Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.4.2.1.; 1.2.25.5.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 25.4.2; 25.5

2026 m. sausio 23 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs D. B., teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. 2023 m. liepos 15 d. apie 16.29 val., būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,59 promilių neblaivumas), Anykščių r., Debeikių sen., ties Rašimų k., keliu Radiškis-Anykščiai-Rokiškis 40,2 km vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitiems asmenims, nepasirinko tokio greičio, kad atsižvelgiant į važiavimo sąlygas kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį ir kontroliuoti jo judėjimą, nesilaikė atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojančio motociklo Suzuki GXS-R 1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą G. K., galinę dalį, jį nubloškė ir tokiu būdu sužalojo G. K., kuriam dėl eismo įvykio metu patirto dešinio raktikaulio skeveldrinio lūžio ir dešinės pusės 3, 4, 5 ir 6 šonkaulių lūžių padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Ž. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad iš vakaro gėrė, atsikėlė ryte, jautėsi normaliai ir nusprendė važiuoti namo ir viskas, gavosi kad įvyko eismo įvykis. Nežino, gal sekundei į „magą“ atsisuko ir ta sekundė buvo, kad nepastebėjo priekyje nukentėjusiojo. Kai jį pastebėjo, spaudė stabdžius, mašina stoja lėčiau nei motociklas, jo mašinos bamperis trenkėsi į nukentėjusiojo galinį ratą. Sustojo, pribėgo prie nukentėjusiojo, jis buvo nublokštas į šoną, o motociklas palindo po mašina. Jis pribėgo, atsiprašė, bet jis pradėjo rėkt, kad eik į šoną, atvažiavo policija ir jis nuėjo. Jam buvo nustatytas 2,59 promilės neblaivumas, bet tą dieną nevartojo alkoholio. Su alkotesterio parodymais 2,59 prom. ir vėliau 2,67 prom., sutiko. Apie ketvirtą valandą nakties gal baigė vartoti alkoholį. Su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Su civiliniu ieškiniu susipažino, galvoja, kad čia yra nerealu, todėl su civiliniu ieškiniu nesutinka. Kažkokia galėtų būti žala, gali būti maksimaliai 7-8 tūkstančiai eurų, jei bus prijungti tie 4 šonkauliai dėl neturtinės žalos, jei bus įrodyti tie 4 šonkauliai su raktikauliu. Čia be tos dalies, kuri yra jau išmokėta. Šiuo metu jis nedirba, laukia teismo pabaigos.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistė ekspertė S. M. paaiškino, kad dirba valstybinėje teismo medicinos įstaigoje, yra ekspertė. Paaiškino, kad iš pirminės išvados buvo nustatyta, kad tik dešinio raktikaulio skeveldrinis lūžis, o gavus papildomus medicininius dokumentus, dar nustatyti ir dešinės pusės 3, 4, 5, 6 šonkaulių lūžiai, bet sveikatos sutrikdymo mastas dėl to nesikeičia, lieka nesunkus, tik sužalojimai atsiranda papildomi. Įvykio metu įvyko dešinio raktikaulio lūžis ir dešinės pusės keturių šonkaulių lūžiai. Jeigu bendro darbingumo nustatymas nustatomas vėliau nei 90 dienų po traumos ir būtent konkrečiai dėl šių sužalojimų, reikia peržiūrėti ar nesikeičia sveikatos sutrikdymo mastas, tai ji neturi tokių dokumentų. Neatmeta galimybės, kad galėtų keistis sveikatos sužalojimo mastas ir kvalifikacija, reikia peržiūrėti dokumentus. Darbingumo lygį ne jie nustatinėja, darbingumo lygis nustatomas metams ir po metų peržiūrima, kartais dėl tam tikrų traumų, amputacijos pavyzdžiui tai ten jau iki gyvenimo galo, bet šiaip visada duodama tik metams, bet negali dabar atsakyti nematydama tų dokumentų, iš to ką turi ir vertina nemato dėl ko galėtų būti sunkus sveikatos sutrikdymas. Reikia įvertinti dėl liekamųjų reiškinių po sužalojimų ar lieka reiškiniai, ar ne, ar yra dėl ko pasunkinti ar ne. Iš tų dokumentų kuriuos turi, tai buvo nustatytas raktikaulio skeveldrinis lūžis, kuris po tam tikro laiko operuotas ir vėliau atsirandantys tie skausmai, funkcijos sutrikimai, negalėjimas pakelti rankos, naktiniai skausmai, buvo vertinama kaip sulėtintas kaulo augimas, užsitęsti skausmas gali, bet iš tų dokumentų, kuriuos turiu nemato, kad būtų negalimas pilnas pasveikimas. Bet dar nori pasakyti, kad atliktoje rentgenogramoje jau matyti pradinė akromioklavikulinio sąnario artrozė, tai yra pakitimai, dėl kurių skausmai gali būti. Pradiniai artrozės požymiai, tai turi įtakos skausmui didesnio krūvio metu, judesio metu. G. K. atliktoje rentgenogramoje nustatyti pradiniai artrozės požymiai, taip