- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- 1S-887-348/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- R. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Šiugždinytės ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 16 d. priimtą nutarimą Nr. 95-572 taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. B. nuteistas 2003 m. spalio 7 d. Švedijos Karalystės Malmės apylinkės teismo pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 15 skirsnio 7 straipsnio 1 pastraipą, Kontrabandos įstatymo (2000:1225) 6 straipsnio 3 pastraipą ir paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartimi Švedijos Karalystės Malmės apylinkės teismo 2003 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi nuteistasis perkeltas į atvirąją koloniją.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 16 d., jos pabaiga – 2021 m. liepos 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 95-572 nutarta taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 1 metų 10 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos, nustačius nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo žemą riziką. Be to, vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėta, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo 43 sumažėjo iki 34 balų. Komisija pažymėjo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nutarimo priėmimo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus. Nuteistasis yra padaręs teigiamas išvadas dėl savo elgesio ir jo pastangos yra motyvuotos teigiamo elgesio korekcijos link. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 95-572 taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, jog nors šiuo metu nuteistasis R. B. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. Nuteistasis R. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis R. B. teigia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis vertino formaliai, neatsižvelgė į suformuotų teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei Europos Tarybos Rekomendaciją Nr. R(99)2, todėl priimta nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina.
5.2. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina tik nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Anot nuteistojo, teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinat savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko nepagrįstai sprendė ir padarė išvadas, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą ir tai turėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.
5.3. Skunde nurodoma, kad teismas išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, pagrįstų byloje esančiais įrodymais, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Teismas lakoniškai konstatavo, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama, o pats nuteistasis gali būti linkęs nusikalsti ir jam gali būti sudėtinga integruotis į visuomenę. Skundo autoriaus nuomone, tokie skundžiamos nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali būti paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus.
5.4. Skunde teigiama, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas negali suteikti išskirtinės reikšmės nusikaltimo pobūdžiui, kadangi nusikaltimo pobūdis ir sunkumas turi esminę reikšmę, skiriant kaltinamajam asmeniui bausmę už padarytą nusikaltimą, tačiau ne sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nagrinėjamu atveju teismas privalėjo vertinti, koks buvo nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu bei kaip pasikeitė nuteistojo elgesys, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus niekada nebuvo baustas drausmine tvarka, neturėjo ir neturi jokių galiojančių nuobaudų, už gerą elgesį yra skatintas, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistoj elgesys, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, kito tendencingai teigiama linkme, kas patvirtina daromą nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
5.5. Anot nuteistojo, jo padaryto pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo (atsisakymo jam pasiūlyto darbo) pobūdis neleidžia daryti išvadų, jog nuteistojo padarytas pažeidimas prieš daugiau nei du metus šiuo metu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir apibūdina jį kaip linkusį nesilaikyti nustatytų taisyklių. Teismas privalėjo įvertinti, kad bausmės atlikimo laikotarpiu (7 metus) nuteistasis nepadarė jokių pažeidimų, todėl teismas negalėjo remtis minėta aplinkybe kaip pakankamu teisiniu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nuteistojo nuomone, socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog nuteistojo elgesio pokyčiai yra tokie, jog sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog nuteistasis ateityje nenusikals ir jam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Tai, kad nuteistasis nekelia jokios grėsmės visuomenei patvirtina ir ta aplinkybė, kad nuteistajam kiekvieną savaitę pataisos įstaigos sprendimu yra suteikta teisė išvykti trumpalaikių išvykų į namus. Nuteistojo elgesys trumpalaikių išvykų metu buvo ne vieną kartą tikrintas, tačiau jokių pažeidimų nebuvo nei padaryta, nei nustatyta. Nuteistajam taip pat buvo suteikta teisė išvykti atostogų į namus, todėl tai taip pat rodo pačios pataisos įstaigos teigiamą požiūrį į nuteistąjį, jo elgesio pokyčius bei keliamą grėsmę visuomenei.
5.6. Skunde teigiama, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad ši rizika visą bausmės atlikimo laikotarpį nuosekliai mažėjo. Pagal paskutinį vertinimą, pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo, o tai patvirtina, jog teismas nevisapusiškai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, nepagrįstai ir neteisingai sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadas, jog nuteistasis nepateikė savo elgesio ir nepadarė reikšmingos pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, galima konstatuoti, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, nuteistasis laisvėje integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo R. B. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo R. B. skundas atmestinas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik šių aplinkybių jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
10. Atlikus nuteistojo R. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 34 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau yra būtina įvertinti ir R. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
11. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui.
12. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu R. B. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose, per rekomendacijų vykdymo laikotarpį nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, vieną kartą paskatintas, dirbo. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama R. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pabrėžtina tai, kad R. B. buvo pabėgęs iš Švedijos kalėjimo ir slapstymosi metu gyveno su kita tapatybe. Tai, kad jis slapstėsi nuo bausmės atlikimo užsienyje, rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir privalo būti įvertinta sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Taip pat atsižvelgti į tai, kad pataisos įstaiga yra gavusi vykdomuosius dokumentus, kuriuose nurodoma, jog nuteistasis turi išmokėti 14980,37 Eur, tačiau įvertinus tai, kad nuteistasis pataisos namuose dirba ir bausmę jis atlieka nuo 2013 m. gegužės 16 d., pažymėtina, kad jis yra išmokėjęs tik nedidelę dalį, t. y. 462,13 Eur. Lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu leidžia pagrįstai abejoti ir ta aplinkybė, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė. R. B. jau buvo praeityje teistas keturis kartus, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos neturėjo, jis ir vėl nusikalto, kas neabejotini didina tiek nuteistojo padaryto nusikaltimo, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo elgesys tendencingai kito teigiama linkme, tačiau teisėjų kolegija yra priešingos nuomonės ir mano, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas. Nors nuteistajam R. B. drausminė nuobauda ir nebuvo paskirta, tačiau jis už atvirosios kolonijos administracijos reikalavimų nevykdymą buvo svarstytas drausminėje komisijoje. Be to, nuteistajam dar yra likusi pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių 6 dienos. Nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartimi Švedijos Karalystės Malmės apylinkės teismo 2003 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė yra švelnesnė bausmė nei sankcijoje numatyta minimali bausmė, nes už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą sankcijoje numatyta bausmė yra nuo 10 iki 15 metų laisvės atėmimo.
13. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, priešingai nei teigiama skunde, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes kaip į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, BVK 157 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio nuostatų nepažeidė. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad R. B. bausmę atlieka už nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Taigi nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau šiuo metu nagrinėjamu atveju tokios išvados, kaip minėta, daryti nėra pagrindo.
14. Nuteistojo R. B. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nekelia grėsmės visuomenei, anot nuteistojo, pavirtina ir tai, kad jam kiekvieną savaitę pataisos įstaigos sprendimu yra suteikta teisė išvykti trumpalaikių išvykų į namus, kad nebuvo nustatyta pažeidimų išvykų metu bei tai, kad nuteistajam buvo suteikta teisė išvykti atostogų į namus, svarstant galimybę taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, nėra pakankamos žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui bei sprendimo patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimui. Vien ta aplinkybė, kad Komisija nutarė nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo tenkinti, teismo neįpareigoja priimti skundo autoriui palankų sprendimą, kadangi teisę priimti sprendimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įstatymo leidėjas yra suteikęs teismui, o ne Komisijai.
15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. B. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.