Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00012-2009-1 Procesinio sprendimo kategorija

2.4.6.

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir nuteistas vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 4 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir 12 mėnesių laikotarpiui elgesio apribojimą, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti su T. B. ir J. J. ir be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios pakeisti gyvenamąją vietą. Priteista iš M. J. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. T. naudai, žalą iki M. J. pilnametystės išieškant iš civilinės atsakovės D. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. sausio 5 d., apie 19.50 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą mažamečio nukentėjusiojo Š. T. atžvilgiu, o būtent: netikėtai sugriebęs nukentėjusiajam Š. T. už rankos, siekdamas nugalėti nukentėjusiojo pasipriešinimą, jėga lenkė rankos pirštus, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, atėmė galimybę priešintis ir pagrobė svetimą, R. T. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną Nokia E 50 su SIM kortele, bendros 500 Lt vertės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 str. 1 d.). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms, t. y. toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nepilnametis (nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus); jis turi būti pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą; 2) pripažintas ribotai pakaltinamu; 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. M. J. apysunkį tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas šešiolikos metų amžiaus, šią nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, o po nuosprendžio paskelbimo atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų ir atlygino jiems padaryta žalą, kas formaliai ir atitinka sąlygas M. J. taikyti BK 93 str. nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad BK 93 str. norma nėra imperatyvaus pobūdžio ir vien formalių reikalavimų buvimas teismui dar nesuteikia pagrindo atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo įvertinti ir kaltininko padarytos veikos faktines aplinkybes, jo aktyvumą, veiksmų apimtį, kaltininko elgesį iki nusikaltimo padarymo ir po jo, duomenis, liudijančius apie tokio asmens nuoširdumą atskleidžiant padarytos veikos faktines aplinkybes bei jo nuoširdų gailėjimąsi.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad M. J. asmenybė yra neigiama, kad jis yra linkęs daryti neteisėtas veikas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, po skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, M. J. atžvilgiu buvo atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų 187 str. 1 d., 187 str. 3 d., 140 str. 1 d. Šie ikiteisminiai tyrimai M. J. atžvilgiu buvo nutraukti tik dėl to, jog minėtos nusikalstamos veikos priskiriamos privataus kaltinimo byloms ir dėl jų ikiteisminiai tyrimai neatliekami, o bendra tvarka pradėti tyrimai nutraukiami, paliekant teisę patiems nukentėjusiesiems kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (T. 2, b. l. 2-9). Be to, iš 2009-02-17 policijos pažymos matyti, kad M. J. nuo 2007 m. įrašytas į policiją dominančių vaikų kartoteką (T. 1, b. l. 128). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog M. J. mokosi (duomenys neskelbtini), tačiau baudžiamojoje byloje tai patvirtinančių duomenų nėra, o prokuroro duomenimis, nors M. J. ir mokosi minėtoje mokymo įstaigoje, tačiau šiuo metu yra sprendžiamas klausimas apie galimybę jam toliau tęsti mokslus, nes jis be pateisinamų priežasčių yra praleidęs labai daug teorinio mokymo pamokų. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis N. J. nusikalstamą veiką padarė smurtaudamas prieš mažametį. Nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme nepripažino savo kaltės ir kategoriškai neigė padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kas rodo, jog jis savo poelgio nevertina kritiškai. Nors M. J. ir atlygino padarytą žalą bei kaip jis pats teigia, atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų, tačiau tai padarė tik po nuosprendžio priėmimo, todėl darytina išvada, kad nuteistasis tokiu būdu siekia išvengti jam paskirtos bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas bei į tai, jog BK 93 str. taikymas yra teismo teisė o ne pareiga, teismas konstatuoja, kad nuteistajam M. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas netaikytinas. M. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, su kuria sutinka ir teisėjų kolegija, yra teisinga, pagrįsta ir atitinka tiek jo asmenybę, tiek padarytos veikos faktines aplinkybes, sunkumą, pavojingumą bei pobūdį. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas, parodydamas pasitikėjimą M. J., jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, todėl, jeigu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis vykdys teismo paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, nedarys pažeidimų, tai suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, esant pagrindui manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, apeliantas nuo bausmės atlikimo bus atleistas.

Keisti teismo nuosprendį apelianto skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.