Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-21/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-04-29
Bylos Nr.: 2A-21/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Algirdas Gailiūnas, Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Jondara“
Advokatai: Ramutė Bimbirienė, Aivaras Raišutis

Kategorijos

21.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-21/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.1.; 35.6.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vladislavai Tumas,

dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Aivarui Raišučiui ir administratoriui Romuald Pinkovski,

atsakovo atstovei advokatei Ramutei Bimbirienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jokvila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-310-623/2009 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jokvila“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jondara“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Jokvila“ kreipėsi į teismą su ieškiniu UAB „Jondara“, prašydamas pripažinti negaliojančia 1998 m. lapkričio 6 d. tarp UAB „Jokvila“ ir UAB „Jondara“ sudarytą sutartį, pagal kurią UAB „Jokvila“ įsipareigojo iki 1999 m. kovo 31 d. atlikti keturių kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), turinčio 146,34 kv. m. bendro ploto, su mansarda ir garažo su sandėliuku, turinčio 36,97 km. m. ploto, statybos darbus bei perduoti butą ir garažą visiškai užbaigtus bei priteisti iš atsakovo UAB „Jondara“ 428 834,58 Lt; pripažinti negaliojančiu 1998 m. lapkričio 6 d. tarp UAB „Jokvila“ ir UAB „Jondara“ sudarytą UAB „Vievinta“ akcijų perleidimo sandorį bei priteisti iš atsakovo UAB „Jondara“ 225 930 Lt. Ieškovas nurodė, kad 1998 m. lapkričio 6 d. tarp UAB „Jondara“ ir UAB „Jokvila“ buvo sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pastatyti sutartyje numatytus objektus, o atsakovas įpareigojo sumokėti ieškovui 292 734 Lt. Remiantis sutartimi bei 2000 m. gegužės 26 d. buto ir garažo perdavimo-priėmimo aktu, vieno buto ir garažo kvadratinio metro statybos kaina atsakovui buvo 1 519,12 Lt. Ieškovo nuomone, UAB „Jokvila“, sudarydama minėtą sutartį, prisiėmė sau nenaudingas sąlygas, t. y. nepagrįstai sumažino vieno patalpų kvadratinio metro statybos kainą bei be papildomo užmokesčio įsipareigojo atlikti pilną vidaus apdailą, o tai reiškia, jog ieškovas pagal sutartį statomo buto bei garažo kainą sumažino daugiau nei 31 procentu nei ji turėjo būti. Ieškovas taip pat nurodė, kad 1998 m. lapkričio 6 d. tarp UAB „Jondara“ ir UAB „Jokvila“ buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Jondara“ perleido UAB „Jokvila“ nuosavybės teisę į 22 593 vienetų paprastų vardinių 10 Lt nominalios vertės UAB „Vievinta“ akcijų už 225 930 Lt. Ieškovo teigimu, pagal 2007 m. balandžio 17 d. atliktą preliminarų akcijų vertinimą lapkričio 6 dienai nustatyta, jog UAB „Vievinta“ akcijų rinkos vertė 1998 m. lapkričio 6 d. buvo ne didesnė nei 70 000 Lt. Šias aplinkybes taip pat patvirtina teismui pateikiami UAB „Vievinta“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 1995-2001 m., iš kurių matyti, kad UAB „Vievinta“ dirbo nuostolingai, o taip pat 1999 m. spalio 19 d. UAB „Jokvila“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 60, iš kurio matyti, kad dar 1999 m. UAB „Jokvila“ dėl UAB „Vievinta“ nuostolingumo šios bendrovės akcijas ketino parduoti. Ieškovo nuomone, šalių sudaryta buto statybos sutartis bei akcijų pirkimo-pardavimo sandoris yra pripažintini negaliojančiais 1964 m. liepos 7 d. CK 49 straipsnio pagrindu bei 2000 m. liepos 18 d. CK 6.66 straipsnio pagrindu, kadangi ginčijami sandoriai prieštaravo ieškovo tikslams, nurodytiems jos steigimo dokumentuose, o taip pat pažeidė UAB „Jokvila“ kreditorių teises ir teisėtus interesus. Ieškovo teigimu, atsakovas UAB „Jondara“, sudarydamas ginčo sandorius, veikė nesąžiningai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo BUAB „Jokvila“ atsakovui UAB „Jondara“ 7 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, įtraukiant UAB „Jondara“ šiai sumai į BUAB „Jokvila“ trečios eilės kreditorių sąrašą; įpareigojo BUAB „Jokvila“ administratorių per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą 357 Lt bylinėjimosi išlaidų; nusprendė išmokėti iš Vilniaus apygardos teismo specialiosios sąskaitos UAB „Kovertas“ 357 Lt už atliktą ekspertizę pagal sąskaitą Nr. 0095; sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. ir 2007 m. spalio 30 d. nutartimis.

Teismas nurodė, kad iš ieškovo paaiškinimų, byloje esančių buto statybos sutarčių matyti, kad butų statyba ir pardavimas buvo įprastinė ieškovo veikla, o atsakovui perleistas keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienas iš daugelio butų, kuriuos pastatė UAB „Jokvila“. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktas UAB „Jokvila“ sudarytų su užsakovais sutarčių butams (garažams) statyti (duomenys neskelbtini) sąrašas patvirtina, kad kiekvieno statomo buto kaina buvo nustatoma individualiai ir kad daugeliu atveju įmokos už statomus butus buvo išdėstomos tam tikrame laikotarpyje. Teismas pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovo 1998 m. lapkričio 6 d. sudarytomis sutartimis buvo atsiskaityta tą pačią sandorio sudarymo dieną, todėl toks sandoris ieškovui buvo ekonomiškai naudingesnis, nei sudaryti sandoriai su kitais fiziniais asmenimis.