tai skausmą įtakoti gali. Taip, artrozė ir skausmas yra neatsiejama, bet kaip įvertinti, tai subjektyvus skausmas, negalėjimas pakelti rankos, naktiniai skausmai, tai yra visiškai subjektyvūs skausmai. Iš to ką turi dabar, tai negalėtų sveikatos sutrikdymo mastas pasikeisti iš nesunkaus į sunkų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisme pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį, nutraukiamas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymu tyrimu sutinka prokuroras bei kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. Ž. kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad 2023 m. liepos 14 d., vakare, savo automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į Anykščių r., Svėdasų mstl., kur prie ežero su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. 2023 m. liepos 15 d., alkoholio nebevartojo ir nesijausdamas apsvaigęs, apie 16 val., savo automobiliu išvažiavo į Anykščius. Važiuodamas apie 80-90 kilometrų per valandą greičiu, matė priekyje, ta pačia kryptimi, važiuojančius du motociklus. Netrukus pajuto smūgį, suprato, kad į vieną iš jų atsitrenkė. Viskas įvyko labai staiga, nematė, ar motociklininkas rodė posūkį, ar stabdė. Sustojęs pribėgo prie nukritusio motociklininko, jo atsiprašė. Kitu motociklu važiavusi moteris paskambino pagalbos numeriu 112. Atvykę pareigūnai patikrino girtumą ir nustatė daugiau nei dviejų promilių neblaivumą. Kaltę pripažįsta visiškai, dėl savo neatsakingo poelgio labai gailisi (tomas 1, b. l. 143-144, 148-149).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. K. parodė, kad 2023 m. liepos 15 d., apie 15 val., savo motociklu „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Svėdasų mstl. link Anykščių. Draugė G. L., savo motociklu, važiavo šiek tiek priekyje, draugas D. J. buvo atsilikęs. Pusiaukelėje tarp Svėdasų mstl. ir Anykščių, su G. nusprendė stabtelėti ir palaukti atsiliekančio D. J.. Jis pristabdė savo vairuojamą motociklą, įjungęs dešinį posūkį važiavo arčiau dešiniojo kelkraščio. Žvilgtelėjęs per kairįjį šoninio vaizdo veidrodėlį pamatė, jam iš paskos labai arti važiuojantį automobilį ir tuo pat metu pajuto smūgį į motociklo galinę dalį. Kai atsipeikėjo suprato, kad guli dešiniajame kelkraštyje, šalia buvo policijos pareigūnai, medikai. Medikai išvežė į ligoninę, kur buvo nustatytas dešinio raktikaulio lūžis (tomas 1, b. l. 53-54).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. L. parodė, kad 2023 m. liepos 15 d., apie 16 val., kartu su draugais D. J. ir G. K., motociklais važiavo nuo Svėdasų mst. link Anykščių. Ji važiavo pirma, jai iš paskos G. K., šiek tiek atsilikęs - D. J.. Pusiaukelėje tarp Svėdasų mstl. ir Anykščių, su G. K. susitarė sustoti ir palaukti atsiliekančio D. J.. Pradėjo stabdyti motociklą, įjungė dešinį posūkį. Per veidrodėlį matė, kad tą patį darė ir iš paskos važiuojantis G. K.. Netrukus už savęs išgirdusi smūgį, per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kaip į G. K. motociklą atsitrenkia iš paskos važiuojantis automobilis „VW Golf“. Stabdymo garso negirdėjo. Sustojusi pamatė, kad automobilyje „VW Golf“ yra tik vairuotojas. Eidama link nublokšto G. K. paskambino pagalbos numeriu 112. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, medikai, motociklu privažiavo D. J.. Vėliau ji sužinojo, kad automobilio „VW Golf“ vairuotojas buvo neblaivus (tomas 1, b. l. 134-135).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. parodė, kad 2023 m. liepos 15 d., apie 16.20 val., su draugais G. L. ir G. K., motociklais važiavo nuo Svėdasų mstl. link Anykščių. Važiavo paskutinis, buvo atsilikęs. Maždaug pusiaukelėje tarp Svėdasų mstl. ir Anykščių, išvažiavęs iš posūkio, priekyje pamatė ta pačia kryptimi važiuojantį pilkos spalvos automobilį „VW Golf“, kuris posūkyje važiavo kaire kelio puse, po to, staigiai grįžęs į savo eismo juostą, padidino greitį. Šiam automobiliui grįžus į dešinę eismo juostą, pamatė, kaip nuo jo priekio į kairę pusę skrieja motociklas, o į dešinę pusę žmogus. Suprato, kad automobilis atsitrenkė į kažkurį iš jo draugų. Privažiavęs arčiau pamatė, kad tai G. K.. Mano, kad automobilio vairuotojas prieš smūgį į G. K. motociklą nestabdė, nes važiuodamas iš paskos nematė įsižiebusių stabdžių žibintų. Automobilio „VW Golf“ vairuotojas eidamas sverdėjo, bandė kažką sakyti, suprato, kad jis neblaivus (tomas 1, b. l. 131-132).

