonės veiklos sustabdymą, darbuotojų darbo vietų praradimą, o taip pat ir pareiškėjo šeimos vienintelio pajamų šaltinio netekimą. Tokios pasekmės yra akivaizdžiai neproporcingos padaryto nusižengimo pavojingumo laipsniu. Padarytas nusižengimas, nors ir neginčijamas, negali būti vertinamas taip, kad dėl jo pareiškėjas prarastų galimybę toliau dirbti ir užtikrinti įmonės bei šeimos pragyvenimą. Pažymėta ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, net jei ir numatytas įstatyme, turi būti taikomas laikantis proporcingumo principo. Administracinio poveikio priemonė negali sukelti perteklinių, neadekvačių ir su padarytu administraciniu nusižengimu nesusijusių padarinių, o nagrinėjamu atveju toks padarinys būtų jo paties, jo šeimos bei darbuotojų ekonominės padėties destabilizavimas. Atsižvelgiant į tai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šioje byloje turi būti sušvelnintas užtikrinant, kad pareiškėjas galėtų tęsti savo darbinę ir socialinė veiklą, kartu prisiimdamas atsakomybę už padarytą pažeidimą (bauda jau sumokėta pilna apimtimi, nors buvo išdėstyta iki 2027-09-30), bet nebūdamas nepagrįstai ir pertekliniu būdu eliminuotas iš profesinės bei visuomeninės veiklos. Pasisakyta, kad prevencinę ir auklėjamąją funkciją administracinio nusižengimo teisenoje vykdo ne tik administracinio poveikio priemonės. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimąstyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, net ir tenkinus šį skundą, pareiškėjas nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Pareiškėją auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis - bauda. Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir visai jo šeimai, nes tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Galiausiai, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 3 d. nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Tai reiškia, kad pareiškėjas dėl jo padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus ir dėl to patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti. Taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. Paminėta, kad pareiškėjas baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, prašoma skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo pakeisti ir paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime su A. S. atstovo advokato padėjėjo G. R. skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos. Įvertinus pažeidėjo asmenybę, jo nurodytas aplinkybes bei argumentus, remiantis teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas pareiškėjui ANK 423 str. 4 d. numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. palaikė pateiktą skundą ir papildomai paaiškino, kad su padarytais pažeidimais sutinka. Gėrė ne alkoholį, o vaistus - valerijono tinktūrą, išgėrė apie 65-70 ml. Nežinojo, kokio tai pobūdžio vaistai. Grįžo iš Ukrainos naktį, širdis buvo nerami, „tabalavosi“. Sustojo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, tada nuėjo į vaistinę, esančią (duomenys neskelbtini). Vaistinėje pasiūlė valerijono tinktūros, nusipirko du buteliukus. Išgėręs vieną buteliuką valerijono tinktūros nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, ten apsipirko. Išėjęs iš parduotuvės, sėdo į mašiną ir pajudėjo 30 cm, nepamatė iš dešinės pusės važiuojančio automobilio BMW, jo nepraleido ir jis jo automobilį kliudė. Jei būtų žinojęs, kad pripūs, nebūtų kvietęs policijos. Valerijono tinktūrą pirmą kartą vartojo. Vaistinėje neklausė, kaip vartoti valerijono tinktūrą, kiek jos reikia išgerti. Alkoholio nevartoja jau 18 m., užsikodavo. Pavartojęs valerijono, nieko nejautė, tik kad širdis pagerėjo, apsvaigimo nejautė. Po įvykio jau pasidomėjo, kad valerijono tinktūroje yra 70 proc. alkoholio. Policiją kvietė jis pats, nes buvo neaiškumas, ar tikrai dėl įvykio buvo jo paties kaltė. Kai policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, patikrino girtumą, atliko testus. Policijos pareigūnams įvykio vietoje nurodė, kad vartojo valerijono tinktūrą. Po įvykio birželio 16 d., transporto priemonę vairavo, buvo nubaustas už vairavimą be teisės vairuoti. Niekas nesakė, kad negali vairuoti. 2025 m. rugsėjo 18 d. nubaudė bauda, šio dokumento dėl baudos neskundė. Po birželio 16 d. įvykio valandos laikotarpiu vyko į ligoninę. Sužinojo, kad neturi teisės vairuoti, kai gavo baudą rugsėjo 18 d. Negali pasakyti, ar turi ir ar yra susipažinęs su 2025 m. birželio 16 d. sprendimu. Pervaro džipus į Ukrainą. Baudą yra sumokėjęs. Teisė vairuoti reikalinga, kad galėtų rūpintis įmonės veikla. Yra prieš tai baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, bet buvo labai mažos baudos. Prašo sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą, nes įmonei yra labai sunku, bus stabdoma jos veikla.

