Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL (1883 Eur) bauda, bauda nesumokėta - neišieškota,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. 2023 m. balandžio 6 d. apie 01.20 val., Vilniuje, Šiltnamių g. 48-4, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,52 prom. girtumas), žodinio konflikto metu, sudavė savo artimam šeimos nariui – sugyventinei R. K., rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į veidą, tuo padarydamas R. K. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, trigubą apatinio žandikaulio lūžį dešinės pusės pakrumplio srityje, 33-34 dantų srityje bei kairės vainikinės ataugos srityje, trauminį burnos gleivinės plyšimą 33-34 dantų srityje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios R. K. sveikata.

Šiais savo veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis supranta, kuo yra kaltinamas, pripažįsta savo kaltę. Kada įvyko konfliktas tarp jo ir nukentėjusios, neprisimena, tačiau tai galėjo būti tada, kada nurodyta kaltinamajame akte. Tą dieną šventė kartu su draugais. Namo grįžo išgėręs. Namuose susibarė su nukentėjusiąja. Jis serga epilepsija ir dėl to vaikšto pas gydytojus. Draugė kitą rytą papasakojo, kas įvyko. Pats nieko neprisimena. Ar įvykio dieną buvo atvykusi policija, taip pat neprisimena.

Teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 6 d. (b. l. 134-136), kaltinamasis juos pilnai palaikė, nurodydamas, kad jie yra teisingi, kadangi tuo metu geriau atsiminė visas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 6 d. apklaustas įtariamuoju M. G. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. balandžio 5 d. dienos metu būdamas savo bute vartojo alkoholį. Gėrė degtinę. Bute gyvena su savo sugyventine R. K.. Su ja gyvena apie metus. Apie 18.30 val. namo iš darbo grįžo R., kuri parsinešė 0,7 l talpos degtinės butelį. Tą degtinę su R. gėrė kartu. R. grįžus namo, atėjo ir jos tėvas K. B.. Jis šiek tiek išgėręs išėjo. Jie su R. visą vakarą iki 2023 m. balandžio 6 d. maždaug 01.00 val. gėrė alkoholį. Po 01.00 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konkrečios konflikto priežasties kaip ir nebuvo. R. turi labai sunkų charakterį ir mėgsta pasiginčyti. Konflikto metu R. atsistojo nuo kėdės ir puolė draskyti jį su nagais, pradėjo garsiai šūkauti. Jis bandė ją apraminti, nustumti nuo savęs, prašė apsiraminti. R. į jo prašymus nereagavo. Tarp jų įvyko apsistumdymas. Niekaip negalėjo sutramdyti R., todėl neištvėręs su kumščiu trenkė jai vieną kartą į veidą. Po to nuėjo į miegamąjį. R. atėjo paskui jį ir pradėjo šūkauti dar labiau. Tada jis ją pargriovė ant lovos ir norėdamas, kad ji nustotų šūkauti, užlipo ant jos ir su savo keliais prispaudė jos rankas. Tada su kumščiais trenkė R. į veidą, gal du kartus. Su kojomis nei vieno smūgio jai nesudavė. Tada nulipo nuo jos ir nuėjo į virtuvę. R. sėdėjo ant lovos ir toliau kažką "burbuliavo". Po to priėjo prie jos ir prašė gražiai baigti kelti triukšmą. Priėjęs pamatė, kad jos visas žandas patinęs. P. R., kad reikia iškviesti jai greitąją medicinos pagalbą. R. nenorėjo jokių medikų. Bijodamas, kad galėjo jai sukelti kažkokius didesnius sužalojimus, paskambino į Bendrąjį pagalvos centrą ir paprašė iškviesti medikus bei pareigūnus. Neužilgo atvyko medikai su pareigūnais. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (b. l. 134-136).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 15 d. papildomai apklaustas įtariamuoju M. G. paaiškino, apie 2023 m. balandžio 6 d. įvykį papasakoti daugiau nieko negali, nes namo grįžo vakare jau neblaivus. Jie dar išgėrė alkoholio kartu su R. ir dėl kažko sukonfliktavo. Tikslios konflikto priežasties neatsimena. Žino, kad sudavė R., neatmeta galimybės, kad buvo suduoti smūgiai, nurodyti pranešime apie įtarimą, tačiau tiksliai, nei kur, nei kaip, papasakoti negali, nes nieko neatsimena. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Toks atvejis yra pirmas per jų 2 bendrus gyvenimo metus. Viskas įvyko dėl didelio išgerto alkoholio kiekio, neapskaičiavo savo jėgos (b. l. 151-153).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 6 d. nukentėjusiąja apklausta R. K. paaiškino, kad jai yra išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičiui ir ji pasinaudos šią teise. Nori pasakyti tik tiek, kad jos sugyventinis M. G. yra geras žmogus ir visiems padeda. Konfliktas tarp jos ir jo įvyko tik dėl alkoholio. M. G. niekada nesmurtavo prieš ją anksčiau. Savo sugyventiniui pretenzijų neturi. Ligoninėje jai buvo diagnozuotas žandikaulio lūžis. Daugiau ji kategoriškai atsisako duoti bet kokius parodymus (b. l. 63-65).

Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. S. 2023 m. balandžio 6 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023 m. balandžio 6 d. apie 01.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), bute vykusio konflikto metu, M. G. panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - sugyventinės R. K. atžvilgiu, o būtent nenustatytą tyrimo metu kiekį smūgių sudavė rankomis bei kojomis į veidą. Šiais savo veiksmais M. G. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiai R. K. (b. l. 1-10).

2023 m. balandžio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad užėjus į butą, lovoje gulėjo moteris, kurios veidas buvo kraujuotas, ant kairės pusės akies mėlynė, patinę veido skruostai. Moteris daug paaiškinti situacijos negalėjo dėl fizinės būklės, bet paaiškino, kad prieš ją smurtavo sugyventinis, tai yra ją spardė kojomis, mušė kumščiais į veidą. Įvykio vietoje atvyko GMP0848 brigada, nustatė galimai veido srityje lūžį, moterį gabena į Žalgirio kliniką. R. K. nustatytas 1,77 prom. girtumas. M. G. patvirtino smurtavęs prieš sugyventinę. Įvykis įvyko bute, virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), apie 01 val. nakties 2023 m. balandžio 6 d. (b. l. 26-27).

Iš 2023 m. balandžio 6 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta, jog privažiavimas prie įvykio vietos yra iš (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į vidinį namo kiemą, matome devynių aukštų pastatą, į kurį įėjimas yra iš vidinės namo kiemo pusės. Į laiptinę įėjimas yra tik vienas. Įėjimo duris yra su kodu užraktu. Ant durų rėmo yra užrašas "48 1A-1-37". Užėjus į laiptinę, laiptais pakylame į antrą aukštą ir po kaire puse matome durys spalvos duris, kurios nepažymėtos. Ant durų staktos ir dešinės pusės yra baltos spalvos durų skambutis. Apžiūros metu buto durys yra užrakintos. Užėjus į butą, patenkame į buto koridorių. Po kaire puse matome eilės tvarka keturias duris. Už minėtu durų eilės tvarka yra tualeto kambarys, vonios kambarys, tamsusis kambarys ir kambarys Nr. 1, kurio duris apžiūros metu yra uždarytos. Po dešine puse stovi komodas, ant kurio stovi veidrodis. Toliau seka sieninė spinta su viršutinių rūbų kabykla. Už minėtos sieninės spintos yra kambarys Nr. 2, kurio duris apžiūros metu yra atidarytos. Toliau seka kambarys Nr. 3, kurio durys apžiūros metu yra atidarytos. Tiesiai priešais įėjimo į buto duris yra virtuvės patalpa. Virtuvės patalpa yra be durų. Užėjus į virtuvę, po kaire puse yra virtuvinis komplektas su buitine technika, toliau seka virtuvės langas. Šalia virtuvės lango stovi suoliukas. Toliau seka šaldytuvas ir kampinis. Virš šaldytuvo ir kampinio ant sienos yra pritvirtinta po vieną spintelę. Šalia kampinio, arčiau virtuvės vidurio stovi stalas. Apžiūrėjus buto grindinį, daiktus, objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui rasta ir paimta nebuvo (b. l. 28-41).

