Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-728-544/2015

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 23 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja) ir Margaritos Dzelzienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. G. (D. G.) ir N. G. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-724/2015 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovams D. G. ir N. G. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas keičiamas dalyje dėl priteisto iš atsakovo D. G. išlaikymo dydžio, dėl priteisto iš atsakovų išlaikymo termino ir įsiskolinimo priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.), išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialines teisės normas, spręsdamas klausimą dėl priteisimo paramos (išlaikymo) pilnamečiam vaikui, kuriam neįgalumas nustatytas būnant nepilnamečiu (CK 3.194 str.). Apeliaciniu skundu atsakovai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei L. G. iš atsakovo D. G. priteistas per didelis 151,00 Eur, iš atsakovės N. G. – 75,00 Eur išlaikymas iki 2056 metų ir kuria priteistas paramos (išlaikymo) įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismo dienos - 3333,33 Eur iš D. G. ir 1666,66 Eur iš N. G.. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovų apeliacinį skundą ir atsiliepimus į jį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovo D. G. ieškovei priteistas išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis yra nustatytas per didelis, be pagrindo iš abiejų atsakovų priteistas išlaikymo įsiskolinimas, priteisto išlaikymo mokėjimo laikotarpis yra nustatytas netinkamai iki 2056-03-25, dėl ko skundžiamas Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas šioje dalyje yra keičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl iš atsakovo D. G. priteisto išlaikymo dydžio ir dėl priteisto iš atsakovų išlaikymo termino nustatymo

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis ir asmeninė turtinė prievolė (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 str. 3 d.), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiam vaikui, kuris būdamas nepilnametis, tapo nedarbingas dėl neįgalumo (pvz., gimė fiziškai ar psichiškai neįgalus ar tapo neįgalus dėl vaikystėje persirgtos ligos ir pan.). Toks teisinis reguliavimas nustato, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jei pilnametis vaikas yra nedarbingas ir reikalingas paramos. Pagal Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo (Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo) 2 str. 2 p. nedarbingais ar iš dalies darbingais yra asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis, o netekto darbingumo procentai, apskaičiuojami iš 100 procentų atėmus asmeniui nustatytus darbingumo lygio procentus.

Rašytiniai įrodymai patvirtina ir byloje nėra ginčo, jog ieškovė L. G. yra atsakovų dukra, kuri nuo gimimo turi įvairių sveikatos sutrikimų – jai nustatytas lėtinis virusinis hepatitas „C“ su II laipsnio fibroze, hepatosteatozė, hiatinė išvarža, neišnešiotojų retinopatija, aklumas (1 t., 11 b. l.) ir kuriai nuo 1991 m. lapkričio 4 d. nustatytas neįgalumas nuo vaikystės iki pilnametystės dėl regėjimo sutrikimų (3 t., b. l. 86-87). Ieškovės L. G. neįgalumą patvirtina Darbingumo lygio pažyma, iš kurios matyti, jog jai nuo 2011 m. kovo 26 d. iki 2056 m. kovo 25 d. nustatytas tik 15 procentų darbingumas (1 t., 10 b. l.). Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovės rūpintoja skirta jos močiutė L. S., su kuria ji gyvena nuo vaikystės (1 t., 14 b. l.). Taigi galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė yra nedarbinga dėl nuo vaikystės turimo neįgalumo (neįgali tapo dar būdama nepilnamete), o tai yra vienas iš pirmiau aptartų įstatymo kriterijų priteisiant išlaikymą iš tėvų pilnamečiam neįgaliam vaikui.