Teismas pažymėjo, kad byloje atlikus teismo ekspertizę nustatyta, jog 1998 m. lapkričio 6 d. keturių kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo 316 000 Lt. Dėl to teismas konstatavo, kad, vertinant šalių sutartą 292 734 Lt buto pardavimo kainą, ginčijamoje 1998 m. lapkričio 6 d. buto statybos sutartyje šalių sutarta kaina negali būti vertinama kaip aiškiai ekonomiškai nenaudinga kuriai nors iš sandorio šalių. Teismas pažymėjo, kad taip pat vertina tą aplinkybę, kad atsakovui visiškai atsiskaičius su ieškovu įskaitymu pagal 1998 m. lapkričio 6 d. buto statybos sutartį, teko didesnė sandorio įvykdymo iš ieškovo pusės rizika.

Teismas nurodė, kad nors šalių sudarytoje 1998 m. lapkričio 6 d. buto statybos sutartyje šalys sutarė, kad ieškovas keturių kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), su mansarda bei garažu su sandėliuku statybos darbus pabaigs ir atlikus teisinę registraciją perduos atsakovui iki 1999 m. kovo 31 d., o neįvykdęs šios sutarties sąlygos mokės atsakovui 0,02 proc. delspinigių, ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai. Butas atsakovui buvo perduotas tik 2000 m. gegužės 26 d. buto ir garažo perdavimo-priėmimo aktu, t. y. vėliau nei po metų, nei buvo šalių sutarta 1998 m. lapkričio 6 d. buto statybos sutartimi, todėl vien priskaičiuoti ieškovui delspinigiai sudarytų 24 708 Lt, kurių atsakovas iš ieškovo nereikalavo. Teismas pažymėjo, kad iš 2000 m. gegužės 25 d. pažymos matyti, kad namo (duomenys neskelbtini), baigtumas buto perdavimo UAB „Jokvila“ dienai buvo 82 procentai.

Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad jau 1999 m. rugsėjo 20 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas prisidėti prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo. Atsakovas buvo paprašytas nusipirkti vonią, sifoną, vonios kojas, duris saunai ir saunos krosnį, 81 kg dažų buto dažymui, elektros instaliacijos reikmenis bei kitus įrangos reikmenis. Šias medžiagas ir gaminius priėmė ir sumontavo UAB „Vievinta“, t. y. ta pati įmonė, kurios akcijas atsakovas perleido ieškovui. Teismo nuomone, tai patvirtina, kad nors ieškovas ir buvo įsipareigojęs įrengti atsakovui statomame bute čekišką, vokišką ar itališką santechniką, suomišką pirtelę ir židinį, šių savo įsipareigojimų atsakovas nebegalėjo įvykdyti, todėl prie buto įrengimo papildomai savo lėšomis buvo priverstas prisidėti ir atsakovas.

Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas 2003 m. gruodžio 30 d. inventorizacijos aktas patvirtina, kad ieškovo pastatytas butas buvo nekokybiškas: namo konstrukcijos nestabilios, pamatų „sėdimo“ pasėkoje atsirado sienų plyšiai, nubyrėjo dalis tinko, dėl nekokybiškai įrengto stogo į kambarius pateko drėgmė, peršalo lubos, dėl blogos ventiliacijos kaupėsi drėgmė, langai ir durys įrengti nekokybiškai.

Teismas, įvertinęs 1998 m. lapkričio 6 d. šalių sudarytą buto statybos sutartį, atsakovo išankstinį atsiskaitymą su ieškovu (įskaitymu), ieškovo netinkamą savo įsipareigojimų įvykdymą terminų ir kokybės prasme, konstatavo, kad ieškovo ginčijamas sandoris po jo įvykdymo buvo labiau nenaudingas pačiam atsakovui UAB „Jondara“, nei ieškovui UAB „Jokvila“, o tai paneigia atsakovo nesąžiningumą.

Teismas nurodė, kad iš byloje esančių aiškinamųjų raštų Trakų rajono valstybinei mokesčių inspekcijai ir balansų matyti, kad UAB „Vievinta“ buvo įkurta 1993 m., privatizavus Vievio valstybinę statybos įmonę. UAB „Vievinta“ veiklos pobūdis – statyba, gamyba ir didmeninė prekyba, įmonė vykdė statybos-remonto darbus, teikė transporto ir mechanizmų patarnavimus, vykdė metalo ir stalo gaminių gamybą bei prekiavo plytomis. UAB „Vievinta“ įstatinį kapitalą sudarė 360 960 Lt, padalintų į 36 096 paprastąsias vardines 10 Lt nominalios vertės akcijas. Teismas pažymėjo, kad 1998 m. įmonės balanso duomenimis UAB „Vievinta“ 1998 m. gruodžio 31 d. turėjo 132 394 Lt nuosavo kapitalo. 1999 m. UAB „Vievinta“ įvykdė statybos ir apdailos darbų už 1 082 576 Lt ir 1999 m. balanso duomenimis UAB „Vievinta“ nuosavas kapitalas sudarė jau 352 576 Lt, t.y. padidėjo daugiau kaip 220 000 Lt.