Iš 2023-07-16 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, Anykščių r., kelio Radiškis-Anykščiai-Rokiškis 40,2 km (tomas 1, b. l. 18-28).

Iš 2023-07-16 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas motociklas „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio (tomas 1, b. l. 29-35).

Iš 2023-07-16 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio (tomas 1, b. l. 36-42).

Iš 2023-07-15 neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 203-07-15, 16 val. 30 min., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL 0739, patikros Nr. 1936178, patikra galioja iki 2023-10-23, A. Ž. nustatytas 2.59 promilių, 16 val. 47 min. - 2.67 promilių neblaivumas (tomas 1, b. l. 48).

Iš 2023-07-28 VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad lengvojo automobilio VW GOLF TDI, 1998 m. gamybos, kaina - 1370 eurų (su PVM) (tomas 2, b. l. 5).

Iš 2023-08-18 kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo-garso įrašas darytas policijos pareigūnų „Body“ kamera įvykio vietoje (tomas 1, b. l. 45-47).

Iš 2023-09-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atlikus medicininį tyrimą G. K. nustatytas dešinio raktikaulio skeveldrinis lūžis, jo sveikata sutrikdyta nesunkiai (tomas 1, b. l. 65-66).

Iš 2024-03-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad įvertinus papildomai pateiktus medicininius dokumentus G. K. nustatytas dešinio raktikaulio skeveldrinis lūžis, bei dešinės pusės 3,4,5,6-o šonkaulių lūžiai (maždaug vidurinėje pažastinėje linijoje). Dėl nustatytų sužalojimų G. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Tiek dešinio raktikaulio skeveldrinis lūžis, tiek dešinės pusės 3,4,5,6-o šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu, t. y. 2023-07-15, tam medicinos dokumentų duomenys ir radiologų tyrimų vaizdai neprieštarauja (tomas 2, b. l. 169-171).

Iš 2025-01-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. K. eismo įvykio metu nustatytas dešinio raktikaulio skeveldrinis lūžis ir dešinės pusės 3, 4, 5 ir 6 šonkaulių lūžiai. G. K. nustatyti sužalojimai sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl jie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Profesinio darbingumo dydis nenustatinėjamas. Bendro darbingumo netekimo dydžio nustatymui nėra pagrindo, nes traumos pasekmės nėra nuolatinio ir nekintamo pobūdžio (tomas 3, b. l. 155-163).

Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus <...> ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. Ž. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2023 m. liepos 15 d. apie 16.29 val., būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,59 promilių neblaivumas), Anykščių r., Debeikių sen., ties Rašimų k., keliu Radiškis-Anykščiai-Rokiškis 40,2 km vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitiems asmenims, nepasirinko tokio greičio, kad atsižvelgiant į važiavimo sąlygas kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį ir kontroliuoti jo judėjimą, nesilaikė atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojančio motociklo Suzuki GXS-R 1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą G. K., galinę dalį, jį nubloškė ir tokiu būdu sužalojo G. K., kuriam dėl eismo įvykio metu patirto dešinio raktikaulio skeveldrinio lūžio ir dešinės pusės 3, 4, 5 ir 6 šonkaulių lūžių padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Taip pat kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2023 m. liepos 15 d. apie 16.29 val., būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,59 promilių neblaivumas), Anykščių r., Debeikių sen., ties Rašimų k., keliu Radiškis-Anykščiai-Rokiškis 40,2 km vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo G. K. ir liudytojų G. L. ir D. J. parodymai, 2023-09-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-03-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2025-01-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-07-15 neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio matuoklio rodmenys, 2023 m. liepos 16 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas apibendrina, kad kaltinamojo A. Ž. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padarius nurodytus nusikaltimus.

Teismas, skirdamas bausmes A. Ž., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmes, atsižvelgtina į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui ir vienas baigtas, tyčinis, nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – neteistas (teistumas išnykęs), per paskutinius penkerius metus nebaustas administracine tvarka (tomas 2, b. l. 51-52), nedirbantis, nevedęs, psichiatro dispanserinėje įskaitoje ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė (tomas 2, b. l. 50).

Teismo vertinimu, BK 281 straipsnio 2 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda nagrinėjamu atveju nepasieks BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. Kaltinamasis, nagrinėjamoje byloje vairuodamas automobilį būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, tokiu būdu padarydamas dar vieną nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, taip pat apgadino dvi transporto priemones. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad A. Ž. nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), tačiau nuo padarytos nusikalstamos veikos iki dabar gyvena pas mamą (duomenys neskelbtini). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto neatsargaus nusikaltimo ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo įvykdymą paskyrus normų sankcijose numatytas bausmes – areštus, jų dydžius nustatant didesnius už šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokios bausmės ir jų dydžiai nebus akivaizdžiai per griežti ar per švelnūs, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. Ž. skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir skirtina bausmė, prilygstanti griežčiausiai paskirtai bausmei.

Kaltinamasis A. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis yra laikomas pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme, taip pat manydamas, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atideda kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą 9 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros ir įpareigojant jį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas); 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). A. Ž. veikas padarė, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis; vairuodamas padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tačiau kartu atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi.

Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina trejiems metams. Atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2023 m. liepos 27 d., kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (tomas 2, b. l. 156-159), kuri savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2023 m. liepos 27 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kaltinamajam A. Ž. taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, kuris apibrėžiamas kaip priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltinamasis A. Ž. nusikalstamas veikas padarė vairuodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ši transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamajam A. Ž.. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. Ž. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis G. K. pareiškė civilinį ieškinį (tomas 2, b. l. 86-90) kaltinamajam A. Ž. ir civiliniam atsakovui (draudikui) ADB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ jo naudai 45 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškinyje nurodo, kad dėl nurodyto įvykio jam šiai dienai padaryta viso ne mažiau nei 5 495,51 Eur turtinė, kuri 2023-12-28 dienai draudiko jau yra atlyginta, ir 50 000,00 Eur neturtinė, atlyginta tik dalinai, t. y. atlyginta 5 000,00 Eur sumoje, žala. Civilinis ieškovas, nukentėjusysis G. K. ieškinyje nurodo, kad neturtinė žala jam padaryta dėl to, kad jis eismo įvykio metu buvo sužalotas. Dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo jam buvo padaryta 50 000,00 Eur neturtinė žala. Po įvykio dėl jam padarytų sužalojimų jis ilgą laiką kentė skausmą, dėl ko teko gerti įvairius nuskausminamuosius vaistus, patirti raktikaulio operaciją (jos metu įtvirtinta raktikaulio plokštė su 9 varžtais) su pilna narkoze, be to, skausmą kenčia iki šiol ir, kaip jam gydytojų aiškinama, skausmą įvairiomis situacijomis dėl patirtų sužalojimų jaus iki pat gyvenimo pabaigos. Dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas stacionare, jam buvo leidžiami įvairūs medikamentai, įvairius medikamentus vartojo ir per burną, taip pat buvo ir yra atliekamos įvairios intervencijos bei medicinos procedūros. Dėl nurodyto jo sveikatos sutrikdymo (sužalojimų) jis patyrė ir iki šiol patiria stiprius dvasinius išgyvenimus, patekęs pas specialistus patyrė dvasinį šoką, sužinojęs koks ilgas gydymosi laikotarpis laukia ir kiek jam kainuos suteiktos medicininės paslaugos, kokios gali likti pasekmės bei liekamieji reiškiniai jo sveikatai, gyvenimo kokybei. Jis yra jaunas, iki įvykio gyveno tikrai labai aktyvų gyvenimą, sportavo, ko ateityje dėl patirtų sužalojimų daryti tokiame lygyje nebegalės. Dėl to jis patiria didelius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Dėl patirtų traumų niekada nebegalės judėti ir gyventi kaip anksčiau. Dėl patirto įvykio ženkliai ir iš esmės pablogėjo jo gyvenimo kokybė, be to, atsirado baimė motociklams.

Civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus (tomas 2, b. l. 122-123), kuriuose nurodyta, kad civilinis atsakovas gavo ieškinį, kuriuo nukentėjęs prašo teismo priteisti iš viso 50 000 EUR neturtinės žalos. Pastarasis reikalavimas, o taip pat ir visi prie jo teismui teikiami priedai, buvo pateikti draudikui anksčiau ir jau buvo įvertinti žalos bylos administravimo metu, kai 2023-12-29 buvo priimtas sprendimas pripažinti 5000 EUR dydžio neturtinę žalą. Nuo sprendimo priėmimo praėjo trumpas laikas ir aplinkybės nepasikeitė, todėl draudikas ir šioje teismo nagrinėjamoje byloje laikosi pozicijos, kad teisingai įvertino ir nustatė padarytos neturtinės žalos dydį, o nukentėjusiojo prašoma priteisti iš viso 50 000 EUR suma yra neatitinkanti jam padaryto sužalojimo pobūdžio, pasekmių ir praktikoje teismų priteisiamų sumų, nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas. Nustatydamas neturtinės žalos sumą, civilinis atsakovas atsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose, pagal kurią eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 iki 2900 EUR (kasacinės nutartys Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017, 2K-35- 895/2017).