Iš 2023 m. gegužės 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 1376/2023(01) nustatyta, kad remiantis R. K. medicinos dokumentų duomenimis, joje pateikiama išvada, kad R. K. nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, trigubas apatinio žandikaulio lūžis dešinės pusės pakrumplio srityje, 33-34 dantų srityje bei kairės pusės vainikinės ataugos srityje, trauminis burnos gleivinės plyšimas 33-34 dantų srityje. Kraujosruvos susiformuoja tiesiogiai traumuojant kūną kietu-buku daiktu (pvz. esant smūgiui arba spaudimui). Trigubas apatinio žandikaulio lūžis galėjo susiformuoti tiesiogiai traumuojant smakro kairę pusę ties 33-34 dantimis. Medicinos dokumentų duomenys neprieštarauja nurodytam laikui, tačiau patikslinti laiko nėra galimybės. Poodinė kraujosruva kairės akies vokuose atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Trigubas apatinio žandikaulio lūžis dešinės pusės pakrumplio srityje, 33-34 dantų srityje bei kairės pusės vainikinės ataugos srityje, trauminis burnos gleivinės plyšimas 33-34 dantų srityje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (taikomas SSMNT 7.1 punktas). Skausmo jutimą gali nurodyti tik pati nukentėjusioji. Poodinė kraujosruva kairės akies vokuose galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. Trigubas apatinio žandikaulio lūžis dešinės pusės pakrumplio srityje, 33-34 dantų srityje bei kairės pusės vainikinės ataugos srityje, trauminis burnos gleivinės plyšimas 33-34 dantų srityje galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms aplinkybėms, t. y. sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis ar kojomis (b. l. 82-83).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis M. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis 2023 m. balandžio 6 d. apie 01.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,52 prom. girtumas), žodinio konflikto metu, sudavė savo artimam šeimos nariui – sugyventinei R. K., rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į veidą, tuo padarydamas R. K. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, trigubą apatinio žandikaulio lūžį dešinės pusės pakrumplio srityje, 33-34 dantų srityje, bei kairės vainikinės ataugos srityje, trauminį burnos gleivinės plyšimą 33-34 dantų srityje, padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltę be jo parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – 2023 m. balandžio 6 d. tarnybiniai pranešimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nukentėjusiosios R. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu protokolas, 2023 m. balandžio 6 d. Įvykio vietos apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 1376/2023(01) ir kita bylos medžiaga.

K. M. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad konflikto metu sudavė smūgius nukentėjusiajai R. K. į veido sritį. Šią aplinkybę patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 1376/2023(01), kurioje nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti veido srityje dviem trauminiais poveikiais, ir jie galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis ar kojomis.

Vertindamas konflikto eigą pagal nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. G., suduodamas nukentėjusiajai, neveikė būtinosios ginties sąlygomis, nes jam negrėsė joks realus pavojus, be to, jis turėjo visas galimybes atsitraukti, vengti konflikto, ieškoti kitų situacijos sprendimo būdų, tačiau to nepadarė, o pasirinko agresyvų fizinį kontaktą kaip konflikto sprendimo būdą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis sąmoningais ir tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 1376/2023(01)), tai reiškia, sąmoningai pasirinko smurtinio elgesio variantą, nesiėmė spręsti konflikto taikiomis priemonėmis, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę M. G., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

M. G. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskirtiną apysunkių nusikaltimų kategorijai. M. G. yra nevedęs, bedarbis, teistas, baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie M. G. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamo veikos padarymui.

Teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti M. G. paskyrus laisvės atėmimo bausmės terminą, mažesnį nei BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas vidurkis - 2 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam M. G. skirtina galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

BK 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą).

Teismas, įvertinęs ištirtų duomenų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. G. atžvilgiu galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 punktais M. G. skirtini įpareigojimai būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti ir įsidarbinus visą bausmės laiką dirbti, arba visą bausmės vykdymo laiką registruotis užimtumo tarnyboje.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 23,02 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo. Civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl ieškinys laikomas pagrįstu ir iš kaltinamojo priteistina 23,02 Eur žala bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusios R. K. gydymo išlaidoms atlyginti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.251 ir 6.263 straipsniai).

M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu M. G. buvo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta tvarka nuo 2023 m. balandžio 6 d. 01.50 val. iki 2023 m. balandžio 6 d. 15.54 val. (vieną dieną). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti –kompaktiniai diskai, laikomi vokuose, prisegtuose prie bylos galino viršelio, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 7 punktais, paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti ir įsidarbinus visą bausmės laiką dirbti, arba visą bausmės vykdymo laiką registruotis užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti M. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. balandžio 6 d. 01.50 val. iki 2023 m. balandžio 6 d. 15.54 val. vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 23,02 (dvidešimt tris eurus 2 centus) nukentėjusios R. K. gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 2 kompaktinius diskus, laikomus vokuose, prisegtuose prie bylos galino viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas;

2) probuojamieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

a) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti;

b) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis;

c) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.