Skundas tenkintinas.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius ir užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) ir toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

Kaip rodo pateiktas skundas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su administracinio poveikio priemonės individualizavimu ir prašo pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirtos specialiosios teisės - vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti.

Kaip jau minėta, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 str. 3 d., privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Nors įstatymų leidėjas numato imperatyvų įpareigojimą bylą nagrinėjančiai institucijai aptariamą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, tačiau, kita vertus, galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba visai jos neskirti yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Skundžiamu nutarimu A. S., be kita ko, pripažintas kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo, paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią 1 200 Eur dydžio baudą bei taikant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 2 metų terminui bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai taip pat minimaliam – 1 metų 6 mėnesių terminui.

Sutiktina, kad A. S. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 str. 3 d., bendrąja prasme nėra laikytinas mažareikšmiu, anaiptol, toks pažeidimas priskirtinas prie vienų iš grubiausių, kadangi tokio pobūdžio nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos, be to, tokio nusižengimo pavojingumą rodo ir įstatymų leidėjo pozicija, kuomet už šį nusižengimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Asmens nurodytos šeiminės/darbinės aplinkybės pačios savaime negali būti vertintinos kaip išskirtinės aplinkybės, galinčios lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą, kadangi šios aplinkybės pažeidėjui buvo jau iš anksto žinomos ir pats asmuo turi būti pakankamai atidus, pareigingas bei rūpestingas, domėtis visais šiuo atveju su vairavimu susijusiais aktualiais teisės aktų reikalavimais ir preciziškai jų laikytis, o nesilaikant ar netinkamai jų laikantis prisiimti visas iš to išplaukiančias teisines pasekmes. Visgi, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą Institucijos nutarimą, skundo ir Institucijos atsiliepimo motyvus, A. S. paaiškinimus teisme, visumos šių duomenų pagrindu galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas teismas įžvelgė ir konstatuoja, kad A. S. už jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams ir kartu taikant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metų 6 mėnesių terminui nagrinėtinu atveju laikytina kiek per griežta ir neproporcinga.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas A. S. padaręs eismo įvykį automobilių stovėjimo aikštelėje pripažino iš esmės nuo pat tyrimo pradžios, tačiau viso proceso metu neigė aplinkybę, kad vairavo būdamas neblaivus nuo alkoholio vartojimo. Tiek į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, tiek tyrimo procese, tiek ir teisme nurodė, kad nustatytą neblaivumą įtakojo ne pavartotas alkoholis, o prieš įvykusį incidentą iš vaistinės nusipirktas ir išgertas buteliukas valerijono tinktūros. Paaiškino, kad alkoholio nevartoja jau eilę metų, nes yra užsikodavęs. Iš byloje esančio pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 3-4) matyti, kad įvykio vietoje vertinant bendrą asmens būklę, A. S. sugebėjo piršto galu paliesti nosį ir eiti tiesia linija koja už kojos, tačiau jam iš burnos sklido specifinis alkoholio kvapas, o paklausus, ar šis nėra vartojęs alkoholio, nurodė, kad ne. Sertifikuotu alkoholio kiekio matuokliu pirminiu tikrinimu 11.24 val. A. S. nustatytas 1,10 prom. neblaivumas, antru tikrinimu – apie 11.40 val. nustatytas tas pats 1,10 prom. neblaivumas. Nurodoma, kad asmeniui teigus, jog nėra vartojęs alkoholio, išvyko į ligoninę priduoti kraujo. 2025-06-16 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 60 (b. l. 18-20) nurodyta, kad patikros metu 12.20 val. A. S. judesius atlieka tiksliai, nusiskundimų neišsako, nurodo, kad yra vartojęs valerijono buteliuką, mąstymas greitas, teisingas, kalba sklandi, iš uoslės alkoholio kvapas neuodžiamas, paimtame kraujo bandinyje 12.30 val. nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 1,05 prom. ir konstatuota išvada, kad asmuo yra neblaivus, vairuoti negali. Aptarti duomenys rodo, kad nepaisant to, jog A. S. neigia nustatytą neblaivumą nuo alkoholio ir teigia, kad neblaivumą sąlygojo suvartotas valerijono tinktūros buteliukas, tačiau veikos kvalifikacijai tai reikšmės neturi, kadangi tiek sertifikuoto alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, tiek medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuoti duomenys liudija, kad asmuo bylai reikšmingu laiku buvo neblaivus ir alkoholio koncentracija tiek iškvėptame ore, tiek paimtame kraujo mėginyje nustatyta praktiškai vienoda - virš vienos promilės (atitinkamai 1,10 prom ir 1,05 prom.). Tiek skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, jog nežinojo valerijono tinktūros vartojimo instrukcijos, apie jo vartojimo ypatybes neinformavo ir preparatą pardavęs vaistininkas, nepasidomėjo šiuo klausimu ir pats pareiškėjas, todėl neblaivumo būsena sukelta buvo ne iš tyčios, o iš sąžiningo nežinojimo ir nepasidomėjimo. Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėtinu atveju valerijono tinktūra yra vaistinis preparatas, juo labiau, kad preparatas buvo pirktas vaistinėje, ir prie kiekvieno vaistinio preparato yra pridėtas informacinis lapelis, kurį privalu perskaityti, atsakingai susipažinti su jo turiniu ir preparatą vartoti griežtai laikantis nurodytų rekomendacijų. Be to, įvertinus pareiškėjo amžių, įgytą gyvenimišką patirtį, atliekamą darbinę veiklą (užima vadovaujančias pareigas įmonėje), darytina išvada, kad A. S. vadovaudamasis bendro išprusimo žiniomis, brandaus ir patyrusio žmogaus sąmone, ne tik galėjo, bet ir turėjo pareigą įsigytą vaistinį preparatą vartoti atsakingai ir ypač, kaip vairuojančiam asmeniui, įsitikinant jo daroma ar nedaroma įtaka vairavimui, juo labiau, kad teisme nurodė, kad valerijoną vartojo pirmą kartą. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinių tinklų, televizijos, radijo ir kitų informacinės sklaidos priemonėse nuolat yra primenama, kad dėl vaistinių preparatų vartojimo ir galimo šalutinio jų poveikio būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Dar daugiau, įprastai, standartiškai valerijono tinktūra yra patiekiama buteliukuose su lašų dozatoriais (kai kurios tinktūros supakuotos paprastuose buteliukuose su užsukamu dangteliu, tokiu atveju buteliuko kaklelyje esanti briauna tarnauja kaip lašintuvas; ne rečiau, kai kurie preparatai su valerijonų tinktūra gali būti parduodami ir su atskira pipete, leidžiančia patogiai dozuoti skystį), kas taip pat aiškiai indikuoja, jog toks preparatas skirtas vartoti mažais dozuotais kiekiais, nes tai koncentruotas vaistinių ir kitų medžiagų šaltinis, todėl dėmesys į vartojimo rekomendacijas, nustatytos rekomenduojamos dozės neviršijimą yra ypač svarbus momentas (kiek lašų, kokiu dažnumu ir laiku vartoti nurodoma būtent informaciniame lapelyje). Informaciniame lapelyje valerijono tinktūra apibrėžiama kaip tradicinis augalinis vaistinis preparatas, kurio indikacijos pagrįstos tik ilgalaikiu vartojimu, vartojamas nestipriems nervinės įtampos simptomams malšinti ir kaip miegą gerinanti priemonė, tačiau šis vaistas gali mažinti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus, todėl šio vaisto pavartoję pacientai neturėtų vairuoti ar valdyti mechanizmų. Informaciniame lapelyje, be kita ko, nurodyta ir tai, kad valerijono tinktūros sudėtyje yra nuo 65 iki 70 % alkoholio (etanolio), t. y. iki 2 290 mg dozėje (viename arbatiniame šaukštelyje). Toks dozėje esantis alkoholio kiekis atitinka 70,0 ml alaus, 29,17 ml vyno. Dar daugiau, informaciniame lapelyje nurodoma, kad jeigu asmuo priklausomas nuo alkoholio, prieš vartojant šį vaistą reikia pasitarti su gydytoju arba vaistininku (https://www.eurovaistine.lt/valerijonu-tinktura-valentis-1ml-ml-50-ml-geriamasis-tirpalas-n1).

