Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant UAB ,,Dujotekana“, kurios skundo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą teismas nepriėmė, atstovams advokatams A. M., K. O.,

teismo posėdyje išnagrinėjo UAB ,,XXXX“ atstovų advokatų A. M. , A. M. , K. O. ir A. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2008 m. sausio 21 d. nutarties, kuria nepriėmė UAB ,,XXXX“ skundo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB ,,XXXX“ prezidentas 2007 m. spalio 15 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pradėti privataus kaltinimo bylos procesą prieš Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK arba Komitetas) pirmininką A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 dalį.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą prieš A. M. nurodydamas, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, kadangi nėra kompetentingos institucijos Seimo leidimo patraukti šį Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn.

Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikino ir skundą grąžino Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo nuo priėmimo stadijos.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartimi nepriėmė UAB ,,XXXX“ skundo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą. Teismas nurodė, jog teisę paduoti skundą privataus kaltinimo bylos proceso tvarka ir taip inicijuoti privataus kaltinimo bylos procesą gali tik fizinis asmuo. Nusikaltimas, numatytas BK 154 str. 2 d., kuriuo kaltinamas Seimo narys A. M. ir kuris įrašytas į privataus kaltinimo bylų sąrašą, negali būti padarytas prieš juridinį asmenį, t. y. gali būti padarytas tik prieš fizinį asmenį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 str. 8 d., juridinis asmuo gali ginti pažeistą ne garbę ir orumą, bet dalykinę reputaciją. UAB ,,XXXX“ nesant galimybės inicijuoti privataus kaltinimo bylos proceso, jos teisė ginti savo dalykinę reputaciją kitų įstatymų nustatyta tvarka nėra ribojama ar atimama.

UAB „XXXX“ atstovai skundu prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: pradėti privataus kaltinimo procesą pagal UAB ,,XXXX“ skundą ir perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti.

Atstovai nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, joje neteisingai įvertintos faktinės aplinkybės. Juridinio asmens dalykinė reputacija kaip asmeninė neturtinė teisė pati savaime neturi ekonominio turinio ir yra neatskiriamai susijusi su jos turėtoju, tačiau šios neturtinės teisės pažeidimas gali turėti įtakos šio asmens finansinės padėties pablogėjimui, pasitikėjimo juridiniu asmeniu sumažėjimui ateityje ir kitoms neigiamoms pasekmėms. Pagal CK 2.24 str. 1, 8 d. juridinio asmens dalykinė reputacija tolygi fizinio asmens garbei ir orumui šių vertybių apsaugos bei gynimo prasme. BK 154 str. 2 d. nė viena iš šių vertybių neįvardinama ir neišskiriama. Dėl to nuosekli šio straipsnio 2 dalies analizė neleidžia teigti, jog jo nuostatos negina juridinio asmens interesų. Joks teisės aktas nenurodo, kad juridinis asmuo negali būti šmeižiamas. Priešingai, sisteminis teisės aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog, esant civilinėms dalykinės reputacijos gynimo priemonėms, turi būti ir šios pažeistos teisės gynimo baudžiamosios priemonės, kurias tokiame kontekste ir numato BK 154 str. 2 d. apibrėžimas. Iš tiesų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 str. nuostatomis, juridinis asmuo negali būti nukentėjusiuoju, nors akivaizdu ir tai, kad jo, t. y. UAB „XXXX“, skundą teismas ne tik priėmė, bet dėl jo priėmė ir sprendimą.

BPK 409 str. 1 d. nustatyta, jog, jeigu šio Kodekso 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. Šiuo atveju asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, t. y. negali būti nukentėjusiuoju privataus kaltinimo bylų procese, todėl medžiaga pagal UAB „XXXX“ skundą turi būti perduota prokurorui baudžiamajam procesui pradėti.

Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti klausimą dėl medžiagos perdavimo prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti, neatsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, kurioje konstatuota, kad tokį prašymą pirmiausia turi išspręsti žemesniojo teismo teisėjas.