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ne tik į padaryto sužalojimo ir jo gydymo pobūdį, bet ir į objektyvią ir medicininiuose dokumentuose, pridėtuose prie bylos, užfiksuotą nukentėjusiojo būklę iš karto po įvykio ir gydymo metu. Ambulatorinio apsilankymo aprašymuose be kita ko nurodoma, kad nukentėjęs sąmonės nebuvo praradęs, būklė patenkinama ir stabili, ranka imobilizuota, vaikšto, kaklo judesiai laisvi ir neskausmingi, stuburo judesiai neskausmingi, rankos motorika nesutrikusi, būklė po operacijos išrašant – gera, nusiskundimų neturi, skausmas nežymus. Skirtas ambulatorinis gydymas. Gydymo rekomendacijos – rankos parišimas, analgetikai. Po operacijos nėra pateikiama daugiau jokių medicininių dokumentų, kuriuose matytųsi, kad išliko nebūdingi nusiskundimai, kas gydymas (procedūros) tęsiamas. Atskirai dėl šonkaulių lūžių – rekomenduojamas tausojantis rėžimas, nėra taikomos jokios intervencijos, imobilizacijos. Draudikas neneigia ir sutinka, kad patirti sužalojimai reikšmingam laikui sutrikdė sveikatą, lėmė skausmą ir nepatogumus, tačiau iš medicininių dokumentų nenustatyta sunkesnio gydymo, nenustatyta jokių liekamųjų reiškinių. Nukentėjęs yra jauno amžiaus, todėl pagrįstai manytina, kad sveikata efektyviai atsistatys. Taigi visos aplinkybės – tiek sužalojimų ir gydymo, tiek objektyvios nukentėjusiojo būklės aplinkybės buvo draudiko įvertintos ir atsispindi jo sprendime pripažinti 5000 EUR neturtinę žalą. Bet kuriuo atveju, nukentėjusiojo prašoma 50 000 EUR suma ženkliai skiriasi nuo praktikoje priteisiamų sumų, todėl teismo turėtų būti atmesta.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. K., pasisakydamas dėl civilinio ieškinio dėl 45 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teigė, kad jo sveikata nė kiek nepagėrėjo, praėjo beveik 3 metai, jokių pagerėjimų nėra, gyvenimas sugriuvo pilnumoje. Vairuoti negali, važiuoti negali, paliko draugė dėl jo neįgalumo, su dukra nesusitinka, nes vairuoti negali, dukra gyvena 10 km atstumu nuo jo, neturi galimybių susitikti. Kol buvo draugė, tol vežiodavo. Visiškai gyvenimas pasikeitė, dabar sėdi namuose ir nieko daryti negali, tai yra baisu.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. atstovas advokatas Rolandas Vaitekūnas teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu teigė, jog įvykis įvyko 2023 metų liepos mėnesį, šiai dienai, po 2,5 metų yra akivaizdu, kad nukentėjusiojo G. K. sveikatos sutrikdymas iš esmės atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Tai yra kaip ir nurodomo sveikatos masto nustatymo taisyklėmis, tai būtent 6.11 punkte nurodoma, kai sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų – bendro darbingumo yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiai dienai nėra ginčo, kad nukentėjusysis yra praradęs 50 procentų bendro darbingumo. Ginčo nėra. Yra tik vertinimo kriterijus, niekas negali pasakyti, kad tas dydis gali sumažėti iki mažiau kaip 30, tačiau per 2,5 metų jis nesumažėjo. Teismas vertina ne tik medicinos duomenis, bet ir perspektyvą, žmogaus susirūpinimą, kad gali gyventi tinkamai, tai akivaizdu, kad duomenų, kad tikrai tas bendras darbingumas sumažės, kai per 2,5 metų jis nesumažėjo, tokių duomenų nėra. Tokiu atveju, prašo teismo vertinti, kad tas susirūpinimas ateities perspektyvoms yra pagrįstas ir jis turi būti kompensuojamas. Taip pat teismo prašo atsižvelgti, kad nukentėjusysis patyrė 2 operacijas, jos buvo su narkoze. Buvo atlikta raktikaulio operacija, įdėta plokštė, antros operacijos metu ji buvo šalinama. Kaip ir minėjau buvo leidžiami ne tik nuskausminamieji, bet ir kiti medikamentai, atliekamos įvairios intervencijos. Šioje dalyje prašo vadovautis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mano, kad šioje byloje turėtų būti taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2025-04-16 baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-697/2025, kur kalbama apie sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad teismas turi vertinti atitinkamai ir ekonominius rodiklius. Nurodoma, kad tie rodikliai iš esmės labai pasikeitė, vertinant ir aukštą infliacijos lygį 33,3 procento. Prašo teismo vadovautis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, vertini pasekmes sveikatai, sutrikdymo sunkumo laipsnį, galimybes gyventi visavertį gyvenimą, tokia galimybė prarasta. Šiai dienai prašomas G. K. 45 000 Eur neturtinės žalos dydis atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus. Įvertinus tai, kad nusikaltimas buvo padarytas vairuojant neblaiviam. Civilinis kodeksas nustato, kad vertinant žalos dydį privaloma atsižvelgti ir į kaltininko kaltės pobūdį, laipsnį, aplinkybes. Prašo teismo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti atstovaujamojo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tos išlaidos pagrįstos, neviršijant nustatytų dydžių.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusysis G. K. grindžia tuo, kad jis dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų patyrė didelį ir ilgalaikį fizinį skausmą, diskomfortą, būdamas 38 metų tapo iš dalies nedarbingas, dėl ko neteko darbo. Dėl įvykio patyrė emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, jį paliko draugė, iki šiol jaučia pasekmes, visiško pasveikimo prognozės neaiškios.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. Ž. nusikalstamų veikų nukentėjusysis G. K. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi pagrindo sutikti su nukentėjusiojo atstovo teiginiais, jog reikia įvertinti nukentėjusiojo dalyvumo lygį procentais (50 proc.), ir šį netekto dalyvumo lygį prilyginti sunkiam sveikatos sutrikdymui. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025-01-24 Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), atsakant į užduotus klausimus, o konkrečiai dėl netekto darbingumo, yra pažymėta, kad G. K. dalyvumo lygis buvo nustatytas du kartus – 2024 ir 2025 metais. Abiem atvejais dalyvumo lygis nustatytas vienerių metų laikotarpiui, ir šiuo konkrečiu atveju lemiamu veiksniu, neleidžiančiu nustatinėti bendrojo darbingumo netekimo yra ta aplinkybė, kad traumos pasekmės nėra nuolatinio ir nekintamo pobūdžio. Todėl vienintelis kriterijus, pagal kurį šiuo konkrečiu atveju gali būti nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas yra sveikatos sutrikdymo trukmė, kuri šiuo konkrečiu atveju yra ilgesnė nei 10 dienų, todėl sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl išdėstyto teismas nemato pagrindo vadovautis ir nukentėjusiojo atstovo nurodyta kasacinio teismo nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025-04-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-697/2025), kurios ratio decidendi (esminės faktinės ir teisinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas) nesutampa.