Teisminio nagrinėjimo metu A. S. nurodė, kad alkoholio nevartoja jau 18 metų, nes užsikodavo, vadinasi, asmuo praeityje yra turėjęs priklausomybę dėl alkoholio, todėl tokio preparato, kaip valerijono tinktūros, suvartojimas (ir dar viso buteliuko (paprastai 50 ml talpos) iš karto), gali būti itin pavojingas ir rizikingas. Visa tai rodo, kad asmens abejingumas ir nesidomėjimas vaistinio preparato vartojimo rekomendacijomis negali būti pateisintinas ir vertintinas kaip atsakomybės šalinimo pagrindas. Akcentuotina ir tai, kad aplinkybės, jog pareiškėjas sumokėjo jam paskirtą 1 200 eurų baudą, kad bus priverstas išklausyti privalomus papildomus vairuotojų mokymus, taip pat negali būti vertintinos kaip išskirtinėmis atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis, nes tokių prievolių atlikimas laikytinas įprastomis nusižengusio įstatymams piliečio pareigomis. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl šeiminių, darbinių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Nagrinėtinu atveju, A. S., kaip jau aptarta, prieš naudojant vaistinį preparatą ir dar pirmą kartą, privalėjo įsitikinti šio vaisto vartojimo saugumu, susipažinti su galimais šalutiniais jo poveikiais, įtaka vairavimui, pasidomėti jo sudėtimi, vartojimo dozėmis ir kt., tačiau pasielgė neatsakingai, nepaisydamas elementarių visuotinai nusistovėjusių taisyklių ir nuolat per socialines medijas kartojamų perspėjimų, kad prieš vartojant bet kokius vaistus dėl jų vartojimo ir galimo šalutinio poveikio privalu pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, arba susipažinti su prie vaisto esančiame informaciniame lapelyje pateikiama informacija bei griežtai laikytis nurodytų rekomendacijų. Tačiau pareiškėjas to nepadarė, vaistą, kurio sudėtyje yra didelė koncentracija etilo alkoholio, vartojo neteisingai, kas ir lėmė pažeidimų padarymą. Todėl to pasekoje atsiradę nepatogumai yra adekvatūs padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, net ir darbas, tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios administracinio poveikio priemonės taikymą. Todėl, teismo vertinimu, visiškai neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tai neatitiktų nuobaudos tikslų siekimo.

