- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-751-267/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00703-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „CB Logistic“ pateikė Raseinių rajono apylinkės teismui ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir juridinio asmens dalyvio atsakomybės. Tuo pačiu buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 123600,00 Lt vertės atsakovui R. B. priklausantį kilnojamąjį turtą, nekilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankamai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, atsakovas yra fizinis asmuo, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartimi prašymą tenkino. Areštavo 123600,00 Lt vertės atsakovui R. B. priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ieškovės reikalavimo suma didelė, atsakovas yra fizinis asmuo, todėl sprendė, kad reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemonės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas R. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutarties, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas, remdamasis vien ieškovės teiginiais, priėmė skundžiamą nutartį net nesulaukęs atsakovo atsiliepimo į ieškinį, ignoruodamas rungtyniškumo principą, neišklausydamas kitos proceso šalies. Be to, skundžiama nutartimi pažeidžiamos ne tik atsakovo, bet ir jo sutuoktinės teisės, kadangi areštas uždėtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomam turtui. Atskirajame skunde atsakovas taip pat paaiškina ieškinyje nurodomų sandorių sudarymo aplinkybes, tikslus ir kt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „CB Logistic“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, o atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos ir pažeidžiančios jo teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi įvertinti ieškovo ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, kurie turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, bus patenkintas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės ieškinio argumentai sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog ieškovės reikalavimai galėtų būti tenkinami, pateiktas ieškinys negali būti laikomas akivaizdžiai nepagrįstu.
Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio tenkinimo atveju.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovui pareikštų reikalavimų sumą – 123600 Lt ir tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, sprendė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė jokių leistinų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nėra objektyvios grėsmės būsimam galbūt ieškovei palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė remdamasis aplinkybe dėl atsakovui pareikštos didelės ieškinio sumos, atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių gerą jo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas atskiruoju skundu nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, tuo pačiu ir pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo.
Atmestinas ir atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama teismo nutartis neteisėta dėl to, jog buvo priimta neišklausius atsakovo. Pažymėtina, kad pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi išspręsti rašytinio proceso tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepranešdamas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, procesinių teisės normų nepažeidė. Atsakovui buvo suteikta teisė būti išklausytam vėliau, pateikiant atskirąjį skundą dėl priimtos nutarties, kaip tai numatyta CPK 151 str. Šia teise atsakovas pasinaudojo, tačiau, kaip minėta, teismui nepateikė jokių pagrįstų teisinių argumentų, kurie paneigtų skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl nagrinėjamu atveju teigti, kad buvo pažeista atsakovo deklaruojama teisė būti išklausytam, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys, kad savo teises ir teisėtus interesus apeliantas gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydamas teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą, nurodydamas konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam neigiamų pasekmių (CPK 146, 148 str.).
Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodo argumentus, susijusius su ieškinyje nurodomų sandorių sudarymo aplinkybėmis, tikslais ir kt. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas tik procesinio pobūdžio klausimas. Tai, ar ieškovės ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, bus nustatyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visus teisinius ir faktinius argumentus, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Todėl plačiau dėl apelianto argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
CPK 80 straipsnio 2 dalis numato, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. Apeliantas R. B., skųsdamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-07-16 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesumokėjo nustatyto 100 Lt žyminio mokesčio, todėl jis priteistinas apeliacinės instancijos teisme.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nagrinėjamoje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl naikinti skundžiamą Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį atskirojo skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį valstybei.