- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-25
- Bylos Nr.
- N-469-189-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Sigita Rudėnaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S.G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimo S.G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
S.G. 2006 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad UAB „Marso žiedas" vertimų biure, esančiame Upės g. 5, Vilniuje, dirbusioms darbuotojoms L. K., A.K.-J., K.B., D.K. nuo 2004 m. vasario 19 d. iki 2006 m. balandžio 4 d. buvo išmokėta 27 100 Lt darbo užmokesčio, kuris nebuvo apskaitytas buhalterinės apskaitos dokumentuose, nebuvo sumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir mokesčiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o S.G., dirbdama bendrovės generaline direktore, neužtikrino, kad bendrovės darbuotojams išmokamas darbo užmokestis būtų apskaitytas bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, tuo pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-974 12 straipsnį ir padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu S.G. už pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, paskirta 10 000 litų bauda. Teismas nurodė, jog S.G. kaltės nepripažino, teigdama, kad darbuotojos dirbo blogai, neturėjo didelio darbo krūvio, todėl joms buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, dirbo puse etato, joms buvo pasiūlyta išeiti iš darbo savo noru. Šiuo metu jos dirba pas konkurentus, todėl, S.G. teigimu, pykdamos ją apkalba, nors bendrovėje darbo užmokestis mokamas legaliai. Teismo konstatavimu, S.G. kaltė įrodyta liudytojų paaiškinimais, operatyvaus patikrinimo medžiaga, bylos medžiaga. Teismas nustatė, jog dalis bendrovės darbuotojų dirbo pusę etato, tačiau visiems darbuotojams buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, nors tai, atsižvelgiant į ekonominę šalies padėtį, yra nerealu, netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo.
III.
S.G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2006 metų birželio - liepos mėnesiais jos vadovaujamą įmonę tikrinę Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos tarnautojai pateikė patikrinimo pavedimus (2006 m. birželio 21 d. Nr. 185-561 ir 2006 m. liepos 24 d. Nr. 185-688), surašytus nesilaikant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128 patvirtintų Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių (toliau — Taisyklės; nenurodytas konkretus pavedimo tikslas, Taisyklių 3, 8.5 punktai). Jiems nepateikta susipažinti informacija, kurios pagrindu pradėtas patikrinimas. Pavedime nenurodyta vietovė, kurioje numatoma tikrinti, bei konkretaus mokėtojo rekvizitai, nors tai numato Taisyklių 8.7 punktas. Pavedimų pagrindu tikrintos tik dvi įmonės - S.G. vadovaujama UAB „Marso žiedas" ir jos vyro individuali įmonė. Kita įmonė, kuri verčiasi analogiška veikla ir kurios veiklos vieta yra tame pačiame pastate, tikrinta nebuvo. Apeliantės manymu, toks pavedimo įforminimas pažeidžia nustatytą tvarką ir neužkerta kelio galimiems piktnaudžiavimams, t.y. neįgyvendina pačio mokestinio patikrinimo pavedimo funkcijos, su taip įformintais pavedimais yra galimybė tikrinti bet kokį mokesčių mokėtoją nekontroliuojamai. Kadangi patikrinimo pavedimai išrašyti netinkamai, patikrinimas bei jo rezultatai yra naikintini. Apeliantė pažymi, jog protokolas pagal paaiškinimus asmenų, kurie anksčiau dirbo jos vadovaujamoje įmonėje, o dabar faktiškai yra konkurentai (dirba UAB „Vertigo"). Apeliantės manymu, teismas turėjo juos iškviesti į posėdi ir šias aplinkybes išsiaiškinti (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnis). Jos teigimu tai, kad šie asmenys buvo iškviesti į inspekciją ir apklausti pirmą pavedimo tikrinti dieną, leidžia abejoti jų paaiškinimų objektyvumu. Apeliantė teigia, jog L.K. darbe turėjo bėdų su alkoholio vartojimu, todėl jai buvo pasiūlyta išeiti iš darbo gražiuoju (ji atleista iš darbo savo noru, nes yra vyresnio amžiaus ir susirasti darbą su kitokiu atleidimo pagrindu jai būtų labai sunku). Apeliantės manymu, kadangi operatyvaus patikrinimo medžiaga remiasi paaiškinimais, teismas, konstatuodamas pažeidimo faktą, vadovavosi tik fizinių asmenų paaiškinimais (jokių kitų įrodymų byloje nėra). Apeliantės teigimu, teismas pažeidė jos teises, nesuteikdamas galimybės pateikti klausimus šiems asmenims, vadovavosi prielaidomis (vertimų verslas nėra toks pelningas, kad būtų galima mokėti didelius atlyginimus, be to, įmonėje dirba daugiausia studentės, o pagrindinis klientas yra „VP Market“, mokėjęs už paslaugas žemiau rinkos kainos). Apeliantė neigia, jog visiems darbuotojams yra mokamas minimalus atlyginimas. Jos manymu, teismas pažeidė ATPK 284 straipsnio 1 dalį, neištyrė, kada buvo išmokėtas darbo užmokestis (padarytas pažeidimas), neatsižvelgė į neaiškumus paaiškinimuose bei praleistą senaties terminą.