Šioje byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl kaltinamojo A. Ž. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis G. K. patyrė sveikatos sužalojimus, jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – eismo įvykio metu nustatytas dešinio raktikaulio skeveldrinis lūžis ir dešinės pusės 3, 4, 5 ir 6 šonkaulių lūžiai. G. K. nustatyti sužalojimai sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl jie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (tomas 2, b. l. 169-171; tomas 3, b. l. 155-163). Taigi nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo, yra keliamas klausimas tik dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, todėl šiuo atveju reikšminga įvertinti neturtinės žalos dydžiui reikšmingas bylos aplinkybes.

Draudimo bendrovė, įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, atlygino nukentėjusiajam G. K. 5 000,00 Eur neturtinę žalą. Sprendžiant dėl atlygintos neturtinės žalos dydžio pakankamumo, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad dėl A. Ž. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis būtų patyręs ilgalaikius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, kurie būtų ilgam sutrikdę jo dvasinę pusiausvyrą, nes byloje nėra duomenų, jog G. K. dėl išgyvento emocinio sukrėtimo būtų pasikreipęs psichologinės pagalbos, kad jo emocinė pusiausvyra būtų pažeista negrįžtamai, taip pat nebuvo pateikti objektyvūs duomenys, kad patirti išgyvenimai turėjo ar turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiam gyvenimui.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, civiliniame ieškinyje, civilinio atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors nukentėjusiajam po eismo įvykio atsirado padariniai, bet jie nėra sunkūs, jis neabejotinai patyrė ir patiria dėl to dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau į daugelį civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių, skaičiuodama nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, draudimo bendrovė atsižvelgė ir atlygino iš esmės artimą maksimaliai žalai, numatytai rekomendacijose dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo, patvirtintose 2024-05-10 finansų ministro įsakymu Nr. 1K-171, kurios sako, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį, neturtinė žala atlyginama: iki 1 mėnesio – iki 4 MMA; nuo 1 iki 3 mėnesių – iki 5 MMA; nuo 3 iki 6 mėnesių – iki 6 MMA; virš 6 mėnesių – iki 8 MMA. Ieškinyje nepateikta neginčijamų įrodymų, kad nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai yra negrįžtami, neįrodyta būsima šių padarinių išlikimo trukmė, sumažėjęs nukentėjusiojo darbingumas nustatytas iki 2026-05-25, galimų neigiamų padarinių jo asmeniniam gyvenimui ar šeimai. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, taip pat įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį ir jo realias galimybes atlyginti nukentėjusiajam žalą (bedarbis, neturintis turto), į jo kaltę - sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam dvasinių išgyvenimų ir fizinio skausmo, kitas anksčiau aptartas jo asmenį bei veiką apibūdinančias aplinkybes, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad draudimo bendrovės nukentėjusiajam išmokėtas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, proporcingas, teisingai kompensuoja jo dabartiniu metu patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, fizinį skausmą, suprastėjusią gyvenimo kokybę, o taip pat užtikrina teisingą pusiausvyrą tarp jo ir kaltinamojo interesų bei neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams, dėl to šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nukentėjusiojo G. K. atstovas advokatas Rolandas Vaitekūnas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo A. Ž. nukentėjusiojo G. K. naudai 2 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia 2023 m. rugpjūčio 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 428, 2024 m. sausio 10 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 443 ir 2024 m. gruodžio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 471 bei jų apmokėjimą patvirtinantys grynųjų pinigų priėmimo kvitas ir mokėjimo nurodymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-418-222/2016).