Teismas nurodė, kad 1998 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas perleido ieškovui daugiau kaip pusę visų UAB „Vievinta“ akcijų. Ieškovo atstovas administratorius teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „Jokvila“ balanse buvo visas 100 procentų UAB „Vievinta“ akcijų, todėl, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Jokvila“ vykdė tą pačią veiklą kaip ir ieškovas, UAB „Vievinta“ kontrolinio akcijų paketo įgijimas ieškovui buvo ekonomiškai naudingas. Teismas pažymėjo, kad UAB „Vievinta“ ir toliau tęsė savo veiklą bei vykdė UAB „Jokvila“ prisiimtus įsipareigojimus, įrenginėdama butus (duomenys neskelbtini).

Teismas kritiškai vertino ieškovo pateiktą pažymą apie UAB „Vievinta“ 22 593 PVA preliminarią rinkos vertę – 70 000 Lt. Teismas nurodė, kad UAB „Auditas ir konsultacijos“ ekspertė A. K., pateikdama tokį UAB „Vievinta“ akcijų įvertinimą, realiai nevertino UAB „Vievinta“ turėto turto, įmonės veiklos perspektyvų. Teismas pažymėjo, kad UAB „Vievinta“ akcijomis viešojoje apyvartoje niekada neprekiauta, todėl A. K. nustatyta UAB „Vievinta“ akcijų rinkos verte teismas nesivadovauja. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybę, jog UAB „Vievinta“ akcijų įvertinti yra neįmanoma, patvirtina ir UAB „Alliance Property“ išdėstyta preliminari nuomonė.

Teismas nurodė, kad iš byloje esančio priėmimo-perdavimo akto matyti, kad po 1998 m. lapkričio 6 d. akcijų įgijimo UAB „Jokvila“ buvo perduotas visas UAB „Vievinta“ įmonės valdymas kartu su įmonės turtu. Tokiu būdu UAB „Vievinta“ toliau bendradarbiavo su UAB „Jokvila“ vykdydama statybos darbus (duomenys neskelbtini), buvo valdoma tų pačių asmenų. Dėl to teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog UAB „Vievinta“ akcijų įgijimas buvo ekonomiškai nenaudingas UAB „Jokvila“. Teismas pažymėjo, kad realus UAB „Vievinta“ turto perdavimas UAB „Jokvila“, UAB „Vievinta“ balanso parengimas 1998 m. lapkričio 1 d., t. y. sandorio laikotarpiui, paneigia atsakovo UAB „Jondara“ nesąžiningumą sudarant akcijų perleidimo sandorį.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad BUAB „Jokvila“ administratorius šioje byloje neįrodė, jog ieškovas sudaręs 1998 m. lapkričio 6 d. sandorius, kuriais UAB „Jokvila“ įsipareigojo iki 1999 m. kovo 31 d. pastatyti atsakovui UAB „Jondara“ keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įsigijęs iš atsakovo 22 593 vienetų paprastų vardinių 10 Lt nominalios vertės UAB „Vievinta“ akcijų dėl šių sandorių sudarymo tapo nemokus, nes sandorių vertė, palyginti su kitais ieškovo sudaromais sandoriais buvo nedidelė. Teismo teigimu, administratorius taip pat neįrodė, kad ieškovas sudarydamas sandorius suteikė pirmenybę UAB „Jondara“ kaip vienam iš kreditorių ar kitaip pažeidė kitų UAB „Jokvila“ kreditorių teises.

Teismo nuomone, administratorius nepaneigė atsakovo UAB „Jondara“ sąžiningumo prezumpcijos. Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina atsakovo sąžiningumą, nes atsakovas pagal 1998 m. lapkričio 6 d. buto statybos sutartį iš karto atsiskaitė su ieškovu perleisdamas kontrolinį veikiančios įmonės UAB „Vievinta“ akcijų paketą, kuri toliau sėkmingai veikė bendradarbiaudama su ieškovu ir atlikdama statybos ir remonto darbus tame pačiame name (duomenys neskelbtini), bei automobilį Volvo 940, kurio vertės administratorius neginčijo. Paties ieškovo atlikti darbai buvo nekokybiški, vėlavo daugiau nei metus, pats atsakovas buvo priverstas prisidėti prie statybos darbų savo pirktomis medžiagomis, o darbus iš dalies vykdė atsakovo jau perleista UAB „Vievinta“, kuri galėjo pelną nešti UAB „Jondara“ kaip akcininkui. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Jondara“, sudarydamas 1998 m. lapkričio 6 d. sandorius, nesiekė nesąžiningų tikslų ir pats patyrė nuostolius dėl ieškovo netinkamo prievolės įvykdymo, prarado teisę pasinaudoti ieškovo garantiniais įsipareigojimais dėl UAB „Jokvila“ bankroto.

Teismas nurodė, kad kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikytinas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir šio termino pradžia yra siejama su administratoriaus pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius.

Teismas nurodė, kad UAB „Jokvila“ bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, įmonės administratoriumi paskirtas R. Pinkovski. Ši nutartis nebuvo apskųsta, todėl įsiteisėjo 2004 m. spalio 4 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana pareikšti pasibaigė 2005 m. spalio 5 d. Teismo nuomone, administratoriaus nurodomas argumentas apie tai, kad jis negalėjo gauti duomenų iš VĮ Registrų centro apie UAB „Jokvila“ sudarytus sandorius arba iš viso trūko lėšų administravimo išlaidoms, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, nes tokie administratoriaus argumentai gali būti vertinami kaip netinkamas įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytos administratoriaus pareigos vykdymas. Teismas pažymėjo, kad trejų metų terminas po bankroto bylos UAB „Jokvila“ iškėlimo, per kurį ieškovo administratoriui tyrė UAB „Jokvila“ sandorius, negali būti pripažįstamas sąžiningu, apdairiu ir rūpestingu administratoriaus pareigų vykdymu.