Teismas absoliučiai neįvertino baudžiamojon atsakomybėn prašomo patraukti asmens padarytos veikos visuomeninės reikšmės, kai Seimo narys, kuriam nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei kiti įstatymai nepriskiria ir nesuteikia teismo įgaliojimų, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nuosprendžio, viešai, per visuomenės informavimo priemones sąmoningai paskleidė žinias, jog juridinis asmuo – UAB „XXXX“ ir jos vadovai R. S. bei P. V. vykdo Lietuvos Respublikos valstybei priešišką ir todėl aiškiai nusikalstamą veiką. Pažeistų asmens teisėtų interesų ir teisių apsauga nuo Seimo Komiteto pirmininko savavališkai bei neteisėtai paskleistų kaltinimų negali būti nepripažįstama viešuoju interesu. Tokia padėtis, kai asmuo, kurio teisės ir teisėti interesai šiurkščiai pažeisti, negali tikėtis jo teises pažeidusio asmens patraukimo teisinėn atsakomybėn pagal galiojančio baudžiamojo įstatymo nuostatas, akivaizdžiai prieštarauja BPK 1 str. nuostatoms.

Teismo posėdyje UAB ,,XXXXX“ atstovai prašo jų skundą tenkinti.

Skundas atmetamas.

Atmetimo priežastys analizuojamos keliais aspektais, laikantis pačių UAB ,,XXXX“ atstovų pasirinkto ir teismui papildomai pateikto argumentavimo nuoseklumo.

Pirmas aspektas – dėl skundo turinio pakankamumo.

Atkreipiamas dėmesys, kad privataus kaltinimo bylose nukentėjusiojo skundas yra reikšmingas procesinis dokumentas, nes, jį priėmus, pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas. Dėl to nukentėjusiojo skundą reglamentuoja įstatymas.

BPK 412 str. nuostatos numato, jog skundas turi būti pagrįstas ir motyvuotas, t. y. jame turi būti nurodyta ne tik nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai, kitos esminės aplinkybės, bet ir pateikti duomenys, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes.

UAB ,,XXXX“ prezidento R. S. skunde Vilniaus apygardos teismui (t. 1, b. l. 167-173) plačiai cituojamos NSGK atlikto parlamentinio tyrimo išslaptintų stenogramų ištraukos, kuriose negatyviu aspektu minima bendrovė, nurodant, kad šią medžiagą NSGK pirmininkas A. M. neteisėtai išslaptino ir paviešino žiniasklaidos priemonėse, taip tyčia apšmeiždamas bendrovę. Tiesa, aukštesniajame teisme UAB ,,XXXX“ atstovai jau neginčija, jog medžiagą išslaptino ne NSGK pirmininkas, bet Komitetas savo posėdyje. Tačiau skunde nėra jokių konkrečių duomenų, kad išslaptintas stenogramas perdavė spaudai ar kitaip paviešino žiniasklaidos priemonėse būtent NSGK pirmininkas A. M. , kuriam prašoma pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal BK 154 str. 2 d., nenurodyta, kur, kada, kokiu būdu A. M. apšmeižė bendrovę žiniasklaidoje. Iš skundo turinio galima susidaryti vaizdą, jog bendrovei pakenkta, išslaptinus ir paskelbus žiniasklaidoje parlamentinio tyrimo duomenis, tačiau skunde nėra jokių faktų, kad tai padarė asmuo, prieš kurį prašoma pradėti privataus kaltinimo bylos procesą už šmeižimą, apsiribojama bendra fraze ,,pareiškėjui žinoma“.

Bendrovės atstovai teisme raštu ir žodžiu paaiškino, jog pateiktas skundas – tai ne išvada, kad bendrovė apšmeižta, o tik žinia teismui, kurią būtina tikrinti, pritaikius patikrinimo ir įrodymo priemones.

Tačiau teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kai be konkrečių faktų pirmiausia asmeniui (šiuo atveju A. M. ) būtų keliama privataus kaltinimo byla, o tik po to tie faktai renkami. Teisme faktai turi būti tikrinami, ten jie tampa įrodymais, bet konkretūs duomenys apie asmens padarytą nusikalstamą veiką turi būti nurodyti skunde.