Visgi, kaip minėta, įvertinus A. S. skundo argumentų ir administracinio nusižengimo bylos aplinkybių visumą, nėra pagrindo konstatuoti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos jam negali būti taikomos. Iš pažymos apie padarytus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad per pastaruosius 5 metus A. S. administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimą baustas nebuvo, kas parodo, jog padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Iš baustumų pažymos matyti, kad per penkerius metus pareiškėjas baustas buvo tik už smulkų administracinį pažeidimą – nenustatytoje vietoje perėjo važiuojamąją kelio dalį, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja (2023-11-26 padarytas nusižengimas), o 2025-09-13 fiksuotas nusižengimas – transporto priemonės vairavimas, kai tokia teisė sustabdyta, teismo vertinimu, necharakterizuoja asmens kaip piktybinio Kelių eismo taisyklių pažeidėjo, kadangi iš pareiškėjo šioje byloje teismui pateiktų paaiškinimų ir argumentų matyti, jog apie vairavimo teisės sustabdymą jis sužinojo būtent tik fiksuoto pažeidimo dieną, t. y. 2025-09-13, paaiškindamas, kad apie 2025-06-16 sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones įteikimą jis sąžiningai neužfiksavo, o teismo posėdžio metu institucijos atstovas nurodė, kad sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones birželio 17 d. įteiktas kartu su leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą (paimtą) transporto priemonę, protokolu. Duomenų, kad asmuo būtų pasirašęs apie dokumentų gavimą, nėra. Iš byloje esančio sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemonę (b. l. 9) matyti, kad pareiškėjo parašo ant šio sprendimo nėra, pasirašęs yra tik šį sprendimą priėmęs pareigūnas, vadinasi, aplinkybė, kad A. S. sąžiningai nežinojo (nesuprato) apie tokios teisės sustabdymą, byloje nepaneigta, dėl ko teismas neturi pagrindo šio padaryto nusižengimo vertinti kaip piktybinio. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad padaryti pažeidimai sunkių padarinių nesukėlė, žmonės įvykio metu nenukentėjo, transporto priemonių apgadinimų mastai nefiksuoti kaip dideli, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, dėl padarytų nusižengimų nuoširdžiai gailėjosi, padėjo juos išsiaiškinti. Bylos aplinkybės rodo, jog A. S. suvokia padarytų nusižengimų pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsakingą poelgį bei jo pasekmes, ir teismas neabejoja, jog pats šio įvykio procesas jam padarė ženklų auklėjamąjį poveikį. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakomybėn traukiamas asmuo piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašytas į priklausomybių ligų kabineto įskaitą, dėl padarytų pažeidimų išgyvena, sunkūs padariniai nekilo, piktybiškumo teismas nenustatė, tokio pobūdžio nusižengimus padaro pirmą kartą, todėl, atsižvelgiant tiek asmenybę charakterizuojančius duomenis, tiek į vairavimo svarbą asmens darbinėje veikloje, šeiminiame gyvenime, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai – nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo bei jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų – nagrinėjamoje situacijoje bus pasiekti A. S. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinus ir vietoj institucijos paskirtų dviejų metų nustatant vienerių metų keturių mėnesių terminą.

Dėl šių aplinkybių skundžiamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės keistinas. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, A. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtos administracinio poveikio priemonės terminas sutrumpintinas - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nustatytinas 1 metų 3 mėnesių laikotarpiui, paliekant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams 6 mėnesiams. Kitoje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundą tenkinti.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, sušvelninti A. S. šiuo nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę, nustatant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, bei palikti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.