Teismas nurodė, kad ieškinys Vilniaus apygardos teisme gautas tik 2007 m. spalio 10 d., todėl administratorius yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti ir nėra pagrindo jo atnaujinti, todėl, atsakovui reikalaujant, ieškinio senaties terminas taikytinas šioje byloje, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti ne tik dėl ieškinio nepagrįstumo, tačiau ir dėl ieškinio senaties taikymo.

Teismas pažymėjo, kad 2005 m. spalio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi BUAB „Jokvila“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. UAB „Jokvila“ administratorius, praleidęs ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti, ėmėsi nebūdingos šiai bankroto proceso stadijai administratoriaus funkcijos – sandorių ginčijimo, todėl pareiškęs nepagrįstą ieškinį galimai padarė nuostolių tiek atsakovui, tiek bankrutavusiai įmonei, nes UAB „Jokvila“ bankroto procedūros užsitęsė nepagrįstai ilgai. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo šioje byloje administratoriaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą ne tik dėl pavėluotai pateikto ieškinio, bet ir dėl aiškaus jo nepagrįstumo – administratorius pripažindamas, kad UAB „Jokvila“ atsakovui jokių pinigų už akcijas nemokėjo, siekė prisiteisti iš atsakovo 225 930 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Jokvila“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo argumentas, kad sandoriai UAB „Jokvila“ buvo ekonomiškai naudingi, nes atsiskaitymas pagal sutartį įvyko jos pasirašymo dieną, nepagrįstas. UAB „Jondara“ privalėjo pagal sudarytą sutartį sumokėti pinigus, o ne bendru susitarimu daryti priešpriešinius vienarūšius įskaitymus. Atsakovas nemokėjo pinigų nei iki statybos pradžios, nei statybos metu, neinvestavo lėšų statybai, kurių pagrindu būtų įgyjamos medžiagos ir užsakomi darbai. Be to, ieškovo nuomone, teisiškai byloje nereikšmingi teismo argumentai, jog pagal sutartį atsakovui perduotas butas buvo nekokybiškas, jo statyba vėlavo, atsakovas privalėjo papildomai investuoti savo lėšas į šį statomą butą ir pan. Nagrinėjant civilinę bylą, buvo svarbu nustatyti, kokia buvo statomo buto rinkos vertė sutarties pasirašymo dienai.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, lyginant su kitais užsakovais sudarytų sutarčių sąlygas su ginčo sutarties sąlygomis, pagal kitas su užsakovais sudarytas sutartis vieno patalpų kvadratinio metro statybos kaina buvo daugiau kaip 200 Lt didesnė. Be to, pagal sudarytą sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti pilną buto ir garažo vidaus apdailą, bet pagal kitas su užsakovais sudarytas sutartis UAB „Jokvila“ nebuvo įsipareigojusi atlikti pilną vidaus apdailą ir vieno patalpų kvadratinio metro statybos kaina buvo paskaičiuota, neįtraukiant į ją pilnos vidaus apdailos darbų vertės. Dėl to laikytina, kad UAB „Jokvila“ pagal sudarytą sutartį ne tik nepagrįstai sumažino buto statybos kainą, bet ir papildomo užmokesčio ar kainos padidėjimo įsipareigojo atlikti pilną atsakovui statomo buto ir garažo vidaus apdailą, o tai sąlygojo, jog UAB „Jokvila“ negavo mažiausiai 95 270,88 Lt pajamų. Tai yra ženkli suma, todėl galima daryti išvadą, jog UAB „Jokvila“, sudarydama sutartį, prisiėmė sau nenaudingas sąlygas.

3. Nepagrįsti teismo argumentai dėl UAB „Vievinta“ akcijų vertės. Teismas visiškai nevertino į bylą pateiktų dokumentų dėl UAB „Vievinta“ finansinės būklės, o rėmėsi tik atsakovo pateikta pažyma, jog akcijų vertės nebuvo galimybės nustatyti.

4. Teismas visiškai nepasisakė dėl administratoriaus prašymo atnaujinti praleistą vienerių metų senaties terminą ginčyti sandorius actio Pauliana pagrindu.

