Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, susipažinusi su prokurorės Algidos Banienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteis­minio tyr­i­mo metu su­rinkta medžiaga, kurioje

A. G., gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. G. 2014 m. balandžio 18 d. apie 0.30 val. tiksliai nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus – neturėdamas asmens dokumento, suteikiančio teisę teisėtai pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kontrolės punkte, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 291 str. 1 d.

- kaltinamojo A. G. parodymais (b. l. 33-35), kuriuose savo kaltę jis pripažino. Paaiškino, kad jo artimieji gyvena Lenkijoje, todėl ir jis norėjo ten nuvykti. Jam nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas Lenkijoje, todėl jis neteisėtai išvyko į Suomiją. Po to buvo teistas Lenkijoje už neteisėtą valstybės sienos perėjimą ir buvo išsiųstas į Rusijos Federaciją. Kadangi norėjo gyventi su savo šeima, todėl nusprendė vėl nelegaliai patekti į Lenkiją. Dėl vizos išdavimo nesikreipė. Į Lenkijos Respubliką pareigūnai jo neįleido ir tai pažymėjo jo pase. Jis turėjo tranzitinę vizą ir per Lietuvos Respubliką turėjo teisę vykti, tačiau be teisės likti Lietuvoje. Iš Maskvos atvyko į Baltarusiją. Internete pasidomėjo, kur yra Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybės siena ir nutarė nelegaliai ją pereiti. 2014 m. balandžio 17 d. apie 19-20 val. pakeleivingu automobiliu atvyko prie kažkokio pasienio kontrolės punkto ir ėjo mišku, buvo priėjęs spygliuotos vielos tvorą, kurią perlipo. Suprato, kad spygliuotos vielos tvora yra valstybės siena, toliau eidamas matė kelio ženklą su užrašu „Vilnius“, suprato, kad yra Lietuvoje. Taksi automobiliu nuvyko į Lenkiją ir ten buvo sulaikytas, o vėliau perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams;

- Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno V. M. tarnybiniu pranešimu (b. l. 2), kuriame užfiksuota, kad 2014-04-18 apie 6 val. Lenkijos Respublikoje Ogrodnikų vietovėje Lenkijos Respublikos Podliasko rinktinės Sienos apsaugos pareigūnai patikrinimui sustabdė iš Lietuvos Respublikos vykstantį automobilį „Ford Galaxy“, kuriuo kaip keleivis vyko Rusijos Federacijos pilietis A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Minėtas pilietis vyko per valstybės sieną ir buvo Lenkijos Respublikoje be galiojančios vizos ar kito dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti šioje teritorijoje. 2014-04-18 15.30 val. susitikimo metu minėtas pilietis buvo perduota Lietuvos Respublikos VSAT Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos pareigūnams. A. G. apklausos metu nurodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko iš Baltarusijos Respublikos;

- susitikimo prie valstybės sienos protokolu (b. l. 3) ir asmens perdavimo protokolu (b. l. 5), kuriuose užfiksuota, kad Lietuvos Respublikai perduodamas A. G., gim. (duomenys neskelbtini), neturi dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje ir, kad jis neteisėtai kirto Lietuvos-Lenkijos sieną;

- pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus (b. l. 38), iš kurios matyti, kad A. G. 2014 m. balandžio 17-19 d. nėra teisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sienos;

- apžiūros protokolais (b. l. 11-19, 20-24), kuriuose užfiksuota, kad Rusijos Federacijos pasuose Nr. 723017161 ir Nr. 9612402152, išduotuose A. G. vardu, vizos, leidžiančios atvykti ir būti Šengeno valstybėse, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. G. kaltė padarius jam in­kri­mi­nuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Ka­dangi kal­ti­na­masis kirto valstybės sieną išvengdamas pa­sie­nio patikrinimo bei netu­rė­da­mas jokių tei­sėtą sienos perėjimą patvirtinančių dokumentų, jo veiks­mai teisingai kvalifikuoti pagal BK 291 str. 1 d.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skir­ti 9 minimalaus gyvenimo lygio dydžio baudą. Kaltina­masis sutinka, kad procesas būtų užbaig­tas teismo baudžiamuo­ju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 49).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojin­gumo laips­nį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), Lietuvoje teistas ne­buvo. Jo at­sakomybę leng­vinanti aplinkybė, kad prisi­pažino padaręs nu­sikalstamą veiką ir nuo­šir­džiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). At­sa­ko­mybę sun­ki­nan­čių ap­lin­kybių nė­ra. At­si­žvelg­da­mas į šias aplin­ky­bes, į nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas spren­džia, kad prokurorės siūloma sankcijoje numatyta švelniausia iš alternatyvių bausmių – bauda, ma­­žesnė nei vidurkis, yra tinkama bei pa­kan­ka­ma bausmė kaltinamajam (BK 61 str.).

Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.).

Kaltinamajam prokuroro nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – 260 litų užstatas, kuris 2014 m. balandžio 19 d. buvo sumokėtas į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą (b. l. 40-41, 42, 43). Kadangi kaltinamajam skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, siekiant užtikrinti jam skiriamos bausmės – baudos įvykdymą, jam paskirta kar­do­moji priemonė – 260 litų užstatas paliekamas iki bau­džia­mo­jo įsakymo įsitei­sėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas paskirtos baudos išieškojimui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 291 str. 1 d., ir paskirti jam 9 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio (1170 litų) baudą.

Taikyti BK 64¹ str. ir A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 MGL dydžio (780 litų) baudą.

Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaičius A. G. laiki­name su­­­lai­­­ky­me išbūtą laiką nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. balandžio 20 d. (2 paras), galutinę bausmę paskirti 2 MGL dydžio (260 litų) baudą.

Kardomąją priemonę A. G. – 260 litų užstatą, įmokėtą 2014 m. balandžio 19 d. į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. LT19 7044 0600 0049 7366, panaikin­ti bau­džia­ma­jam įsakymui įsitei­sė­jus ir perduoti paskirtos baudos išieškojimui.

Išaiškinti A. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Laz­di­jų rajo­no apylinkės teismui prašymą reikalauda­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus pra­šy­mą rei­kalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgys teisinės ga­lios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas bau­džiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teis­me, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vyk­domas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsa­ky­mas neskundžiamas.