Teismui paduoto UAB ,,XXXX“ skundo turinys neatitinka BPK 412 str. 2 d. reikalavimų ir vien dėl to jis yra ydingas bei remiantis BPK 412 str. 3 d. nuostatomis grąžintinas jį padavusiems asmenims.

Antras ir svarbesnis aspektas – ar juridinio asmens pažeisti interesai gali būti ginami privataus kaltinimo bylų proceso tvarka.

Priešingai nei teigiama skunde, šis procesas nenumato tokios galimybės juridiniam asmeniui.

UAB ,,XXXX“ atstovai skunde analizuoja BK 154 straipsnio dviejų dalių turinį įrodinėdami, jog straipsnio pirmoji dalis siejama su žalos padarymu fiziniam asmeniui (,,žmogui“), o antroji – ir juridiniam asmeniui (,,asmeniui“).

Tokia skundo motyvacija nepagrįsta.

BK 154 str. dispozicijoje įstatymų leidėjas iš tiesų vartoja dvi sąvokas: ,,žmogus“ ir ,,asmuo“. Tačiau bendrovės atstovai neatkreipė arba nenorėjo atkreipti dėmesio, kad pirmojoje dalyje sąvoka ,,asmuo“ vartojama kaip sąvokos ,,žmogus“ sinonimas (,,tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo“). Dėl to nėra pagrindo teigti, jog antrojoje dalyje vartojama sąvoka ,,asmuo“ reiškia ir juridinį asmenį. Negalima nepastebėti ir to, kad trečiojoje dalyje taip pat kalbama apie ,,asmenį“, tačiau neabejotina, jog pagal BK 154 str. atsako tik fizinis asmuo (BK 20 str. 1 d.).

Beje, daugumoje BK straipsnių vartojama sąvoka ,,asmuo“, pagal straipsnio prasmę vienareikšmiškai reiškianti ,,žmogus“.

Taigi nėra pagrindo teigti, kad juridinis asmuo, šiuo atveju UAB ,,XXXX“, gali būti šmeižiamas.

Tokia išvada daroma, pasiremiant ir kitais argumentais.

Privataus kaltinimo bylų esmė – skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis (BPK 408 str. 1 d.).

Bendrovės atstovai neginčija, jog nukentėjusiuoju baudžiamajame procese pripažįstamas tik fizinis asmuo (BPK 28 str. 1 d.). Taigi juridinis asmuo negali būti nukentėjusysis. BK 154 str. 3 d. nuostatos reglamentuoja, kad už šmeižimą asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Iš čia seka išvada, jog privataus kaltinimo bylose apskritai, o šiuo konkrečiu atveju dėl šmeižimo baudžiamasis procesas pagal juridinio asmens skundą negalimas.

Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas tinkamai motyvavo išdėstytas aplinkybes.

Beje, bendrovės atstovai savo skunde nurodo, kad UAB ,,XXXX“ skundas Vilniaus apygardos teisme jau buvo priimtas.

Neneigiant paties fakto, negalima neatkreipti dėmesio, jog toks teismo sprendimas buvo panaikintas, todėl šis procesinis veiksmas nesukėlė jokių teisinių pasekmių.

Su dėstomais motyvais susijęs trečiasis UAB ,,XXXX“ atstovų nurodomas aspektas – kaip gali būti apginti juridinio asmens interesai baudžiamojo proceso tvarka.

Bendrovės atstovų nuomone, tai gali ir turi padaryti prokuroras, pasiremdamas BPK 409 str. 1 d. nuostata, nes UAB ,,XXXX“ dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, be to, nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę.

Savo motyvus bendrovės atstovai sustiprina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2006 m. sausio 16 d. nutarimo teiginiu, kad formuluotė ,,dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų“ yra labai talpi. Jų nuomone, šiuo konkrečiu atveju tokia situacija yra susidariusi, nes dėl jau aptartų BPK 28 str. 1 d. ir 408 str. 1 d. nuostatų UAB ,,XXXX“ pati negali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Taip pat talpi antra formuluotė dėl nusikalstamos veikos visuomeninės reikšmės. Bendrovės atstovų nuomone, skundžiami veiksmai būtent tokią reikšmę, viešąjį interesą ir turi, nes galimai padarytos nusikalstamos veikos subjektas yra Seimo narys.