5. Nepagrįsti teismo argumentai, jog administratorius UAB „Jokvila“ likvidavimo stadijoje negalėjo reikšti ieškinio. Teismo priimta nutartis pripažinti įmonę likviduojama neužkerta administratoriui galimybės reikšti naujus ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ar tęsti pradėtas civilines bylas, kadangi įmonės pripažinimas likviduojama reiškia tik tai, kad bankroto procese nebuvo sudaryta taikos sutartis ir įmonėje atliekamos privalomo likvidavimo procedūros.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Jondara“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog šalys neturėjo teisės užbaigti sandorį priešpriešiniais įsipareigojimų įskaitymais. Atsakovo teigimu, apeliantas klysta teigdamas, kad visiškai nesvarbios sandorio įvykdymo aplinkybės, taip pat nepagrįstai tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į jų pateiktus kitus įrodymus. Teismas, norėdamas išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, buvo paskyręs ekspertizę, kurios išvadas įvertino kartu su kitais įrodymais. Teismas, visapusiškai išnagrinėjo visus sandorio įvykdymo rezultatą įtakojančius veiksnius ir pagrindė savo nuostatą, jog ginčijamas sandoris po jo įvykdymo buvo labiau nenaudingas atsakovui, negu ieškovui, o tai paneigia atsakovo nesąžiningumą. Atsakovas pažymi, kad nors ieškovas ginčija UAB „Vievinta“ akcijų įsigijimo kainą, remdamasis UAB „Auditas ir konsultacijos“ informacinio pobūdžio pažyma, kuri negali būti prilyginama ekspertizės aktui ar oficialiam rašytiniam įrodymui, tačiau teismas pagrįstai nesirėmė šia pažyma, motyvuotai atsižvelgdamas į UAB „Aliance Property“ verslo vertintojo preliminarią nuomonę. Atsakovo nuomone, teismas, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog UAB „Vievinta“ akcijų įsigijimas buvo ekonomiškai nenaudingas UAB „Jokvila“. Atsakovo nuomone, teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad akcijų įsigijimo sandorio vertė yra per menka palyginti su kitais ginčo laikotarpiu ieškovo sudarytais sandoriais, todėl negalėjo įtakoti ieškovo mokumą. Apeliantas nepateikė jokių įtikinamų argumentų ir nenuginčijo teismo išvados, kad administratorius neįrodė, jog ieškovas sudarydamas sandorius suteikė pirmenybę UAB „Jondara“, kaip vienam iš kreditorių, ar kitaip pažeidė kitų UAB „Jokvila“ kreditorių teises, administratorius nepaneigė atsakovo UAB „Jondara“ sąžiningumo prezumpcijos. Atsakovo teigimu, apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas nesprendė administratoriaus prašymo atnaujinti praleistą vienerių metų senaties terminą ginčyti sandorius actio Pauliana pagrindu, kadangi teismas konstatavo, jog nėra pagrindo atnaujinti senaties terminą, argumentuodamas tokią išvadą. Atsakovas pažymi, kad apeliantas nepateikė teismui ir savo skunde nenurodė jokių kitų senaties termino praleidimo priežasčių, išskyrus tas, kurias teismas visapusiškai ir teisingai įvertino priimdamas sprendimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovas BUAB ,,Jokvila“ ginčija 1998 m. lapkričio 6 d. statybos rangos sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo atsakovui UAB ,,Jondara“ pastatyti ir įrengti 146,34 kv. m. butą su mansarda, garažu ir 36,97 kv. m. sandėliuku už 292 734 Lt, ir tos pačios datos tarp šalių sudarytus sandorius, pagal kuriuos atsakovas UAB ,,Jondara“ pardavė ieškovei 22 593 vnt. paprastų vardinių 10 Lt nominalios vertės UAB ,,Vievinta“ akcijų už 225 930 Lt ir automobilį ,,Volvo-940“ už 66 800 Lt (b. l. 6-11, t. 1). Sutartis bankroto administratorius ginčija 1964 m. CK 49 straipsnio pagrindu ir 2001 m. CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Juridinio asmens sandoris, prieštaraujantis jo tikslams, gali būti pripažįstamas negaliojančiu (1964 m. CK 49 str.). Byloje nustatyta, kad ieškovas vertėsi statybų verslu ir rangos sutarties pagrindu statė atsakovui butą. Pagal sutarties sąlygas atsakovas už pastatytą butą turėjo sumokėti 292 734 Lt. Rangos sutarties sudarymo dieną ieškovas išrašė atsakovui buto pardavimo PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0682926 (b. l. 9, t. 1), o atsakovas ieškovui UAB ,,Vievinta“ 22 593 vnt. akcijų pirkimo-pardavimo PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0986224 225 930 Lt sumai ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0986225 automobilio ,,Volvo 940“ pirkimui-pardavimui 66 800 Lt sumai (b. l. 10-11, t. 1). Rašytinės sutartys dėl akcijų ir automobilio pirkimo-pardavimo nebuvo sudarytos. 2000 m. gegužės 26 d. statybos rangos sutarties pagrindu ieškovas (rangovas) perdavė atsakovui (užsakovui) pastatytą 157,68 kv. m. ploto butą, 18,70 kv. m. ploto garažą ir 16,32 kv. m. ploto pagalbines patalpas (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, t. 1). Šiuo aktu šalys patvirtino, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 292 734 Lt. Taigi, atsakovas už butą faktiškai sumokėjo ne 292 734 Lt pinigais, o mokėtina 292 734 Lt suma buvo įskaityta į priešpriešinį 292 730 Lt reikalavimą ieškovui sumokėti už UAB ,,Vievinta“ akcijas ir automobilį. Turto pirkimo-pardavimo sandoris, pagal kurį mokėtina kaina yra įskaityta į priešpriešinį reikalavimą nėra draudžiamas, jeigu jis įmonei yra naudingas (nenuostolingas). Ieškovas reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančiais grindė maža buto pardavimo kaina ir per didele UAB ,,Vievinta“ akcijų pardavimo kaina.