Dėl antrojo įstatyme numatyto kriterijaus pažymėtina tai, kad paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių (gaunamų pensijų, pašalpų ir pan.). Nustatant išlaikymo dydį, atsižvelgiama į tėvų materialinę padėtį ir į vaikų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CPK 3.192¹ str.). Todėl siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pilnamečio vaiko išlaikymo dydžio turi būti nustatomi konkretaus vaiko poreikiai bei abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė lanko Visagino Č. S. menų mokyklą, 2013 m. spalio 21 d. mokėsi dainavimo specialybės X klasėje ir choreografijos I klasėje, nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. lanko užsienio kalbų mokyklą, privačiai mokosi groti fortepijonu bei lanko privačias vokalo pamokas (1 t., 15, 16, 17, 18 b. l.), kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė išties lavina grojimo bei dainavimo įgūdžius, kurie reikšmingi socialinei jos integracijai ir visaverčiam gyvenimui. Nagrinėjamu atveju, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovei, kuri nuo vaikystės turi sunkių sveikatos sutrikimų ir yra akla, pačiai užsidirbti pajamų galimybių nėra arba jos yra labai menkos. Atsakovai taip pat neginčija, kad neįgaliai jų dukrai ieškovei parama reikalinga ir sutinka ją teikti, tačiau mažesnio dydžio nei nustatė teismas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neturi turto, gauna 208,52 Eur (720 Lt) šalpos pensiją ir 88,62 Eur priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją. Šiuo atveju ieškovė paramą (išlaikymą) iš tėvų prašo priteisti ne todėl, kad jai nepakanka lėšų maistui, pragyvenimui ar specialių poreikių, susijusių su neįgalumu, tenkinimui, bet todėl, kad ji, siekdama socialinės integracijos visuomenėje, norėdama dalyvauti jos gyvenime, dėl savo individualių savybių turi kitų tik jai svarbių ir būtinų su muzika ir dainavimu susijusių poreikių, kurie yra iš esmės vieninteliai būdai nurodytus tikslus pasiekti. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad minėtų poreikių tenkinimui ieškovei per mėnesį reikia iki 780 Eur. Ieškovė ir jos atstovė šios teismo išvados pagrįstumo atsiliepime į apeliacinį skundą neginčija. Taigi apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą nebūtiniems ir neminimaliems ieškovės poreikiams tenkinti, prie šioje byloje nustatytų konkrečių aplinkybių yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nuslėpė gaunamas pajamas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės rūpintoja L. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog kartais konkursų organizatoriai sumoka ieškovei pinigų už dainavimą, neįrodo, jog ieškovė periodiškai gauna papildomas pajamas, kurios realiai koreguotų jos finansinę būklę bei leistų sistemingai apmokėti kuriuos nors iš ieškinyje nurodomų užsiėmimų. Byloje nesurinkta objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad ieškovė yra sudariusi kokias nors darbo sutartis ir gauna atlyginimą už dainavimą ar kad išvykų ir dalyvavimo konkursuose išlaidos apmokamos organizatorių. Priešingai, kaip atsiliepime nurodo L. S., už dalyvavimą 2012 m. ir 2013 m. vykusiuose konkursuose buvo mokama iš asmeninių ieškovės ir rūpintojos lėšų.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, ko pasekoje netinkamai nustatė jų vidutinį darbo užmokestį, šeimos pajamų dydį ir turtinę padėtį, dėl ko nustatė per didelę priteistiną ieškovei periodinę paramos išmoką iš atsakovo D. G., netinkamai nustatė periodinių išmokų mokėjimo laikotarpį ir nepagrįstai priteisė įsiskolinimą iš abiejų atsakovų. Byloje atsakovai pateikė dokumentus apie jų gaunamas pajamas dirbant užsienyje, šeimos narių skaičių, išlaidas būtiniems būsto poreikiams, privalomiems sumokėti mokesčiams. Iš metų pabaigos sertifikatų už mokestinius metus iki 2012 m. balandžio 5 d. bei iki 2013 m. balandžio 5 d., matyti, kad D. G. darbo užmokestis 2012 metais buvo apie 900 Eur per mėnesį (8614 svarų sterlingų per metus), 2013 metais – apie 1200 Eur per mėnesį (11458 svarų sterlingų per metus), o N. G. 2012 metais – apie 500 Eur per mėnesį (4422 svarų sterlingų per metus) (3 t., 2, 3 – 4, 5, 6 –7, 8, 9 – 10 b. l.). Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad būtent šiais duomenimis ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistinos kasmėnesinio išlaikymo sumos dydį. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė atsakovai apeliaciniame skunde, byloje yra pateikti ir kiti – naujesni, duomenys apie atsakovų gaunamą darbo užmokestį. Įdarbinimo ir užimtumo įmonės 2014 m. spalio 14 d. išduotos pažymos duomenys rodo, jog atsakovo D. G. bruto darbo užmokestis šio darbo mokestiniais metais 2014-2015 buvo 6219,59 svarų sterlingų arba apie 880 Eur per mėnesį, o N. G. – 4227,11 svarų sterlingų arba apie 502 Eur per mėnesį (121 – 124 b. l., 2 t.). Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, iš tokių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad atsakovų pajamos didėja ir kasmet jie uždirba vis daugiau. Teismo išvada, kad atsakovai kitų duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, neatitinka byloje esančių įrodymų turiniui, nes byloje yra duomenys apie tai, jog atsakovai gyvena nuomojamame name ir už moka nuomą moka po 600 svarų sterlingų per mėnesį, taip pat moka turto mokestį, apmoka komunalines paslaugas, o kita jų dukra A. G., nors ir yra pilnametė, mokosi kolegijoje, todėl ir jai, kaip ir ieškovei, taip pat reikalinga atsakovų parama (2 t., 130 – 131, 143 b. l., 3 t., 27 – 35 b. l.). Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovų mėnesinės pajamos yra mažesnės, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, yra pagrįsti, o byloje esantys įrodymai patvirtina jų turimas išlaidas pragyvenimui bei kitos dukters išlaikymui. Kadangi virš aptartų įrodymų pagrindu byloje nustatyta, kad atsakovo D. G. darbo užmokestis paramos priteisimo metu buvo ne apie 1220 Eur, o apie 800 Eur, t. y. maždaug 30 procentų mažesnis, tai atitinkamai ieškovei priteisiamos paramos iš D. G. dydis sumažinamas nuo 151 Eur iki 105 Eur. Iš atsakovės L. G. priteistos paramos dydis po 75 Eur kas mėnesį nekeičiamas, kadangi jos vidutinės pajamos pagal pateiktas pažymas esminiai nesikeitė (buvo nuo 471 Eur iki 502 Eur).

Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad jos poreikis groti ir dainuoti bei dėl to turėti šioje byloje pripažintas būtinomis išlaidas išliks iki 2056 metų. Vien tuo pagrindu, jog darbingumo lygio pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad 15 procentų darbingumo lygis L. G. nustatytas iki 2056 m., nesudaro pagrindo išvadai, kad minėti poreikiai išliks iki to laiko. Priešingai, iš byloje esančių menų mokyklos, užsienio kalbų mokyklos bei privačių mokytojų pateiktų pažymų negalima spręsti, kiek laiko ieškovė ketina mokamai mokytis groti, dainuoti ar mokytis kalbų. Paramos priteisimas aptariamų poreikių tenkinimui iki 2056 metų sukurtų atsakovams prievolę teikti išlaikymą ieškovei net ir tuo atveju, jei ji mokamai šių gebėjimų nelavintų ir finansinė parama tokių poreikių tenkinimui nebebūtų reikalinga ir/ar tikslinga. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad atsakovai išlaikymą privalo teikti iki tol, kol ieškovė mokysis kalbų, lavins grojimo fortepijonu bei dainavimo įgūdžius, tačiau ne ilgiau nei iki 2056-03-25.

Dėl išlaikymo (paramos) įsiskolinimo iš atsakovų pritiesimo

Iš byloje esančių duomenų kartu matyti, atsakovai anksčiau, t. y. nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. spalio 19 d. L. S. ne mažiau kaip du kartus per mėnesį pervesdavo pinigines lėšas po 25, 36, 40, 46, 50 ar 60 svarų sterlingų (2 t., 125, 127 b. l.). Taigi atsakovai teikdavo pinigines lėšas ieškovei. Šį faktą pripažino ir pati L. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame nurodė, kad su atsakovais buvo sutarę dėl išlaikymo ir jie persiųsdavo piniginių lėšų L. G. išlaikymui ir, jeigu ir toliau būtų siuntę pinigus, ginčo nebūtų kilę. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad tam tikrą laiką ieškovė su globėja L. S. gyveno Didžiojoje Britanijoje pas atsakovus, tačiau apsisprendė ten nepasilikti. Ieškovė paramos priteisimo metu buvo 24 metų amžiaus. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė ar jos įstatyminis atstovas anksčiau būtų kreipęsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, kas duoda pagrindą tikėti, jog išlaikymas (parama) buvo teikiamas gera valia. Kaip jau virš minėta, šioje byloje atveju ieškovė paramą (išlaikymą) iš tėvų prašo priteisti ne dėl pinigų stygiaus maisto, pragyvenimo ar specialių poreikių, susijusių su neįgalumu, tenkinimui, bet todėl, kad ieškovė, siekdama socialinės integracijos visuomenėje, dėl savo individualių savybių turi kitų tik jai svarbių ir būtinų su muzika ir dainavimu susijusių poreikių, kurie yra iš esmės yra vieninteliai būdai nurodytus tikslus pasiekti. Visos byloje pateiktos virš aptartos pažymos apie ieškovės turimas išlaidas minėtiems užsiėmimams ir pamokoms patvirtina, kad šie užsiėmimai vyko 2013-2014 mokslo metais, o duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė senaties termino ribose lankė privačias dainavimo, grojimo pamokas ar mokėsi kalbų ir turėjo tokias išlaidas, kurias šiuo metu prašo priteisti, byloje nėra. Todėl daroma išvada, kad byloje neįrodyta, jog ieškovė L. G. tris metus iki kreipimosi į teismą dienos lavino savo gebėjimus privačių vokalo, fortepijono bei užsienio kalbų pamokų pagrindu ir turėjo tokias pat išlaidas būtiniems poreikiams tenkinti, kaip kad nurodo šiuo metu. Atsižvelgiant į visas virš aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo priteisti paramos įsiskolinimą senaties termino ribose už trejus metus, o parama turėtų būti priteisiama nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. sausio 7 d. (1 t., 3 b. l., CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi teismo sprendimas keičiamas ir ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Ieškovei L. G. pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl ji pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos CPK 99 str. tvarka. Byloje buvo 10,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 b. l. 1 t.), ir 115,85 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (116 b. l. 2 t.). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai valstybei iš atsakovo D. G. priteisiama 113,00 Eur žyminio mokesčio, 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 70 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o iš N. G. – 81,00 Eur žyminio mokesčio, 4 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 45 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 4 p.). Vertimo paslaugoms išleisti 319,16 Eur, kuriuos apmokėjo Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (119 b. l. 2 t.), iš atsakovų nepriteisiami, nes vertimo išlaidos atlyginamos iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų.

Už apeliacinį skundą atsakovai D. G. ir N. G. sumokėjo atitinkamai 133,48 Eur bei 56,12 Eur žyminio mokesčio. Pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą ieškovei L. G. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir jai išleista 57,90 Eur (b. l. 80 3 t.). Kadangi apeliantų apeliacinis skundas tenkinamas toje dalyje, kuria buvo prašoma atmesti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir iš dalies tenkinamas atsakovo D. G. reikalavimas sumažinti išlaikymo (paramos) periodinėmis išmokomis dydį, tačiau šioje dalyje sprendimas lieka priimtas ieškovės naudai, laikoma, kad atsakovų reikalavimai apeliacinėje instancijoje tenkinami 50 procentų. Todėl iš ieškovės L. G. atsakovui D. G. priteisiama 67,00 Eur, atsakovei N. G. – 28,00 Eur žyminio mokesčio, o valstybei iš atsakovų priteisiama po 14,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš D. G. (D. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. sausio 7 d. L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus) iki tol, kol išliks ieškovės L. G. poreikis mokamai mokytis dainuoti, groti fortepijonu bei mokytis kalbų, tačiau ne ilgiau negu iki 2056 m. kovo 25 d.

Priteisti iš N. G. (N. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. sausio 7 d. L. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) iki tol, kol išliks ieškovės L. G. poreikis mokamai mokytis dainuoti, groti fortepijonu bei mokytis kalbų, tačiau ne ilgiau negu iki 2056 m. kovo 25 d.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš atsakovo D. G. (D. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas priteisti 119,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas – VMI prie FM, j. a. k. 188659752, surenkamoji sąskaita - (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, įmokos kodas 5660), 70,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (gavėjas - VMI prie LR FM, j. a. k. – 188659752, surenkamoji sąskaita - Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Iš atsakovės N. G. (N. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas priteisti 85,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (gavėjas – VMI prie FM, j. a. k. 188659752, surenkamoji sąskaita - (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, įmokos kodas 5660), 45,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (gavėjas - VMI prie LR FM, j. a. k. – 188659752, surenkamoji sąskaita - Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimui įsiteisėjus, 2014 m. sausio 7 d. teismo nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Priteisti iš ieškovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui D. G. (D. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 67,00 Eur, atsakovei N. G. (N. G.) – 28,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti į valstybės pajamas iš atsakovų D. G. (D. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. G. (N. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 14,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (gavėjas - VMI prie LR FM, j. a. k. – 188659752, surenkamoji sąskaita - Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).