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su apeliaciniu skundu nesutinkanti. Atsiliepime teigiama, jog inspekcijos pareigūnai, surašę operatyvaus patikrinimo pavedimus Nr.185-561 ir Nr.185-688, vadovavosi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128 patvirtintomis Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių (Taisyklių 3 punkte aptartas tokių patikrinimų tikslų sąrašas nėra baigtinis, be Taisyklėse tiesiogiai numatytų tikslų, galimi patikrinimai ir kitose srityse). Ginčijamuose operatyvaus patikrinimo pavedimuose, kaip to reikalauja Taisyklės, buvo nurodytas operatyvaus patikrinimo tikslas - patikrinti mokesčių įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą – bei tiksli operatyvaus patikrinimo rūšis (1800 - pagal gautus pranešimus apie galimus pažeidimus). Atsiliepime pažymima, jog nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių galimą bendrovės darbuotojų melagingų parodymų davimo faktą. Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nesiimdamas pakartotinio byloje surinktų įrodymų tikrinimo, kadangi abejoti surinktų duomenų patikimumu nebuvo pagrindo. Pareiškėjos teiginys dėl senaties termino administracinei nuobaudai skirti pasibaigimo, inspekcijos teigimu, yra neteisingas, kadangi nuo paskutinio darbo užmokesčio išmokėjimo 2006 m. balandžio 4 d. iki teismo nutarimo priėmimo (2006 m. rugsėjo 19 d.) praėjo mažiau nei šeši mėnesiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 256 straipsnyje yra nustatyta, kad ,,įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.“
Įstatymas nesuteikia prioriteto nė vienai iš nurodytų įrodinėjimo priemonių rūšių, nė vienas įrodymas neturi išankstinės galios, visų jų įrodomoji reikšmė yra lygi. Pagal ATPK 257 straipsnyje įtvirtintą rodymų įvertinimo taisyklę administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas ar institucija privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
ATPK 286 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutarime turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas.
Įvertinusi visumą bylos medžiagos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas pažeidžiant įrodymų rinkimo bei vertinimo taisykles ir įstatyminius reikalavimus nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turiniui, nepilnai ištyrus faktines bylos aplinkybes.
Administracinėn atsakomybėn traukiama S.G. savo kaltės nepripažįsta, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi ištirti surinktų įrodymų visumą ir įvertinti, kiek jie patvirtina ar paneigia traukiamo atsakomybėn asmens paaiškinimus. Tokios įrodymų analizės skundžiamame nutarime nėra.
ATPK 276 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės; bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) šaukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus parodymus; pranešti visa, kas jam žinoma byloje, ir atsakyti į jam duodamus klausimus.
Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodo, kad remiasi liudytojų parodymais, tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apklausiami nebuvo. Mokesčių inspekcijos pareigūnų gauti rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti laikomi tinkamais įrodymais teismui nagrinėjant bylą, kadangi įstatymas nenumato tokio įrodymų šaltinio. Teismui tiriant įrodymus galioja jų tyrimo betarpiškumo principas, tai reiškia, kad liudytojai turi būti apklausiami teismo posėdyje įstatymo nustatyta tvarka, suteikiant dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti jiems klausimus.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui tam, kad būtų tinkamai ištirti byloje surinkti įrodymai bei įvertintos faktinės bylos aplinkybės.
Apeliantės argumentai dėl valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo pavedimų formos trūkumų įtakos nagrinėjamai administracinio teisės pažeidimo bylai atmestini, kadangi neturi teisinio pagrindo, t.y. nepagrįsti teisės aktų nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S.G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.