Dėl UAB ,,Vievinta“ akcijų vertės

Pagal ieškovo pateiktą UAB ,,Auditas ir konsultacijos“ vertinimą UAB ,,Vievinta“ 22 593 vnt. akcijų preliminari vertė 1998 m. lapkričio mėn. buvo apie 70 000 Lt (b. l. 14, t. 1). Pirmosios instancijos teismas šią UAB ,,Auditas ir konsultacijos“ pažymą vertino kritiškai, nes nebuvo įvertintas įmonės turėtas turtas, veiklos perspektyvos, šiomis akcijomis nebuvo prekiauta viešoje apyvartoje, kad šių akcijų neįmanoma įvertinti, ką patvirtino atsakovo pateikta UAB ,,Aliance Property“ pažyma.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl UAB ,,Vievinta“ 22 593 vnt. paprastų vardinių akcijų rinkos vertės nustatymo paskyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui D. Milašauskui (b. l. 108-109, t. 4). Ekspertas nustatė, kad 22 593 vnt. 10 Lt nominalios vertės 62,59 procento akcinio kapitalo akcijų paketo vertės, apskaičiuotos verslo požiūriu, 1998 m. lapkričio mėn. teigiamu skaičiumi išreikšti negalima (ekspertizės akto l. 20-22). Tuo tarpu akcijų paketo vertės, apskaičiuotos turto sudėtinių dalių požiūriu, ekspertas apskaičiuoti negalėjo. Ekspertas konstatavo, kad be turto apžiūros akcijų vertės turto sutartinių dalių požiūriu objektyviai nustatyti negali. Taigi pagal ekspertizės išvadas ieškovas iš atsakovo pajamų vertės požiūriu (verslo požiūriu) įsigijo bevertes UAB ,,Vievinta“ akcijas. Už šias akcijas ieškovas sumokėjo 225 930 Lt.

Pagal 1998 m. balanso duomenis UAB ,,Vievinta“ ilgalaikio materialaus turto turėjo 131 294 Lt sumai. Šį turtą sudarė transporto priemonės, įvairios staklės, namelis Karklėje. Ekspertas pagal esamus byloje surinktus įrodymus UAB ,,Vievinta“ turto vertės nenustatinėjo dėl tos priežasties, kad jam nebuvo suteikta galimybė turtą apžiūrėti. Tačiau UAB „Vievinta“ dėl bankroto yra likviduota, dalis turto parduota varžytynėse, kita dalis, kaip fiziškai ir morališkai pasenusio, atiduota į metalo laužą. Todėl nėra jokios galimybės turtą, kuris realiai egzistavo 1998 m., apžiūrėti ir jį tik tada vertinti.

Teismas dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui iš anksto neturi galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant laibiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/200; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010).

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, kad UAB ,,Vievinta“ transporto priemonės, kurios sudarė nemažą dalį bendrovės materialaus turto, buvo senos, dažnai gendančios, sunaudojančios daug kuro. Ši aplinkybė yra konstatuota paaiškinančiais raštais prie buhalterinės apskaitos už 1996 ir 1997 m. (b. l. 15, 20, t. 1). Kitą nemažą dalį materialaus turto sudarė staklynas, gamybinis šaldytuvas, namelis Karklėje ir kt. Apskaitoje nurodyti turto įgijimo metai, pradinė vertė ir likutinė vertė (nuo pradinės vertės atskaičiuotas nusidėvėjimas). Vertinant, ar bendrovės turimas materialus turtas galėjo būti didesnės vertės nei įrašyta 1998 m. balanse, teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, už kokias kainas pati UAB „Vievinta“ pardavė turtą 1998 m. liepos mėn., t. y. prieš pat akcijų pardavimą. Iš pirkimų-pardavimų aktų, kuriuos UAB ,,Vievinta“ bankroto administratorius pateikė į Elektrėnų savivaldybės archyvą (b. l. 211, 212, t. 4) matyti, kad turtas (įvairios staklės, baldai, suvirinimo aparatai ir kt.) nebuvo parduotas brangiau, nei balanse nurodyta jo vertė. Tai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Vievinta“ apskaitos dokumentuose nurodyta turto vertė atitinka tikrąją turto vertę (CPK 185 str.).

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB ,,Vievinta“ apskaitos dokumentuose nurodyta materialaus turto 131 294 Lt vertė atspindėjo realią turto vertę (CPK 185 str.). Akcijų pardavimo metu UAB ,,Vievinta“ viso turto vertė buvo 132 394 Lt (131 294 Lt ilgalaikio materialus ir 1 100 Lt trumpalaikio), o tai reiškia, kad apskaičiuojant 22 593 vnt. akcijų paketo vertę turto sudėtinių dalių požiūriu (grynoji įmonės vertė 132 394 Lt : 22 593 vnt. akcijų) akcijų vertė buvo neigiama. Verslo požiūriu UAB „Vievinta“ akcijų vertė taip pat neigiama. Vadinasi, kad UAB ,,Jokvila“ atsakovui sumokėjo 225 930 Lt už akcijas, kurių vertė buvo neigiama (bevertės akcijos), todėl šis sandoris, kaip prieštaraujantis bendrovės tikslams, yra negaliojantis (1964 m. CK 49 str.).

Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui buvo perduotas ir UAB ,,Vievinta“ turtas. Ieškovas kaip akcininkas galėjo dalyvauti UAB ,,Vievinta“ valdyme, tačiau UAB ,,Vievinta“ turtas priklausė ne ieškovui ir turtas pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo ieškovui perduotas. Ieškovui buvo perduotas pagrindinių priemonių sąrašas, o turtas liko UAB ,,Vievinta“ žinioje, kuris vėliau, vykdant bankroto procedūras, buvo realizuotas.