Kadangi prieš nukentėjusįjį buvo padarytos nusikalstamos veikos, jis turėjo teisę tinkamai ginti savo procesines teises, turėti atstovą. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atstovavo advokatas Rolandas Vaitekūnas. Teismo vertinimu, bendra 2 800 Eur suma už nukentėjusiojo atstovavimą yra per didelė, kadangi be atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimo metu advokato buvo ruoštas vienas procesinis dokumentas – civilinis ieškinys, baudžiamoji byla teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, nebuvo byloje tiriami įrodymai, byla nėra didelės apimties, gavus bylą teisme, ją sudarė 2 tomai. Ir nors bylos nagrinėjimas teisme užtruko dėl byloje tenkintų nukentėjusiojo ir jo atstovo prašymų skirti papildomas ekspertizes bei teismo ekspertės apklausos, tai nereikalavo specialių teisinių žinių, be to, visuose posėdžiuose nukentėjusysis ir jo atstovas dalyvavo nuotoliniu būdu, per vaizdo konferencijų programą Zoom. Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokato laiko sąnaudas, vadovaudamasis kitais aukščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas tenkinamas, tačiau bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas, nes teismo vertinimu nurodytos atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos, atsižvelgiant į šios baudžiamosios bylos apimtį ir pobūdį. Tokios išvados nepaneigia tai, kad teismas atmetė civilinį ieškinį, nes nukentėjusysis turi teisę reikšti civilinį ieškinį byloje prašydamas dėl, jo nuomone, patirtos žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į protingumo ir sąžiningumo principus, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintomis „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ nuostatomis, taip pat prašomą priteisti išlaidų dydį, bei įvertinant, kad teismo priteisiamas proceso išlaidų atlyginimo už advokato suteiktas paslaugas dydis neturi būti asmens nubaudimas už padarytą nusikalstamą veiką, teismas mažina prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms apmokėti iki 1 800 Eur. Asmeniui, patyrusiam bylinėjimosi išlaidų dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio, šių išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas BPK nustatyta tvarka, todėl spręsti klausimą dėl termino nustatymo šių išlaidų sumokėjimui teismas nemato pagrindo.

A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 1, b. l. 160-163), specialiosios teisės sustabdymas (tomas 1, b. l. 156-159), dokumento – LR piliečio paso ir vairuotojo pažymėjimo – paėmimas (tomas 1, b. l. 150-155). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Pripažinti A. Ž. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. Ž. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti A. Ž. paskirtos arešto bausmės vykdymą 9 (devyniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros ir įpareigoti jį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, A. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo A. Ž. nukentėjusiojo G. K. naudai 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kardomąsias priemones paskirtas A. Ž. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento – LR piliečio paso ir vairuotojo pažymėjimo – paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus. Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, apeliantas skunde turi nurodyti, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.