Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. V. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, susituokęs, nedirba – registruotas Užimtumo tarnyboje bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis R. V. 2021 m. balandžio 9 d. apie 22.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu, šeimos namuose (duomenys neskelbtini) mušė ir kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę I. V., t. y. tyčia rankų kumščiais du kartus sudavė I. V. į skruostus, sugriebė už rankų riešų srityje ir suko rankas į išorę, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis R. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine I. V. bei savo tėvais A. V. ir T. V.. Namas priklauso tėvams. Su I. V. kartu gyvena apie 23 metus. 2021 m. balandžio 9 d. apie 19.30 val. jis grįžo namo iš darbo ir namuose gėrė alų. 22.10 val. po darbo grįžo sutuoktinė I. V.. Namuose, antrame aukšte, virtuvėje, tarp jo ir sutuoktinės I. V. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji norėjo išeiti pas draugus. Jis nesusivaldė ir rankų kumščiais sudavė smūgius sutuoktinei į skruostus, kiek tiksliai smūgių sudavė, pasakyti negali, nes gerai neprisimena dėl girtumo. Po suduotų smūgių pastebėjo, kad I. V. rankose laiko mobilų telefoną, jis sugriebė jos rankas ties riešais ir suko į išorę, norėdamas atimti telefoną. Po konflikto išėjo į lauką parūkyti, matė, kad sutuoktinė kalba telefonu. Parūkęs nuėjo pas draugą, kiek pabuvęs grįžo į namus ir ketino eiti miegoti, bet atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Įvykio metu kitų asmenų namuose nebuvo, tėvai buvo pirmame aukšte ir nematė kas atsitiko. Ketina sutuoktinės atsiprašyti, atlyginti patirtą žalą ir susitaikyti (b. l. 77-79).

3. Nukentėjusioji I. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktiniu R. V. ir jo tėvais. Sutuoktinio tėvai gyvena gyvenamojo namo pirmame aukšte. 2021 m. balandžio 9 d. apie 22.20 val. ji grįžo namo po darbo, namuose jau buvo neblaivus sutuoktinis (kaltinamasis R. V.). Kai ji pasakė, kad draugė pasikvietė į svečius, sutuoktinis supyko, liepė eiti ir į namus negrįžti, po to puolė prie jos ir kumščiais du kartus vienu metu sudavė į skruostus, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Ji nustūmė kaltinamąjį, tuomet jis sugriebė jai už rankų riešų srityje ir rankas suko į išorę, ji jautė fizinį skausmą. Konflikto metu iš kambario atėjo jų pilnametis sūnus L. V., kuris buvo laikinai atvažiavęs į svečius, tuomet R. V. ją paleido. Kaip kaltinamasis sudavė smūgius, sūnus nematė, nes buvo kitame kambaryje. Skausmą po įvykio jautė apie 10 minučių. Po konflikto kaltinamasis nuėjo į virtuvę, nuo spintelės paėmė jos telefoną „Samsung Galaxy A70“ ir metė jį į žemę, dėl ko sutrūko mobilaus ryšio telefono ekranas. Dėl telefono sugadinimo jai padaryta 100 eurų žala, tačiau civilinio ieškinio nereiškia. Po įvykio į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus sužalojimo mastui nustatyti vykti atsisako. Ji nuolat patiria psichologinį smurtą, sutuoktinis (kaltinamasis) ir anksčiau yra smurtavęs jos atžvilgiu, tačiau į policiją dėl to ji nesikreipė (b. l. 30-36, 38).

4. 2021 m. balandžio 9 d. policijos pareigūno T. Z. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo iš pranešėjos I. V. gautą informaciją apie neblaivaus sutuoktinio R. V. smurtą jos atžvilgiu – ši pasitvirtino, nukentėjusioji I. V. buvo akivaizdžiai išsigandusi ir patvirtino, jog kilus konfliktui neblaivus sutuoktinis ant jos šaukė, abiejų rankų kumščiais vienu metu sudavė į skruostus, stipriai suėmė už riešų ir ją tampė, sudaužė mobiliojo telefoną, ji jautė fizinį skausmą, fiksuoti paraudimai ant I. V. skruostų ir riešų srityse. Smurtu įtariamas asmuo, iš įvykio vietos buvo pasišalinęs (b. l. 21-24).