Pripažinus sandorį negaliojančiu 1964 m. CK 49 straipsnio pagrindu taikoma restitucija pagal 2001 m. CK normas (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str.). Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visą ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Ieškovas už akcijas atsakovui yra sumokėjęs 225 930 Lt ir šią sumą turi ieškovui grąžinti. Ieškovas turėtų atsakovui grąžinti UAB ,,Vievinta“ akcijas, tačiau to neįmanoma padaryti, nes UAB ,,Vievinta“ yra likviduota. Restituciją atlikti sumokant ekvivalentą pinigais nėra pagrindo, nes ieškovui buvo parduotos neigiamos vertės akcijos.

Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų

Pirmosios instancijos teismas reikalavimą pripažinti ginčijamus sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu atmetė motyvuojant tuo, kad ieškovas neįrodė, jog dėl šių sandorių tapo nemokus, kad buvo suteikta atsakovui UAB ,,Jondara“ pirmenybė kaip vienam iš kreditorių ar kitaip buvo pažeisti kitų UAB ,,Jokvila“ kreditorių teisės, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bankroto administratorius praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Bankroto byla UAB ,,Jokvila“ iškelta 2004 m. rugsėjo 24 d., ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu bankroto administratorius pareiškė po trejų metų – 2007 m. spalio 14 d. Administratorius teigia, kad ieškiniui pareikšti neturėjo reikiamų įrodymų, nes jam nebuvo perduoti visi dokumentai, kad dokumentus gavo iš trečiųjų asmenų, dėl ko reikėjo atlikti atsiskaitymų sutikrinimus, ūkinės veiklos analizę.

Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.).

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų terminas, per kurį galima apginti pažeistas teises reiškiant ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Laikas, reikalingas bankroto administratoriui surinkti reikiamus dokumentus ieškiniui pareikšti, gali būti pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą. Tačiau tas laikas negali būti neprotingai ilgas. Teisėjų kolegijos vertinimu treji metai, per kuriuos ieškovas rinko dokumentus, yra per ilgai užsitęsęs procesas, kad ieškovo nurodytos ieškinio senaties praleidimo priežastys būtų pripažintos svarbiomis. Nepripažinus, kad ieškovo nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido terminą pareikšti ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu, yra svarbios, terminas neatnaujinamas ir tai yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl bankroto administratoriaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį. Ieškinio nepagrįstumą teismas argumentavo tuo, kad ieškovas už akcijas nesumokėjęs jokių pinigų, siekia iš atsakovo prisiteisti 225 930 Lt.

Negalima sutikti su tokia teismo argumentacija. Ieškovas pinigų už akcijas atsakovui nemokėjo, tačiau savo lėšomis pastatė atsakovui butą ir perdavė jo nuosavybėn. Šalys atliko tarpusavio įskaitymų mokėjimą. Tai reiškia, kad ieškovas už akcijas yra sumokėjęs pastatytu butu, todėl pirmosios instancijos teismas tuo pagrindu, kad ieškovas už akcijas nemokėjo, nepagrįstai konstatavo bankroto administratoriaus piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl buto statybos rangos sutarties pripažinimo negaliojančia 1964 m. CK 49 straipsnio pagrindu

Bankroto administratorius patikrina įmonės sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiomis (ĮBĮ 11 str. 8 p.).

Buto statybos rangos sutartį ieškovas ginčija 1964 m. CK 49 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantį UAB ,,Jokvila“ tikslams. Reikalavimą grindžia per maža buto statybos kaina. Nurodo, kad pagal ginčijamą sutartį buto vieno kv. metro kaina sudarė 1 519,12 Lt, kai tuo tarpu kitų butų statybos kainos buvo didesnės. Ieškovas tvirtina, kad dėl per mažos statybos kainos negavo 40 829,70 Lt pajamų. Nuostolius apskaičiuoja pagal mažiausią 1 731 Lt už vieną kv. metro kainą, kuri buvo nustatyta su kitu tame pačiame name statomo buto kaina. Be to, nurodo, kad su kitais statytojais sudarytose buto sutartyse į statybos kainą nebuvo įskaičiuoti vidaus apdailos darbai, tuo tarpu pagal sutartį, sudaryta su atsakovu, į kainą buvo įskaičiuoti vidaus apdailos darbai, dėl ko ieškovas negavo 95 270,88 Lt pajamų. Negautas pajamas už apdailos darbus apskaičiuoja pagrindu imdamas kitą statytojų sudarytuose sutartyse nustatytą 494,40 Lt apdailos darbų kainą už vieną kv. metrą.

Taigi, ieškovas teigia, kad dėl statybos rangos sutarties per mažos kainos ši sutartis bendrovei buvo nuostolinga. Išanalizavus byloje esančias buto statybos sutartis, kurias UAB ,,Jokvila“ sudarė su užsakovais, matyti, kad kitiems užsakovams UAB ,,Jokvila“ butus statė už didesnę kainą, nei atsakovui. Pvz., užsakovams E. G., G. G. buvo nustatyta vieno kv. metro ploto kaina be vidaus apdailos darbų – 1 900 Lt, J. P. – 2 200 Lt be vidaus apdailos darbų, V. A. – 2 500 Lt be vidaus apdailos darbų, J. K. – 2 400 Lt be vidaus apdailos darbų, R. J. – 2 268 Lt be vidaus apdailos darbų ir kt. Tai reiškia, kad atsakovui nustatyta buto statybos kaina su vidaus apdailos darbais mažesnė už butų statybos kainą be vidaus apdailos darbų. Tokie vidaus darbai, kaip suomiškos pirties įrengimas, židinio įrengimas, santechnikos darbai kitų butų statybos sutartyse nebuvo numatyti.