Šioje nutartyje jau aptarta, jog BK 154 str. dispozicija negina juridinio asmens interesų, joje nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už juridinio asmens apšmeižimą. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad UAB ,,XXXX“ dėl anksčiau išdėstytų motyvų negalėdama būti nukentėjusiąja ir kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, dėl svarbių priežasčių pati negali ginti savo teisėtų interesų.

Atsakant į antrą argumentą dėl nusikalstamos veikos visuomeninės reikšmės, tikslinga pasiremti jau minėto Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo teiginiu, jog ši formuluotė sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje ir t. t.), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis; sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos (…) baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas.

Akivaizdu, kad vien tik galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens pareigos, jo socialinis statusas negali lemti nusikalstamos veikos visuomeninio reikšmingumo ir tapti viešuoju interesu. Kitokių tokį reikšmingumą įrodančių argumentų UAB ,,XXXX“ atstovai nepateikė.

Taigi nenustatytos aplinkybės, kurioms esant prokuroras privalėtų pradėti baudžiamąjį procesą.

Tikslinga atkreipti dėmesį, jog dar 2007 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo UAB ,,XXXXX“ apšmeižimo (t. 2, b. l. 29-35) nustatęs, kad yra BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o būtent – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, kadangi BK 154 straipsnyje išdėstyta nusikaltimo sudėties formuluotė netaikoma juridiniam asmeniui. Šis nutarimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo skųstas.

Tačiau tokia padėtis nereiškia, jog juridinio asmens teisėti interesai teisme negali būti ginami. Jie tik nebūtinai gali būti ginami baudžiamojo persekiojimo priemonėmis. Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas teisingai nurodė, kad juridinis asmuo gali ginti pažeistą dalykinę reputaciją civilinio proceso priemonėmis, pasinaudojęs CK 2.24 str. 8 d. teikiamomis galimybėmis. Dėl to žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog juridinio asmens teisė ginti savo dalykinę reputaciją kitų įstatymų nustatyta tvarka nėra ribojama ar atimama.

UAB ,,XXXX“ atstovai nurodo, kad žemesnysis teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti klausimą dėl medžiagos perdavimo prokurorui, tuo nevykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje esančių nuorodų.

Atkreipiamas dėmesys, jog minėtoje nutartyje aukštesnysis teismas nurodė žemesniajam teismui išspręsti BPK 412, 412¹ str. numatytus klausimus ir tik tada priimti sprendimą.

Žemesnysis teismas tai padarė ir nustatė, kad BK 154 str. negina juridinio asmens interesų, todėl nutarė nepriimti UAB ,,XXXX“ skundo.

Esant tokioms aplinkybėms, bylos perdavimas prokurorui praranda prasmę, nes skundas teisine prasme negali būti realizuotas ir procesas negalėtų sukelti teisinių padarinių.

Negalima neįvertinti, jog medžiagos perdavimas prokurorui privataus kaltinimo bylų procese yra antras etapas, galimas tik po to, kai nustatoma, kad skundas yra priimtinas nagrinėti teisme. Šiuo konkrečiu atveju UAB ,,XXXX“ skundas dėl žemesniojo teismo ir šioje nutartyse išdėstytų motyvų yra nepriimtinas nagrinėti teisme, todėl negalėjo ir negali būti perduotas prokurorui.

Visa tai aukštesniajam teismui leidžia teigti, priešingai nei nurodyta UAB ,,XXXX“ atstovų skunde, jog bendrovės skundo nepriėmimas nagrinėti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka neprieštarauja baudžiamojo proceso paskirčiai, įtvirtintai BPK 1 str. nuostatose.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti UAB ,,XXXX“ atstovų advokatų A. M. , A. M. , K. O. ir A. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2008 m. sausio 21 d. nutartį.