5. 2021 m. balandžio 10 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name. Teritorija neaptverta, nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, namas dviejų aukštų, mūrinis, baltų plytų. Patekimas į gyvenamąsias patalpas iš kiemo pusės. Įėjus pro šarvuotas rakinamas duris, patenkama į verandą, iš kurios mediniais laiptais pakylama į antrą pastato aukštą. Antrame aukšte pro medines duris patenkama į koridorių, iš kurio pro dešinėje pusėje esančias duris patenkama į vonios kambarį, kuriame buvo smurtauta. Namų aplinka tvarkinga (b. l. 6-7, 8-14).

6. 2021 m. balandžio 10 d. Asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad I. V. veide ant kairės pusės skruosto matomas netaisyklingos formos minkštųjų audinių paraudimas. Ant dešinės pusės skruosto sužalojimų nestebima, apžiūrėjus nukentėjusios rankų riešus sužalojimų nestebima (b. l. 15-17).

7. 2021 m. balandžio 10 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolais užfiksuota, kad I. V. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A70“. Telefonas įdėtas į galimai odinį atverčiamą dėklą, jį atvertus matosi, kad telefonas liečiamu ekranu, ekranas sutrūkęs (b. l. 43-45, 46-49).

8. Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARKC-0286, kaltinamajam R. V. 2021 m. balandžio 10 d. 01.56 val. nustatytas vidutinis 2,10 promilių girtumas (b. l. 90-96).

9. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia rankų kumščiais sudavė du kartus į veidą, sugriebęs už rankų riešų srityje, suko rankas į išorę, tuo sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei I. V..

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas kumščiai į veidą bei sugriebdamas už riešų ir sukdamas rankas) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, smūgiai ranka į veidą, sukėlę nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, o taip pat rankų sukimas, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojami nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis (tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje) jo vietoje, tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje, todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, sutuoktinių kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu gyvena jau apie dvidešimt trejus metus ir veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

11. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtinių veiksmų skaičius buvo artimas minimaliam (suduoti 2 smūgiai ir sugriebimas už riešų), smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu taip pat minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota), konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

13. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina iš esmės teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmą kartą, (b. l. 89), per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį buvo administracine tvarka nebaustas (b. l. 97), jis yra visiškai darbingas, nedirba, nuo 2021 m. sausio mėnesio registruotas Užimtumo tarnyboje ieškančiu darbo, gyvena šeimoje, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma, duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamojo elgesiu byloje nepateikta.

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojamas jo apsvaigimas nuo alkoholio iki vidutinio girtumo, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalis, 9 punktas).

15. Teismas sprendžia, kad šioje byloje veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, nustačius vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, konstatavus teigiamus kaltinamojo asmenybės aspektus (punktas 14), yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos rūšies ir dydžio – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 valandų, iš viso 180 valandų. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – t. y. iki 4 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui, iš viso – 120 valandų (BK 46 straipsnio 2 ir 3 dalys, 61 straipsnio 3 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2021 m. balandžio 10 d. 01.50 val. iki 2021 m. balandžio 10 d. 11.04 val. (b. l. 55-56, 84) – už 6 valandas skiriamos jam viešųjų darbų bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam R. V. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81-82) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ji panaikintina.

16. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A70“, kuris pakvitavimu grąžintas I. V. (b. l. 51), teismo įsakymui įsiteisėjus paliktinas visam laikui laisvai disponuoti teisėtai jo savininkei I. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, viso – 180 valandų.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę R. V. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, iš viso – 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 6 (šešias) valandas skiriamų jam viešųjų darbų bausmės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A70“, kuris pakvitavimu grąžintas I. V., teismo įsakymui įsiteisėjus palikti visam laikui laisvai disponuoti teisėtai jo savininkei I. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.