Ieškovas ieškinį grindžia dar ir ta aplinkybe, kad butą atsakovui ieškovas statė iš savo lėšų, nes už pastatytą butą iš atsakovo pinigų negavo. Atsakovas už butą sumokėjo nuvertėjusiomis UAB „Vievinta“ akcijomis, kai tuo tarpu kiti užsakovai atlikinėjo avansinius mokėjimus.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tą pačią dieną, kai tarp šalių buvo sudaryta buto statybos sutartis, įvyko tarpusavio atsiskaitymų mokėjimas – ta suma, kurią ieškovas turėjo atsakovui sumokėti už akcijas ir automobilį, buvo įskaityta kaip atsakovo apmokėjimas už pastatytą butą. Pripažinus, kad 225 930 Lt ieškovas sumokėjo atsakovui už neigiamos vertės akcijas, reiškia, kad buto statybos sutartis, kuri neatsiejamai susijusi su akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi (sutartys sudaromos tą pačią dieną, šalys tą pačią dieną įvykdė tarpusavio atsiskaitymą), ieškovui buvo nenaudinga, pažeidė jo teisėtus interesus ir teisę gauti už atliktą darbą užmokestį. Atsakovas, kaip UAB ,,Vievinta“ akcininkas, turėjo žinoti apie UAB „Vievinta“ padėtį, kad bendrovė dirbo nuostolingai, o nuo 1998 m. apskritai veiklos nebevykdė, įmonės savininkams (akcininkams) generuojamas nuostolis (ekspertizės akto UAB ,,Vievinta“ finansinė-ekonominė charakteristika), todėl parduodamas akcijas ieškovui už 225 930 Lt ir tą pardavimo kainą įskaitydamas kaip apmokėjimą už butą, elgėsi nesąžiningai.

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama buto statybos sutartis ieškovui buvo nuostolinga, todėl pripažįstama negaliojančia, kaip prieštaraujanti ieškovo tikslams, nes realiai už pastatytą butą ieškovas gavo neigiamos vertės akcijas (1964 m. CK 49 str.).

Minėta, pripažinus sutartį negaliojančia 1964 m. CK 49 str. pagrindu, taikant restituciją viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visą ką yra gavusi pagal sandorį. Šiuo atveju atsakovas turėtų grąžinti ieškovui ginčo butą, o ieškovas atsakovui pinigus, kuriuos yra iš atsakovo gavęs už pastatytą butą. Ieškovas restituciją prašo taikyti piniginiu ekvivalentu. Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (CK 6.147 str. 1 d.). Ekspertizės aktu nustatyta, kad ginčo buto su garažu vertė 1998 m. lapkričio mėn. buvo 316 000 Lt (b. l. 171-180, t. 2). Taikant restituciją ši suma priteisiama iš atsakovo (CK 6.145 str. 1 d., 6.146 str., 6.147 str. 1 d.). Į šią sumą yra įskaičiuojami 225 930 Lt, kurie, pripažinus akcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikant restituciją, priteisiami ieškovui iš atsakovo. Ieškovas iš atsakovo realiai yra gavęs 66 800 Lt (automobilio pardavimo kaina). Taikant restituciją iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama 66 800 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tačiau pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, taikant restituciją ieškovo naudai priteista 316 000 Lt. Šis reikalavimas turėtų būti apmokamas 7 160 Lt žyminiu mokesčiu, kuris nagrinėjamu atveju į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą šioje byloje yra atleistos abi šalys, todėl žyminis mokestis už apeliacinį skundą nepriteistinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas buvo paskyręs ekspertizę UAB „Vievinta“ akcijų vertės nustatymui, už kurią šalys įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą po 4 000 Lt, kurie vėliau buvo sumokėti ekspertui. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteistinos ieškovo sumokėti 4 000 Lt už ekspertizės atlikimą.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas K. J., kuris buvo pateikęs teismui UAB „Kovertas“ PVM sąskaitą-faktūrą 357 Lt sumai už eksperto atvykimą ir jo darbą teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovo ieškinį, minėtos eksperto išlaidos priteisiamo iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprend ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti.

Pripažinti negaliojančia 1998 m. lapkričio 6 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB ,,Jondara“ pardavė UAB ,,Jokvila“ 22 593 vnt. UAB ,,Vievinta“ paprastų vardinių akcijų už 225 930 Lt. Pripažinti nealiojančia 1998 m. lapkričio 6 d. tarp UAB „Jokvila“ ir UAB „Jondara“ sudarytą buto statybos sutartį. Taikant restituciją iš atsakovo UAB „Jondara“ (juridinio asmens kodas 121721595) ieškovui BUAB „Jokvila“ (juridinio asmens kodas 123436762) priteisti 316 000 Lt (tris šimtus šešiolika tūkstančių litų), iš ieškovo BUAB „Jokvila“ atsakovui UAB „Jondara“ priteisti 66 800 Lt (šešiasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus litų).

Priteisti iš atsakovo UAB „Jondara“ (juridinio asmens kodas 121721595) ieškovui BUAB „Jokvila“ (juridinio asmens kodas 123436762) 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų), o į valstybės biudžetą – 7 160 Lt (septynis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Jondara“ (juridinio asmens kodas 121721595) UAB „Kovertas“ (juridinio asmens kodas 300555300) naudai 357 Lt (tris šimtus penkiasdešimt septynis litus).

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. ir 2007 m. spalio 30 d. nutartimis, palikti galioti iki Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties įvykdymo.

Teisėjai Algirdas Gailiūnas Danutė Gasiūnienė Danutė Milašienė